VILNIUJE LIEKA TIK VIENA ĮSTRIŽA SANKRYŽA, ANTROJI – NEPASITEISINO

Vilniuje bus tęsiamas tik vienas įstrižos sankryžos projektas, antroji – nepasiteisino.

Pernai spalio pabaigoje laikinomis papildomomis pėsčiųjų perėjomis paženklintos Dariaus ir Girėno, Kapsų bei Šaltkalvių gatvių ir Pylimo, K. Kalinausko bei Palangos gatvių sankryžos. Jas išbandyti planuota pusę metų.

Senamiestyje įrengta naujoji sankryža, anot Vilniaus savivaldybės, neprigijo, tad čia galios anksčiau buvusi įprastinė tvarka. Tuo metu Naujininkuose įstrižinės sankryžos projektas bus tęsiamas.

„Atsižvelgiant į pirminius stebėjimų duomenis ir specialistų vertinimą, bandomasis įstrižų perėjų projektas Naujininkuose pasiteisino, todėl jis bus tęsiamas ir toliau“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

„Nors teisės aktuose įstrižos perėjos detaliai nėra apibrėžtos, matome jų poreikį. Bandomasis projektas pirmiausia skirtas atliepti gyventojų poreikius, bet kartu ir analizuoti tokių perėjų praktikos įvedimo galimybes“, – pridūrė jis.

Nepaisant to, gyventojai ir toliau gali kirsti sankryžą įstrižai, kai dega žalios šviesos šviesoforo signalas pėstiesiems.

Dėl gatvės remonto darbų šiuo metu geltonųjų linijų, žyminčių įstrižą perėją Naujininkuose, nėra.

„Nepaisant to, gyventojai ir toliau gali kirsti sankryžą įstrižai, kai dega žalios šviesos šviesoforo signalas pėstiesiems“, – teigė G. Grubinskas.

Kol kas pažymėti įstrižas perėjas ir pradėti bandomąjį projektą kitose Vilniaus sankryžose neplanuojama.

Pirmoji Lietuvoje įstrižinė perėja pernai spalį buvo įrengta Kaune, K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankryžoje naujamiestyje. Čia raudonas šviesoforo signalas vienu metu dega visoms transporto priemonėms, tad pėstieji gali kirsti sankirtą įstrižai, degant žaliai šviesai.

Įstrižos perėjos pasaulyje nėra naujiena: jau daugelį metų jos veikia Japonijoje, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir kitose šalyse.