BENDRABUČIŲ NETURI APIE 100 STUDENTŲ: KAS DĖL TO KALTAS?

Praėjusios savaitės duomenimis, bendrabučių neturėjo apie 400 studentų. Kai mokslo metai jau prasidėjo ir studentai jau vaikšto į paskaitas, bendrabučių neturi mažiau nei 100 studentų. Kas šiuo atveju yra kaltas? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėju Andriumi Zaličiu.

– Kas kaltas dėl tokios situacijos?

– Šių metų situacijos priežastis yra nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai daugiausiai Vilniuje, nes nuomos kaina yra žymiai pakilusi. Per šešis mėnesius pakilo 30 proc. Taip pat sumažėjusi pasiūla. Natūralu, kad įprastinis studentų srautas šiek tiek pasikeitė. Tie, kurie įprastai būdavo linkę būstą nuomotis, dabar svarstė bendrabučių variantus. Situacija dabar tapo įprasta, nes ir praeitais ar užpraeitais metais buvo apie 5–7 proc. studentų, kurie kreipėsi dėl bendrabučių, tačiau vietų juose negavo.

– Ar bus užtikrinta, kad studentais, kurie neturi, kur gyventi, bus pasirūpinta?

– Universitetai tiek savo pastangomis, tiek su mūsų pagalba kartu su kitais universitetais ir kolegijomis apjungia savo išteklius. Vietos, kurios buvo likusios kolegijose, buvo atiduotos kitų aukštųjų mokyklų studentams. Šis resursas yra išnaudotas, bet dar likęs profesinių mokyklų laukas. Matysime, kiek vietų lieka profesinių mokyklų bendrabučiuose. Tada tas vietas taip pat bandysime pasiūlyti studentams, kurie šiuo metu neranda gyvenamosios vietos. Mano rekomendacija studentui, kuris ieško vietos bendrabutyje, yra bendrauti su savo aukštosios mokyklos administracija, nes jie gali nukreipti.

– Ar bendrabučių kokybė yra suprastėjusi?

– Bendrabučių kokybė yra įvairi ir tai atsispindi bendrabučių kainose. Kiekviena aukštoji mokykla gali pasiūlyti kambarį nuo 40–50 eurų, o kai kur iki 200 eurų per mėnesį. Studentas iš karto žino, kokio ploto ir kokybės gauna kambarį, o tai atsispindi kainoje. Pati bendrabučių situacija yra dinamiška, nes jie yra nuolatos renovuojami, yra ir keli nauji projektai tiek Vilniuje, tiek Kaune.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl sakoma, kad Kaune situacija dėl bendrabučių kokybės yra geresnė?

– Čia yra pačių aukštųjų mokyklų administracijos reikalas, nes bendrabučiai yra atiduoti į jų rankas, jie renkasi, kiek investuoti lėšų. Manau, kad dabar Kaunas buvo ta vieta, kuri labiausiai atsinaujino, ateina laikas Vilniui.

– Ar galima tikėtis, kad ateityje bendrabučiai bus daugiau renovuojami?

– Ketvirtadienį susitinkame su aukštųjų mokyklų atstovais, turto banku, studentų organizacijomis padiskutuoti apie tai, kaip reikėtų užkirsti kelią šiai situacijai, kad tai nepasikartotų kitais metais. Universitetai turi labai konkrečius pasiūlymus, ką mes, kaip ministerija, galėtume padaryti. Juos įvertinsime ir žiūrėsime, kuria linkme judėsime.