VILNIAUS TEISĖJAMS BYLA – NEĮKANDAMA

Lietuvos teismų praktikoje to greičiausiai dar nebuvo: didžiausiame šalies teisme – Vilniaus miesto – Temidės tarnai įsigudrino nepaisyti aukštesniosios instancijos teismo nutarties. Pasekmė – pusantrų metų vilkinama baudžiamoji byla, kurioje valstybė reikalauja iš teisiamųjų veik 300 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių.

Manipuliavo PVM

"Vilniaus diena" jau rašė, jog Generalinė prokuratūra baigė kelerius metus vykdytą ikiteisminį tyrimą ir 2017 m. pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą. Kaltinimai joje pareikšti raseiniškiui Giedriui Bakučiui, UAB "Inkolit" direktoriui ir šios bendrovės vadybininkui vilniečiui Samui Ligeikai. Jie prekiavo naudotomis transporto priemonėmis ir, siekdami išvengti turtinės prievolės sumokėti PVM, klastojo automobilių įsigijimo dokumentus. Abiem vyrams kaltinimai pareikšti ir dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų mokesčių administratoriui teikimo, jiems gresia maksimalios iki 8 metų nelaisvės bausmės.

Bendrovė "Inkolit", kurios vienintelis akcininkas buvo G.Bakutis, šiuo metu yra bankrutavusi ir išregistruota iš įmonių registro. Bendrovė nuslėpė apie 300 tūkst. eurų PVM.

Prieš gerą dešimtmetį įkurtos bendrovės "Inkolit" pagrindinio akcininko galimo sukčiavimo schema paprasta: buvo perkami prabangūs, vos kelerių metų senumo automobiliai "Porsche", "Bentley", "Mercedes Benz", "Audi", "Lexus" Vokietijoje. Dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų kainuojančioms transporto priemonėms Vokietijos prekeiviai išrašydavo pirkimo–pardavimo dokumentus, kuriuose nurodydavo, kad transporto priemonėms taikomas įstatymo numatytas 0 proc. PVM. Parduodant tokius automobilius Lietuvoje, mokamas standartinis 21 proc. tarifas. Tačiau suklastoję dokumentus, G.Bakutis su bendru pirkėjams Lietuvoje į biudžetą mokėdavo ne privalomą PVM nuo visos prabangaus automobilio kainos, o tik mažą dalį – 21 proc. PVM skirtumą tarp pardavimo ir pirkimo sumos.

Klientai – milijonieriai

Taikant tokią sukčiavimo schemą, per beveik šešerius metus Lietuvoje fiziniams ir juridiniams asmenims buvo parduotas 51 prabangus automobilis. Daugiausia automobilių buvo parduota bankų dukterinėms lizingo bendrovėms. Didžiausias nesumokėtas PVM – 37 tūkst. eurų už Vokietijoje įsigytą daugiau kaip 180 tūkst. eurų kainavusį automobilį "Bentley Flying Spur".

"Brangiausių – kainuojančių apie 600–800 tūkst. litų – automobilių pirkėjų sunkmetis neišgąsdino. Nė vienas jų, pernai užsisakęs išskirtinį automobilį, savo sprendimo neatšaukė", – prasidėjus 2008 m. ekonominei krizei viešai tuo metu gyrėsi verslininkas G.Bakutis, kaip tik tokius automobilius parūpindavęs savo klientams. Į klausimą, ar krizės metu verslininkams dera puikuotis prabangiu transportu, jis nesvyruodamas atsakydavo: "Jeigu tu nieko neapgavai, neapvogei ir tavo įmonė neskęsta skolose, tai ko čia gėdytis?"

Byla nėra nei ypatinga, nei sudėtinga – du kaltinamieji, du liudininkai, medžiagos dešimt tomų.

Bylą grąžino

Ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas baudžiamąją bylą teismui perdavė dar 2017 m. gruodį. Su byla susipažinęs Vilniaus miesto apylinkės teisėjas Valdas Bugelevičius po trijų mėnesių priėmė nutartį bylą grąžinti prokurorui. Nutartis motyvuojama tuo, jog, nors kaltinamajame akte nurodytas gana ilgas nusikalstamų veikų darymo laikotarpis – net 16 metų, tačiau nenurodyta, koks buvo nusikaltimų pobūdis – trunkamasis ar tęstinis. Žinant, jog tai gali būti ginčytinas argumentas, veikas gali perkvalifikuoti teismas bylos nagrinėjimo metu, teisėjas surašė ir saliamonišką argumentą bylai grąžinti. V.Bugelevičiaus vertinimu, "dokumentų klastojimas nebuvo savitikslis tikslas (teisėjas tai konstatavo neišnagrinėjus bylos – aut.past.) apgaule išvengti turtinės prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą, todėl suklastotų dokumentų panaudojimas galėjo būti tik sukčiavimo padarymo būdas". Teisėjo vertinimu, prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) reikalavimų.

Šią teisėjo V.Bugelevičiaus nutartį Vilniaus apygardos teismui apskundusio prokuroro U.Vyčino vienas iš svariausių argumentų buvo tai, jog teismas ėmėsi vertinti kaltinamųjų veiksmus, galimai padarytos žalos dydį, jų galimai padarytų veikų sutaptį neišnagrinėjęs baudžiamosios bylos. Mat kaltinamajame akte pareikšti kaltinimai – tai tik prokuroro nuomonė, o galutinį sprendimą dėl veikų kvalifikavimo priima bylą išnagrinėjęs teismas.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą, priėmė nutartį, jog V.Bugelevičiaus priimta nutartis bylą grąžinti prokurorui nėra teisėta ir pagrįsta, nenustatyta, jog kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant BPK. Tad Vilniaus apygardos teismas neskundžiama nutartimi panaikino V.Bugelevičiaus nutartį ir baudžiamąją bylą perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Grąžino antrąkart

Įprasta, jog jei aukštesnysis teismas baudžiamąją bylą grąžina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ji paskiriama tam pačiam teisėjui. Tačiau šįkart taip neatsitiko – byla buvo perduota nė pustrečių metų stažo neturinčiai teisėjai Ingridai Mikužytei.

Ši buvo kur kas darbingesnė ir uolesnė už kolegą V.Bugelevičių – bylą studijavo lygiai metus. Jaunos teisėjos verdiktas prokurorui buvo griežtas: byla grąžinama procesiniams pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Teisėja teisėjos nesuprato

Prokuroras U.Vyčinas antrąkart apskundė baudžiamosios bylos grąžinimą. Atsiliepime į prokuroro skundą kaltinamojo G.Bakučio gynėjas advokatas Petras Butkevičius prisijungė prie teisėjos nuomonės. Jo teigimu, teismui būtina gauti galimai suklastotų 44 transporto priemonių įsigijimo dokumentus, kadangi tik pagal tai galima spręsti, ar ginamasis klastojo juos.

Gal Lietuvos teismų praktikoje kur nors ir būta tokio atvejo, bet Generalinės prokuratūros istorijoje – greičiausiai pirmas atvejis.

Vilniaus apygardos teismas ir šįkart buvo negailestingas. Įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, teismas konstatavo, kad teisėjos I.Mikužytės įvardijami esminiai ikiteisminio tyrimo trūkumai negali būti tokie, dėl kurių bylos nebūtų galima nagrinėti teisme.

"Nutartis perkrauta teisinių samprotavimų, kurie trukdo suvokti teismo keliamų problemų pagrįstumą", – jau 24 metus Vilniaus apygardos teismo teisėja dirbanti Laureta Ulbienė priimtoje neskundžiamoje nutartyje konstatuoja nesupratusi, ką jos jaunesnioji kolegė I.Mikužytė suraitė rašydama nutartį bylą antrąkart grąžinti prokurorui.

Žurnalisto paklaustas, ar ši solidų stažą turinčios teisėjos nutartyje nuskambėjusi citata neverčia suabejoti bylą toliau turėsiančios nagrinėti teisėjos I.Mikužytės teisės žiniomis ir kompetencija, prokuroras U.Vyčinas buvo diplomatiškas: "Vertinti teisėjos kvalifikacijos negaliu. Tačiau jei aukštesniosios instancijos teismas naikina jų nutartis, šis faktas kai ką pasako. O aukštesniajame teisme tikrai aukštesnės kvalifikacijos teisėjai, kurie ir taiso klaidas. Mano manymu, byla nėra nei ypatinga, nei sudėtinga – du kaltinamieji, du liudininkai, medžiagos dešimt tomų."

Paklaustas, ar kartais šioje istorijoje negali būti povandeninių srovių – pavyzdžiui, kad sunkūs nusikaltimai teismo būtų perkvalifikuoti į lengvesnius, nes kalbama apie milijonierių dalyvavimą procese, U.Vyčinas juokdamasis kalbėjo: "Nežinau, noriu sieti su tikslu išsiaiškinti tiesą. Tikiuosi, teismas nori detaliai išsiaiškinti."

Pašnekovo teigimu, jam nežinomas atvejis, kad baudžiamoji byla teismo dukart būtų grąžinta prokurorui: "Gal Lietuvos teismų praktikoje kur nors ir būta tokio atvejo, bet Generalinės prokuratūros istorijoje – greičiausiai pirmas atvejis."