Sostinės valdžia užsimojo priversti ne Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravusius miestiečius oficialiai tapti sostinės gyventojais. Jei šis sumanymas virs realybe, vilniečių skaičius, bent jau popieriuje, gerokai padidės.

Sostinės mokesčiai išsilakstė

Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad dėl sostinėje dirbančių, bet kituose miestuose registruotų gyventojų šimtai milijonų litų nukeliavo į kitas savivaldybes.

Miesto vadovai teigė, kad gyventojų pajamų mokestis (GPM) surenkamas Vilniuje, tačiau paskui jis perskirstomas pagal mokesčių mokėtojų deklaruotas gyvenamąsias vietas ir taip atitenka kitų miestų ar rajonų savivaldybių biudžetams.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Milėno pateiktais skaičiavimais, vien iki šių metų spalio 207 mln. litų, surinktų Vilniuje, išdalyti kitoms savivaldybėms. Tai sudaro apie 19 proc. viso šiemet sostinėje surinkto GPM, o Vilniaus savivaldybei pagal dabar galiojančius įstatymus atitenka 40 proc. sostinėje surenkamo GPM.

Taigi, V.Milėno žodžiais, beveik pusė GPM lėšų, turėjusių atsidurti Vilniaus kišenėje, išdalyta kitoms savivaldybėms, kuriose registruoti Vilniuje dirbantys mokesčių mokėtojai.

"Iki spalio 1 d. Vilniuje buvo surinkta beveik 449 mln. litų GPM. 207 mln. litų buvo paskirstyta kitoms savivaldybėms pagal mokesčių mokėtojų gyvenamąją vietą. Didelė dalis vilniečių, kurie gyvena ir dirba čia, bet neturi nuosavos gyvenamosios vietos ir negali deklaruoti tos vietos ar dėl kitų priežasčių stengiasi savo gyvenamąsias vietas deklaruoti kitur. Beveik pusė GPM išskirstoma kitoms savivaldybėms. Mes taip toliau gyventi negalime", – aiškino V.Milėnas.

Administracijos vadovas taip pat pateikė keletą skaičių, esą įrodančių, kaip Vilnius prieš savo valią šelpia kitas savivaldybes: "Šilutei – 10 mln., Tauragei – 11 mln., Telšiams – 12 mln., Šiaulių miestui – 46 mln., Panevėžiui – 36 mln. litų. Tikriausiai iš ten žmonės nevažinėja į Vilnių, į darbą."

Pamirškite vaikų darželį?

Vilniaus mero Vilniaus Navicko teigimu, gyventojai, nedeklaravę gyvenamosios vietos, gali būti skatinami tai daryti, pavyzdžiui, nustumiant juos į sąrašo pabaigą, laukiant vietos vaikų darželyje.

Tiesa, Vilniaus vadovas patikslino, kad šis pavyzdys yra tik sparnuota frazė, tačiau neatmetė, kad tokių ar panašių priemonių gali būti imtasi.

"Mūsų nuomone, Vilnius yra skriaudžiamas, – kalbėjo V.Navickas. – Žmogiška šneka kalbant, yra įdomus procesas. Jūs dirbate Vilniuje, čia jums darbdavys moka atlyginimą, jūsų GPM sumokamas Vilniuje. Paskui gale metų jūsų GPM išvažiuoja į Šilutę, Marijampolę ar dar kur nors. Bet jūs naudojatės autobusais, troleibusais, darželiais, mokyklomis. Šimtai milijonų litų išvažiavo į kitus miestus. Bet darželiai tai čia, eilės – čia, nuvažinėti autobusai ar troleibusai – čia. Mums nebelieka kito kelio, kaip pradėti galvoti, su visais tartis, kaip šitą blogą dalyką taisyti. Nesinorėtų priimti nepalankių sprendimų. Bet, kaip pavyzdį, gal tada į darželį užrašinėti paskutinius į eilę, ar ne? Arba į Šilutę vežkit į darželį tuos vaikus. Aš čia kaip pavyzdį, kaip sparnuotą frazę sakau. Nes tie skaičiai milžiniški. Jeigu jūsų pinigėliai išvažiuoja kitur, jūs čia negaunate kokios nors paslaugos, nes mes neturime pinigų. Iš donorų, kurie eina kraujo priduoti, galima paimti tam tikrą normą, nes jeigu nuleisti daugiau kaip pusę, jis pamirs ant to stalo. Panašiai ir čia."

Mero žodžiais, kai kurie tikrai neprastai gyvenantys vilniečiai sostinėje nesiregistruoja dėl smulkių sumų, o miestas netenka kur kas daugiau.

"Kiek vilniečių yra deklaravę gyvenamąją vietą Nidoje, kad nemokėtų ekologinio mokesčio? Jie sutaupo 700–800 litų per metus. Bet dešimtys tūkstančių litų išvažiuoja į Neringą", – pasakojo miesto vadovas.

Kviečia į valdžios bokštą

Sostinės politikai pabrėžia, esą norint deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje, nebūtina čia turėti nuosavo būsto. Nuomojamuose butuose gyvenantys vilniečiai raginami savo gyvenamąją vietą deklaruoti pačiame savivaldybės dangoraižyje.

Vilniaus savivaldybė taip pat kreipėsi į Finansų ministeriją su prašymu padidinti sostinėje surenkamo GPM dalį, atitenkančią sostinei. Tačiau Finansų ministerija nesutiko kilstelėti kartelės aukščiau nei dabar galiojanti 40 proc. žyma.