Renginio metu į susirinkusiuosius kreipėsi ir iškilmingą pavardžių skaitymą pradėjo vienas iš išgelbėtųjų vaikų – dailininkas Samuelis Bakas.
Anot VU pranešimo, taip pat į susirinkusiuosius kreipėsi ir pavardes skaitė premjeras Gintautas Paluckas, teisingumo ministras Rimantas Mockus, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, VU rektorius Rimvydas Petrauskas, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, Lietuvos žydų bendruomenės narys Miša Jakobas, Izraelio, Nyderlandų, Vokietijos, Ukrainos ambasadoriai, Lenkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadų atstovai, kiti renginio svečiai ir VU bendruomenės nariai.
„Nuoširdžiai tikiu, kad ši Vilniaus universiteto ir Vyriausybės iniciatyva yra kasmetinė pastanga priminti, kad neramiame, užtikrintumo stokojančiame pasaulyje yra pamatinių tiesų, padorių žmonių ir teisingų moralinių laikysenų. Kad tiesa egzistuoja ir ją verta ginti“, – sakė VU rektorius R. Petrauskas.
„Gyvename sudėtingais laikais, kai aplinkybės verčia galvoti ir apie valstybės, ir apie savo pačių likimą. Ir tokiomis akimirkomis labai svarbu deklaruoti, kad nepasiduosime baimei, nepasiduosime pykčiui, netoleruosime tų, kurie siekia galios kiršindami bendrapiliečius, ne tik atsiribosime, bet ir darysime viską, kad istorijos klastojimas, žmogiškojo orumo niekinimas, propagandos metodai netaptų viešojo gyvenimo norma“, – teigė jis.
Žydų gelbėtojų diena pirmą kartą oficialiai paminėta 2023 metų kovo 15 dieną, kai VU Simono Daukanto kiemelyje iškilmingai perskaitytos žydų gelbėtojų – Pasaulio tautų teisuolių ir Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanotų asmenų – pavardės, taip pat pagerbtos Holokausto aukos.
Seimas kovo 15-ąją yra paskelbęs atmintina diena. 1966 metų kovo 15 dieną VU bibliotekininkei Onai Šimaitei buvo suteiktas garbingas Pasaulio tautų teisuolės vardas.
Ji mirė 1970 metais, ir paaukojo savo kūną mokslui ir medikams studentams.
2002 metais po mirties ji buvo pagerbta Lietuvos apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Jeruzalėje auga O. Šimaitei skirtas medis.
O. Šimaitė per nacių okupaciją turėjo leidimą lankytis Vilniaus gete. Lankymosi pretekstas – surinkti žydų, daugiausia studentų, iš bibliotekos paimtas knygas. Tačiau moteris tapo geto kalinių rėmėja, padėdavo gauti maisto, netikrų dokumentų, į getą įnešdavo reikalingų daiktų, ginklų, išnešdavo laiškus, vertingas knygas, rankraščius.
Ji padėjo dešimtims žydų, dėl to pati buvo suimta ir išsiųsta į Dachau koncentracijos stovyklą.
Pasaulio tautų teisuoliais pripažinta per 900 Lietuvos piliečių, gelbėjusių žydus nuo Holokausto Antrojo pasaulinio karo metais. Pagal šalies gyventojų skaičių tai – antra didžiausia žydų gelbėtojų šalis pasaulyje.
(be temos)