Praėjusiais metais nekilnojamojo turto (NT) rinkoje užfiksuota nemažai teigiamų pokyčių. Vilniuje, palyginti su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, pastatyta daugiausia naujų butų – apie 1330. Rygoje įrengta 1100, Taline – 600 naujų butų.
Atsigavimo pradžia?
Konferencijoje "NT rinka 2014. Naujos galimybės" pabrėžta, kad aktyviausiai Vilniuje plėtoti miegamieji rajonai. Juose pastatyti butai sudaro 68 proc. visos pasiūlos. Sparčiausiai plečiasi Pilaitės ir Pašilaičių gyvenamieji rajonai. Dalies projektų pabaiga buvo nukelta iki 2014 m., todėl šiemet galima tikėtis apie 2200 naujų butų Vilniuje. Tai gausiausia naujų butų pasiūla per pastaruosius šešerius metus. Daugiausia butų įrengta 2007-aisiais – per 6 tūkst.
Pernai smarkiai paaugo ir butų pardavimas. Vilniuje sudaryta apie 8 tūkst. būsto sandorių. Tai yra 33 proc. daugiau nei 2012 m. 15 proc. visų sandorių teko Pilaitei, 11 proc. – Pašilaičiams.
Būsto kainos Vilniuje vidutiniškai didėjo 2,8 proc. Tai didžiausias didėjimas nuo 2008-ųjų. Net 7 proc. augo dviejų kambarių butų miegamuosiuose rajonuose kainos.
Tiesa, Vilnius pagal šį rodiklį gana smarkiai atsilieka nuo Estijos sostinės. "Ober-Haus" duomenimis, labiausiai NT brango Taline – net 20 proc., o Rygoje kainos didėjo 4,1 proc. Aukščiausia vidutinė buto 1 kv. metro kaina išlieka Taline – 4692 litai. Vilniuje už 1 kv. metrą pakloti reikia vidutiniškai 4205 litus, Rygoje – 3556 litus.
Investicijos į komercinį NT Vilniuje sudarė 540 mln. litų. Tai daugiausia tarp visų Baltijos šalių sostinių. Palyginti su 2012 m., šis skaičius padidėjo beveik keturis kartus. Šiemet į šį sektorių planuojama investuoti apie 500 mln. litų.
Žada mažinti biurokratiją
Naujasis Teritorijų planavimo įstatymas daugeliu atveju panaikina detaliųjų planų rengimo būtinybę. Juo siekta sumažinti biurokratinį mechanizmą, kuris iki šiol buvo neišvengiamas norint pradėti statybas.
Advokatų kontoros "Sorianen" Nekilnojamojo turto ir statybos praktikos grupės vadovė Aušra Mudėnaitė tvirtino, kad naujoji tvarka smarkiai sumažins administracinę naštą planuojant ir įgyvendinant statybas. Įstatymo tikslas – padaryti teritorijų planavimą spartesnį.
Tiesa, A.Mudėnaitės teigimu, paprasti gyventojai didelio skirtumo nepajaus.
"Žmogui, norinčiam statyti vieną gyvenamąjį namą mieste ar sodų bendrijoje nekeičiant žemės paskirties, tai buvo galima iki šiol. Tokia galimybė išlieka ir toliau", – sakė A.Mudėnaitė.
Butų pirkėjus reforma palies tik netiesiogiai. Mažesnės projektavimo išlaidos gali nebent šiek tiek sumažinti būsto kainą.
Sutrumpėjo projektų rengimas
Konferencijoje taip pat dalyvavo ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Jo teigimu, vienas svarbiausių naujo įstatymo pasiekimų – smarkiai sutrumpėjęs projektų rengimo laikas.
"Anksčiau 95 proc. laiko prieš statybas buvo skiriama popieriams gaudyti ir tik 5 proc. – projektavimo darbams", – sakė ministras. Jo nuomone, laiko atžvilgiu projektų rengimas smarkiai sutrumpėjo.
V.Mazuroniui pritarė ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Vytas Zabilius.
"Per 15 metų, iki buvo įvykdyta reforma, viskas tik blogėjo. Projektavimas buvo tapęs sudėtingu biurokratiniu procesu. Teisiškai viską padaryti buvo beveik neįmanoma, nes kieno nors akimis vis tiek kas nors atrodydavo neteisėta. Dabar mes peršokam iš parašų, vizų ir antspaudų rankiojimo į projektavimą", – pasakojo V.Zabilius.
Naujausi komentarai