„Man kyla klausimas, kas atsitiko per paskutines savaites nuo penkto iki šešto ar septinto mokesčio varianto, kuris yra pristatytas, nes dingo tikėjimas savivaldybėmis, kuris buvo deklaruotas penktojoje serijoje, sakant, kad savivaldybės yra įtraukiamos į (mokėtojų – ELTA) bazės ir tarifo nustatymą, ypač dėl pirmo būsto“, – Eltai ketvirtadienį sakė V. Benkunskas, teigdamas, kad naujausiu variantu savivalda yra „eliminuojama“ iš NT mokesčio politikos formavimo.

„Atrodytų, kad ne socialdemokratai yra valdžioje, o liberalios jėgos, nes pasiūlyta dabartinė redakcija mažina apmokestinimo bazę ir iš visos reformos gausis taip, kad mokesčių mokėtojų, vienetais skaičiuojant, moka už itin prabangų būstą, jie iš esmės bus atleisti nuo jo mokėjimo. (…) Tas solidarumas ir visuotinumas vėl nėra išlaikomas“, – tikino meras.

Nors mokestį keisti siūlanti Finansų ministerija teigė, kad pirmąjį asmens būstą reikėtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų jo „grindų“, sprendimą dėl konkrečios kartelės ir tarifų intervale nuo 0,1 iki 1 proc. paliekant savivaldybėms, koalicinė taryba trečiadienį paskelbė, kad šio siūlymo atsisako.

Tuo metu viso ne pagrindinio gyventojų būsto vertes kol kas ir toliau ketinama sumuoti bei apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų „grindų“ vienam asmeniui.

Tiesa, toliau dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų turės spręsti Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą – šis balsuoti dėl pakeitimų planuoja ateinantį pirmadienį.

Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.

Naujausias mokesčio variantas – ne gynybai finansuoti

V. Benkunskas kartojo, kad naujausias valdančiųjų siūlymas yra skirtas apmokestini vilniečius, o ne rajonų gyventojus, kurių turimas nekilnojamasis turtas yra pigesnis nei sostinėje.

„Didžioji dauguma Lietuvos, net jei gali turėti kokiam rajone 30 butų (…) vienas savininkas, bet to mokesčio nemokės, nes mokestinės vertės palįs po tomis grindimis“, – pridūrė jis.

Tiesa, meras teigė iš socialdemokratų politikų girdėjęs, kad šis koalicinės tarybos įgarsintas mokesčio variantas nebus galutinis.

„Tragikomiškai išties atrodo turbūt jau septintas variantas, ir nežinau, ar tikrai jis paskutinis ir galutinis“, – sakė V. Benkunskas.

Jo teigimu, jeigu NT būtų nuspręsta apmokestinti pagal jo verčių medianas savivaldybėse, tai mažintų įtampas ir susipriešinimą tarp skirtingų regionų.

Be to, pasak mero, mažinant mokėtojų bazę ir mokesčio pajamas apskritai, „nelabai rimta“ yra kalbėti apie didesnį indėlį į gynybos finansavimą.

„Kaip tu bežiūrėsi – ar valstybė, ar savivaldybė, ar vienoms, ar kitoms reikmėms, bet pinigų iš šito mokesčio mes surinktume bendrai žiūrint mažiau. Gerai, jie gal nukeliautų į Gynybos fondą, bet tada savivaldybės netektų pajamų, kurias skiria savo infrastruktūrai tvarkyti, ar mokykloms statyti, ar keliams tvarkyti, kas reikštų, kad tos pačios savivaldybės didžiąja dauguma atsisuks į tą pačią Vyriausybę ir sakys, kur mūsų pinigai ir iš ko mums žmonėms gerbūvį tvarkyti?“ – dėstė V. Benkunskas.

„Aš nebesuprantu, ko čia yra siekiama, kas yra daroma ir koks yra galutinis mokesčio keitimo tikslas“, – pridūrė jis.

Pagal Vyriausybės siūlymą, kurį pirmu balsavimu palaikė Seimas, pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo siūlyta skirti savivaldybėms, mokestį už antrą, trečią ir likusius nekomercinius NT objektus – iki 2030-ųjų skirti į Gynybos fondą.

ELTA primena, kad šiuo metu Seimo komitetuose svarstoma Vyriausybės mokesčių pertvarka, kurią priimti ketinama iki pavasario sesijos pabaigos.

Pirmą balsavimą parlamente įveikė ne tik NT mokesčio pakeitimai, tačiau ir pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, naujų draudimo ir „cukraus“ mokesčių įvedimas.

Mokesčių pertvarką priimti planuojama iki pavasario sesijos pabaigos, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2026-ųjų.