Teismas Konkurencijos tarybos prašymu areštavo beveik 20 mln. eurų vertės Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ lėšų.

Bendrovės atstovas sprendimą vadina bendrovės puolimu ir sako, kad tai sukelia grėsmę įmonės veiklai.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS teigė, kad teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priimta pirmadienį.

Žada dirbti toliau

„Priimta nutartis areštuoti 19 mln. eurų galimam maksimaliam baudos dydžiui dengti ir 806 tūkst. eurų palūkanų. (...) Teismas mato, kad jeigu nepritaikys priemonių, pasunkės arba taptų negalimas sprendimo įgyvendinimas. Priemonės pritaikytos, iki įsiteisės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriam bylą apskundė visos šalys“, - BNS sakė S.Jacinevičienė-Baltaduonė.

Mes darysime viską, kad dirbtume toliau, nepaisydami akivaizdaus noro jėga išstumti „Veolia“ iš Vilniaus šilumos ūkio.

„Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas teigė, kad sąskaitų areštas sukelia grėsmę įmonės veiklai, tačiau bus siekiama toliau dirbti.

„Nors tokie veiksmai ir sukelia rimtą grėsmę kompanijos galimybėms funkcionuoti, mes darysime viską, kad dirbtume toliau, nepaisydami akivaizdaus noro jėga išstumti „Veolia“ iš Vilniaus šilumos ūkio“, - BNS sakė N.Mikalajūnas.

Jis tikino, kad įmonė skųs teismo sprendimą, kurį jis pavadino bendrovės puolimu.

„Esame pasirengę imtis visų galimų teisinių veiksmų tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniuose teismuose, kad apgintume savo teisėtus interesus ir darbuotojus nuo atakų, vykdomų tiek institucijų, tiek ir toms institucijoms vadovaujančių asmenų“, - tikino jis.

Konkurencijos tarybos skirtą 19 mln. eurų baudą „Vilniaus energijai“ VAAT spalį sumažino iki 17 mln. eurų. Šį sprendimą apskundė tiek „Vilniaus energija“, tiek taryba.

Konkurencijos taryba baudą „Vilniaus energijai“ skyrė pernai gruodį - už tai, kad ši susitarė su ja susijusia Estijoje registruota biokuro tiekėja „First Opportunity“ (buvusia „Bionovus“) penkerius metus tik iš jos pirkti biokurą. Tokiu būdu, anot tarybos, „Vilniaus energija“ nepasinaudojo galimybe kurą pigiau pirkti iš kitų tiekėjų, ir tai galėjo turėti neigiamą poveikį konkurencijai ir vartotojams.

Dar 2012 metai prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtarus „Vilniaus energijos“ vadovus leidus „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų. Prokurorų teigimu, įtariama, kad „Vilniaus energija“, įsigydama kurą, paslaugas ir kitas prekes, sąnaudas įtraukė į šilumos kainą. Skaičiuojama, kad „Bionovus“ 2007–2011 metais vien iš pardavimų „Vilniaus energijai“ gavo daugiau nei 15,3 mln. eurų grynojo pelno.

Rugsėjo pabaigoje, atlikusi „Vilniaus energijos“ reguliuojamos veiklos auditą, Kainų komisija paskelbė, kad bendrovė 2012-2014 metais nepagrįstai gavo 24,3 mln. eurų viršpelnio, kuris turės būti grąžintas šilumos vartotojams.

Galėtų padėti “Veolia“

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ yra finansiškai pajėgi, be to, jai gali padėti jos akcininkė, tad teismo sprendimas areštuoti beveik 20 mln. eurų įmonės lėšų neturėtų sutrikdyti šilumos tiekimo sostinėje, mano Vilniaus vicemeras. Valdas Benkunskas bei Kainų komisijos pirmininkė sako, kad įmonės akcininkė „Veolia“ galėtų padėti jai finansiškai, jei tokios pagalbos reikėtų.

„Aš sakyčiau, kad tai minimali grėsmė - įmonė turi didelius finansinius srautus, turi stiprų akcininką, kuris, matyt, gali ir finansiškai padėti. Kad tas sprendimas galėtų kažkaip įtakoti jų veiklą, manau, kad tai minimali rizika“, - BNS sakė V.Benkunskas.

Jo teigimu, jeigu „Vilniaus energija“ nebegalėtų tiekti šilumos miestui, būtų skelbiama ekstremali situacija ir šilumos ūkis būtų perimtas anksčiau, nei baigsis nuomos sutartis.

„Mes visą laiką, aišku, sekame situaciją ir jei poreikis atsirastų iš savivaldybės pusės reaguoti, mes tai darytume. Ir apie ekstremalią situaciją galima kalbėti, kad reikėtų skelbti ir panašiai. Vis tiek tai yra socialinė paslauga, žiemos laikotarpiu grėsmė ir žmonių sveikatai, tad turėtume operatyviai reaguoti, bet kol kas tokios grėsmės nematome ir specialių priemonių nesiimame“, - tikino vicemeras.

Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė BNS teigė negalinti vertinti teismo sprendimo. Anot jos, sudėtinga be papildomų skaičiavimų vertinti, kaip areštas paveiktų „Vilniaus energijos“ veiklą, tačiau nereikėtų pamiršti, jog „Vilniaus energija“ priklauso dideliam koncernui.

Apie ekstremalią situaciją galima kalbėti, kad reikėtų skelbti ir panašiai. Vis tiek tai yra socialinė paslauga, žiemos laikotarpiu grėsmė ir žmonių sveikatai, tad turėtume operatyviai reaguoti, bet kol kas tokios grėsmės nematome ir specialių priemonių nesiimame.

„Reikia atsižvelgti, kad „Vilniaus energija“ priklauso dideliam koncernui „Veolia“ ir galbūt yra galimybė skolintis lėšas“, - BNS teigė I.Žilienė.

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT), kurie kitų metų balandį susigrąžins „Vilniaus energijai“ išnuomotą šilumos ūkį, stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas taip pat teigė, kad neturint visos informacijos apie „Vilniaus energijos“ finansinę būklę, sunku spręsti, kokią įtaką jos veiklą turės teismo sprendimas areštuoti 20 mln. eurų vertės įmonės lėšų.

Vis dėlto jis viliasi, kad teismo sprendimas neturės kritinės įtakos „Vilniaus energijos“ veiklai.

„Iš tikro, sunku prognozuoti ką įmonės akcininkai ir įmonės vadovybė nuspręs, nes suma yra reikšminga ir tokia suma, be abejo, gali, bet nebūtinai, turėti įtakos įmonės veiklai. Reikėtų matyti jų finansinę situaciją, tada būtų galima detaliau aiškinti. Aš kol kas tokios informacijos neturiu“, - BNS sakė A.Sekmokas.

Anot jo, šį klausimą VŠT kels Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties vykdymo priežiūros komisijos posėdyje, kuris vyks gruodį.

„Kokių veiksmų bus imtasi, sunku pasakyti, nes jei įmonei trūktų apyvartinių lėšų, sunku pasakyti, kaip ji elgtųsi. (...) Optimistiškiausia, kad jie toliau veiklą tęs, kad gaus pajamas už šildymą ir nieko neįvyks. O pesimistiškiausias scenarijus, kad gali būti sutrikdyta įmonės veikla (...) Būtų per drąsu sakyti ir ką nors įvardinti, nežinant įmonės finansinės būklės. Aišku, galima prisigalvoti įvairiausių variantų, fantazijai ribų nėra, bet aš nenorėčiau fantazuoti, mes turėtume remtis objektyvia informacija, o aš tokios informacijos dabar neturiu“, - kalbėjo A.Sekmokas.