VILNIAUS RAJONE MASIŠKAI NUODIJAMI SVEIKI MEDŽIAI: AIŠKINASI, KAM JIE TRUKDO

Dar visai neseniai nuskambėjo istorija apie tai, kaip Vilniaus centre dėl didesnės parkavimo aikštelės buvo nukirstas šimtametis ąžuolas. O štai Vilniaus rajone pastebėta, kad žmonėms trukdantys medžiai ne kertami, o nuodijami, išgręžiant skylę medžio kamiene ir pripildant ją nuodų. Tokių atvejų Vilniaus rajone – ne vienas, praneša LNK.

Maišiagaloje dar pernai žaliavusi liepa dabar – nudžiūvusi ir be gyvybės ženklų. Liepą patikrinti atvažiavę specialistai netruko išsiaiškinti to priežastį. Apžiūrėję medį, kamiene rado išgręžtas 1 cm skersmens skyles. Žmonės tai vadina medžio nuodijimu, nes būna, kad į tas skylęs dar pripilama ir nuodų. Matyt, kažkam medis nepatiko, nukirsti jo negalima, tad buvo pasirinkta jį nunuodyti.

Tokių nunuodytų medžių Vilniaus rajono savivaldybėje yra ne vienas. Apie juos ir apie piktybišką medžių nuodijimą LNK žurnalistė pakalbino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių Vladislav Kondratovič.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar dažni tokie atvejai Vilniaus rajone?

– Taip. Šiais metais specialistai užfiksavo septynis tokius atvejus.

– Suprantama, kad skylės medyje gręžiamos ne dėl sulos. Tai kenkimas?

– Taip. Kokia sula iš liepos ar pušies? Tai yra tam tikras vengimas gauti leidimą. Greičiausiai, tai piktnaudžiavimas ir gamtos naikinimas.

– O tai gal sunku tuos leidimus gauti? Gal nėra taip paprasta sveiką, didelį medį nupjauti? Paprastai žmonėms trukdo lapai, laja.

– Kuo gali būti kalta ta liepa Maišiagaloje? Augo valstybinėje žemėje, niekam netrukdė ir buvo tikras miestelio medis. Galbūt kažkam šešėlis, galbūt lapai trukdė, bet medį galima nugenėti, viską galima sutvarkyti, o ne taip barbariškai paimti ir nužudyti medį.

– Kitu atveju, aš, atvažiavusi į savivaldybę, leidimo tokiam medžiui pjauti negaučiau?

– Nežinau. Matote, kiekvienas atvejis yra skirtingas ir nėra vieno šablono. Mūsų specialistai nuvažiuotų ir įvertintų. Aš labai džiaugiuosi mūsų specialistų darbu. Yra ekologai, jiems rūpi gamta. Kai savivaldybėje pradėjo dirbti žmonės, kuriems rūpi kraštovaizdis, ekologija, tokių leidimų, kuriuos išduoda savivaldybė, itin sumažėjo. Matosi, kad jie labai rimtai vertina, žiūri, kaip tas medis įsipaišo į visą tos vietovės ekosistemą, ar iš tikrųjų jis yra, tarkime, pavojingas pastatams ir t. t.

– Be to, ne tik skylės yra medžiuose gręžiamos, yra į šaknis pilami chemikalai, į kamienus kalami vinys, baisu net pagalvoti...

– Na, taip. Matote, prie kiekvieno medžio nepastatysi pareigūno, kuris prižiūrėtų jį. Todėl tikrai turime auginti žmonių sąmoningumą. Prisiminkime karą keliuose, kai žmonės patys pradėjo pranešinėti policijai pamatę girtą vairuotoją. Taip ir čia, manau, turėtų suveikti ta visuomenės kontrolė, kai žmonės pradėtų fiksuoti tokius atvejus ir pranešti savivaldybei. Turime viešosios tvarkos pareigūnus, kurie tikrai nuvažiuotų ir nustatytų tuos atvejus.

– Tikrai, juk gręžiant skylę yra garsas, tai daroma viešose vietose, tai galima matyti.

– Taip, tai galima matyti. Aišku, kažkur yra kameros, bet neperžiūrėsi kiekvieną dieną visų kamerų įrašų. Viešosios erdvės yra stebimos, vis daugiau tų kamerų atsiranda, aš manau, tai atneš daugiau tvarkos. Tačiau yra vietų, kur niekada nebus kamerų, pavyzdžiui, kapinėse, kur taip pat nemažai tokių medžių, kurie yra paveikti būtent tokiu būdu.

Už tyčinį medžio naikinimą žmogui gresia bauda nuo 60 iki 600 eurų, o įmonėms – iki 900 eurų. Baudos – nemažos, tačiau, pastebėjus tokius atvejus, reikalingas ir gyventojų aktyvumas.