Į „Delfi“ redakciją kreipęsis vyras teigė, kad Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, iš jo esą buvo pareikalauta paaukoti už vaiko Pirmąją Komuniją 180 Eur.
„Paklausus dėl mažesnės sumos, nes norėjau aukoti 130 Eur, buvo liepta pildyti pašalpos prašymą, kurį pridedu.
Tikrai nemaloni, žeminanti orumą situacija: juk aš moku pinigus, ne juos gaunu, o tenka tokio turinio prašymą pildyti. Be to, nebūčiau leidęs vaiko į tą Komuniją, jei būčiau žinojęs“, – tikino jis.
Taip pat pridūrė, kad nenori atskleisti savo tapatybės, mat vaikas tebelanko Tikybą ir gali nukentėti mokykloje.
Katechetai pretenzijų tiesiogiai neišgirdo
Susisiekus su Šv. Mikalojaus bažnyčios kunigu Aušvydu Belicku, jis sakė, kad katechetai, kurie ruošia vaikus Pirmajai Komunijai, nė iš vieno tėvo neišgirdo panašių pretenzijų.
„Tik buvo išdėstyti tie principai, kad, kas gali, tas paaukoja. Vienoje grupėje pasakė, kad jeigu kažkas negali paaukoti, tai tuomet gali tokį kreipimąsi parašyti. Tada tas susidariusias išlaidas padengtų parapija.
Vadinasi, buvo išdėstyti bendri principai. Taigi, buvau informuotas, kad nė vienoje grupėje iš tėvų nebuvo nei pretenzijų, nei kreiptasi, kad negali paaukoti“, – komentavo kunigas.
Jis taip pat nusistebėjo, kad „Delfi“ redakcijai buvo persiųstas ir prašymo dokumentas, kurį reikia užpildyti aukoti atsisakiusiems, ar tik iš dalies galintiems, tėvams. Kunigas A. Belickas netgi suabejojo, ar tikrai šis tėvas nesupainiojo bažnyčių.
„Netgi tos sumos buvo orientacinės. Viena katechetė sakė, kad už pusmetį apie 50 Eur, o 100 Eur netgi neviršija. Tai 180 Eur tikrai negali būti“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto kunigas pridūrė, kad toks raštas reikalingas ne pažeminti žmogų, o kad būtų tvarkinga apskaita ir pagrįstos išlaidos.
„Nes vis tiek būtų apmokoma iš parapijos lėšų ir to rašto reiktų buhalterijai. Reiktų pagrindimo, kur tie pinigai buvo panaudoti, tai tas raštas tokiu ir būtų“, – komentavo A. Belickas.
Doveika stebisi tikinčiųjų reakcija
Kunigas Ričardas Doveika komentavo, kad dėl aukų už pasiruošimą Pirmajai Komunijai gali kalbėti tik iš savos parapijos patirties.
„Aš galiu kalbėti tik už savo Vilniaus Šv. Juozapo bendruomenę. Mūsų bažnyčioje visi sakramentai yra nemokami. Kaštus padengiame prašydami ir atsiliepdami į žmonių sąmoningumą.
Kai registruojami vaikai, kai aukojamos mišios, taip pat ir per susirinkimą su tėveliais pristatome, kad už visą mokamąją medžiagą (iš katechetų centro įgytus vadovėlius, sąsiuvinius, maldyną, mūsų paruoštą mišių lankomumo sekmadienį knygelę) parapija jau sumokėjo“, – pasakojo jis.
Kunigo teigimu, kadangi vaikų yra nemažai, tai ta suma susidaro ženkli. Tačiau jis stebėjosi kai kurių tikinčiųjų reakcija.
„Įsivaizduokite, kaip dabar katalikui kiekvieną sekmadienį reiks dalyvauti mišiose?
Manau, kad toks kai kurių tėvelių klausimas jau turbūt parodo pakrikštytų ateistų mąstymą, kurie niekuo netiki. Man visada keista matyti spaudoje tėvų pasipiktinimą su pasakymu, kad „įsivaizduokite, iki ko bažnyčia nusirito? Kataliko prašo sekmadieniais dalyvauti mišiose“.
Vadinasi, bažnyčios priminimas sąmoningam katalikui dėl pareigos sekmadienį lankyti bažnyčią kelia didžiausią pasipiktinimą“, – ironizavo R. Doveika.
Kunigas pridūrė, kad savo bendruomenėje teikia visus patarnavimus nemokamai, bet iš anksto informuoja, kad sekmadieniais per mišias yra specialiai aukojama vaikų paruošimui sakramentams.
„Taip pat pasakome, kad sekmadienį šeimos dalyvavimas mišiose ir asmeninė auka per mišias yra tos lėšos, kurias sutelkdami mes ir bandome kompensuoti visus parengimo sakramentams kaštus.
Aš kiekvienais metais su šypsena tėvams sakau, kad jie įsivaizduoja, kad mus, kunigus, išlaiko tik močiutės, nes tik jos ateina sekmadienį į bažnyčias ir aukoja pinigus. Tada ir priduriu, kad jeigu nelankysite mišių, neparemsite auka, tai tos pačios močiutės ir už jūsų vaikus sumokės“, – aiškino jis.
Mišios ir katechezė nėra eilinis būrelis
R. Doveika pripažino, kad jeigu į mišias vaikų tėvai sekmadieniais neateina, tai gali tapti nemažu iššūkiu bažnyčiai.
„Tai reiškia, kad tuomet nesurenkame pakankamai aukų viskam išlaikyti. Jeigu tėvai galvoja, kad mus remia tik Vatikanas ir traukiniais pinigų maišus į Lietuvą siunčia, tai yra klaidingas įsivaizdavimas. Jeigu nesurinksime pakankamai aukų, tai kažkurioje kitoje srityje strigs reikalingi darbai.
Dalis apskritai, atvežę vaikus, paskui važiuoja į parduotuvę apsipirkti, kažkur išgerti kavos ar tiesiog lieka automobiliuose ir leidžia laiką naršydami telefonuose.
Jeigu tėvų yra toks mąstymas, tuomet tai yra nuostolis visai bendruomenei. Vietoje to, kad dalį surinktų lėšų galėčiau panaudoti bažnyčios statyboms ir įrengimui, turiu padengti einamuosius kaštus. Kita vertus, aš vis tiek laikausi principo, kad visi sakramentai mano bažnyčioje yra nemokami, o žmonių atsakymas į sąmoningumą yra toks, koks yra“, – paaiškino kunigas.
Jis nuogąstavo, kad daliai tėvų mišios ir katechezė tampa vos ne būreliu vaikams, kurį kažkaip reikia per sukastus dantis atkentėti.
„Dalis apskritai, atvežę vaikus, paskui važiuoja į parduotuvę apsipirkti, kažkur išgerti kavos ar tiesiog lieka automobiliuose ir leidžia laiką naršydami telefonuose. Vadinasi, tokiu būdu tėvai save eliminuoja iš vaiko religinio gyvenimo ir tikėjimo formacijos“, – apgailestavo R. Doveika.
Įvardijo kaštus
Vilniaus Katechetikos centro katechezės specialistas Edvardas Česonis komentavo, kad kiekviena parapija priima skirtingus sprendimus, kokia auka turėtų būti už katechezę.
„Tiesa, 180 Eur skamba tikrai daugokai, bet visada reikia atsižvelgti, kad yra tam tikrų kaštų. Pavyzdžiui, katecheto išlaikymas. Tai yra tarnaujantis darbuotojas, kuris aukoja ir savo laiką, ruošiasi katechezėms, dažniausiai dirba savaitgaliais, negali būti su savo šeima ir t. t.
Taip pat ir vietos, kurioje vyksta katechezė, išlaikymas kainuoja. Bažnyčias reikia ir šildyti, ir prižiūrėti, ir parūpinti priemonių. Žodžiu, reikia žiūrėti labai plačiai, atsižvelgti, kokia tai yra parapija, ar pan.“, – apibendrino jis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)