Jau būtų galima ruoštis, matuotis mokyklos uniformą, bet mokinių tėvai nežino, kur mokysis jų vaikas.

„Tas nerimas... Streso ir taip pakanka, ir dar nerimas, kad nežinai, kur bus tavo vaikas, kur mokysis tavo vaikas... Nes tėvai pripratę jau žinoti ir kokie mokytojai bus, ir kokia klasė, klasiokai“, – pasakojo Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas Valerijus Krasockis.

Pasipiktinusių, anot Valerijaus, daugybė. Į mokyklą, kuri vaikui priklauso pagal gyvenamąją vietą, patekti ne visiems pavyksta. Vietoje to savivaldybė pasiūlo tolimesnę. Keltis reikės mažiausiai pusvalandžiu anksčiau, o jei vaikų du ar trys – kelionė į mokyklą taps iššūkiu.

„Brangiausias resursas yra laikas, ir tėvui vežti per visą miestą du vaikus į vieną ir į kitą mokyklą užtrunka“, – tikino V. Krasockis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vietoje ramaus laukimo – stresas ir nežinomybė. Su tuo susiduria šimtai šeimų. Sostinėje vietos mokyklose vis dar neturi per 300 moksleivių, iš jų apie 100 – devintokai.

„Palyginus su pernai metais, prašymų yra žymiai daugiau. Todėl su devintomis klasėmis šiek tiek turėjome įtampos, teko steigti papildomas klases“, – aiškino Vilniaus savivaldybės administracijos vyr. patarėja Alina Kowalewska.

Šiemet sostinėje panoro mokytis tūkstančiu daugiau nei pernai. Pilaitėje, kur gyventojų skaičius auga sparčiausiai, mokinių net nebėra kur sodinti.

Neturi taip būti, reikia Vilniaus miestui susitvarkyti priėmimo tvarkas, taisykles ir komunikaciją su gyventojais.

„Gavome savivaldybės sprendimą į klases priimti po 32 mokinius. Turime galvoti, kaip mokinius susodinti, kur jiems duoti darbo vietą, nes apie tai niekas anksčiau negalvojo ir neplanavo“, – teigė Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius Mindaugas Briedis.

Pilaitės gimnazija šiemet sulaukė 600 prašymų, pusę jų atmetė. Mokykloje mokysis per 1100 vaikų, tik klasėse gali būti ankštoka.

„Reikės kiekvienoje klasėje pastatyti po papildomą dvivietį suolą ir dvi kėdes“, – sakė M. Briedis.

Anot Švietimo ministerijos, kiekviena savivaldybė privalo užtikrinti vietą mokykloje. Taip, tiki, ir bus, tačiau ilgas laukimas nepateisinamas.

„Situacija, žinoma, yra nenormali. Neturi taip būti, reikia Vilniaus miestui susitvarkyti priėmimo tvarkas, taisykles ir komunikaciją su gyventojais“, – tikino švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Tačiau sostinės tėvų atstovas kiekvienais metais girdi tą patį, o problema tik gilėja. Klausia, kodėl niekas neplanuoja iš anksto.

„Kiek penktokų baigė šiemet, kas neišvažiuos – pakankamai aišku, 99 proc. kas eis į šeštą klasę. Tai paruošti sistemą, žmones, manau, nesudėtinga. Reikia pasiruošti iš anksto, kad jau birželio mėnesį būtų suplanuota 90 proc.“, – tvirtino Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas.

Savivaldybės atstovai akmenį meta ir į tėvų daržą. Pasiūlyta mokykla dažnai netinka, o dar sunkiau dėl netikėtai sulauktų prašymų. Šią vasarą tokių – apie 830.

„Prašymai atsiranda, persikrausto gyventi, ne paslaptis, kad ir persideklaruoja norint gauti vietą Vilniaus mieste. Šiek tiek yra įtampos ir sudėtinga planuoti“, – aiškino Vilniaus savivaldybės administracijos vyr. patarėja.

Vilniuje planuojama statyti penkias naujas mokyklas, tik jos atsidarys po dvejų ar trejų metų.

„Projektuojamos mokyklos ten, kur labiausiai trūksta – Pavilnionių gatvėje neužilgo prasidės statybos“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės administracijos vyr. patarėja.

Papildomų kvietimų mokiniai turėtų sulaukti jau trečiadienį. Savivaldybė vietas visiems moksleiviams tikisi rasti iki 27 dienos.