Vilniuje nuo Mokslų akademijos pastato nuimta J. Noreikos atminimo lenta | Diena.lt

VILNIUJE NUO MOKSLŲ AKADEMIJOS PASTATO NUIMTA J. NOREIKOS ATMINIMO LENTA

Vilniuje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos šeštadienio rytą nuimta daug diskusijų sukėlusi karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.

Tai BNS patvirtino mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas. Anot jo, lenta nuvežta į ir bus saugoma savivaldybės įmonėje „Grinda“.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, jog lentą nuimti apsisprendė siekdamas, kad būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais – tiek kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, nukeltas prieš ketverius metus, tiek apie ženklą J. Noreikai.

„Būtent todėl priėmiau sprendimą nukelti atminimo lentą Jonui Noreikai, kuris, nors savo gyvenime daug pastangų įdėjo kovodamas prieš Lietuvos priešus, tačiau elgėsi nepateisinamai, prisiimdamas okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, ir taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti”, – BNS perduotame komentare sakė R. Šimašius.

Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigė, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Tačiau gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Kontroversiškai vertinamo karininko atminimo lentą šį balandį kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Tuomet „Grindos“ darbuotojai suklijuotą lentą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę taip pat nusprendė pervadinti ir diplomato ir karininko Kazio Škirpos vardu pavadintą alėją Gedimino kalno papėdėje į Trispalvės alėją dėl karininko viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų. Tai sukėlė dalies oponentų, vertinančių K. Škirpos indėlį į nepriklausomybės kovas, pasipiktinimą.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (33)

Blinda

Anusauskas jau pasake, kad dusanskio bendratauciai turetu atsiprasyti lietuviu uz zudynes ir tremimus i Sibira, bei padekoti uz simtus isgelbetu zydu tautybes zmoniu. Vilniaus veidmainiams- GEDA!

reikia

paklaust p.Anusausko ka jis i tai atsakys juk istorikas o ji negali buti falsifikuojama......

Katinas

Kas saude zydus tas Lietuvos didviris!
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS