Tokį sprendimą trečiadienį patvirtino Vilniaus miesto taryba. Numatoma, jog M. K. Čiurlioniui skirtas paminklas iškils ant Tauro kalno, Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ aplinkoje. Konkursas dėl paminklo projekto turėtų būti paskelbtas dar šiais metais.
Sostinėje įamžinti M. K. Čiurlionio kūrybą bei asmenybę pasiūlė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Tiesa, prieš savaitę šią idėją apsvarsčiusi Vilniaus tarybos Istorinės atminties komisija diskutavo, jog paminklas M. K. Čiurlioniui nebūtinai turėtų būti menininko skulptūra – diskutuota apie paties dailininko ir kompozitoriaus įamžinimą. Tą posėdžio metu akcentavo ir sostinės meras.
Siekiant pažymėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025 m. yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga visoje Lietuvoje vyks įvairūs atminimo renginiai bei iniciatyvos, skirtos pažinti menininko kūrybą bei gyvenimą. Taip pat nutarta iki 2029 m. Vilniaus oro uostą laikinai pervadinti Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu.
M. K. Čiurlionis per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, nutapė daugiau negu 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.
Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai.
Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų.
Naujausi komentarai