Vilniaus taryba trečiadienį bendru sutarimu patvirtino septynerius metus rengtą sostinės bendrąjį planą, kuriuo apibrėžiamos pagrindinės taisyklės mieste: kas ir kur gali būti statoma, kur ir kokios paskirties teritorijas numatoma vystyti.

Pasak miesto mero Remigijaus Šimašiaus, bendrajame plane nurodytos pagrindinės miesto strateginės kryptys: darnus judumas, patogūs gyvenamieji rajonai, pietinio Vilniaus plėtra.

„Naujasis miesto planas yra geresnis, nes labiau gerbia kontekstą, labiau gerbia žalumą, labiau gerbia miesto struktūrą, supranta kas yra išmanusis reguliavimas (...). Tai yra didelis postūmis suderinant viešąjį interesą ir privačią iniciatyvą“, – svarstant bendrąjį planą Tarybos posėdyje kalbėjo R. Šimašius.

Pristatydamas bendrąjį sostinės planą Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, aiškino, jog miestas turi labai didelį plėtros potencialą.

„Paskutiniais metais Vilnius į metus pasipildė po 5 tūkstančius gyventojų, 2,5 tūkst. būstų reikia jau vien dėl to. (...) Tam, kad pasiektume vidutinius Vakarų Europos miestų rodiklius, mums trūksta apie 30 proc. naujo miesto. Ir nuo to, kaip mes jį pastatysime – ar kompaktišką, patrauklų ir gyvybingą, europietišką miestą, ar pagal seną amerikietišką modelį – išskydusį miestą, nuo to labai priklausys kaip mes gyvensim ir bendrasis planas yra būtent apie tai“, – sakė M. Pakalnis. 

Plane numatyti penki prioritetai: miesto plėtra į netoli centro esančius rajonus – Naujininkus ir Rasas, į miegamuosius rajonus, skiriant dėmesį jų apsaugai, apželdinimui bei infrastruktūrai, į centrą, kur nauji projektai bus leidžiami tik išsaugant paveldą.

Ketvirtasis prioritetas – žaliasis miesto veidas, kad iki artimiausio miško ar parko bus galima nueiti pėsčiomis, penktasis – transportas ir susisiekimas: planuojama daug naujų jungčių, viadukų, tiltų, pėsčiųjų ir dviračių takų, tai pat infrastruktūra bepiločiams automobiliams.

Plane iki 2030 metų numatytas želdynų, gatvių, dviračių, pėsčiųjų trasų, vandens ir nuotekų tinklų plėtra, viešojo transporto vystymas, naujų mokyklų ir darželių, kultūros ir sporto objektų statybos bei kiti planai.

Pasak M. Pakalnio, bus skatinamas įvairių miesto dalių daugiafunkciškumas bei mažės skirtis tarp centro ir gyvenamųjų rajonų.

„Vakariniuose gyvenamuosiuose rajonuose turėtume plėtoti daugiau paslaugų ir darbo vietų, o miesto centrinėje dalyje – daugiau būsto. Šie pokyčiai vyks toliau konvertuojant neefektyviai naudojamas degraduojančias gamybines teritorijas plėtrai patraukliose vietose. Vilniuje vis dar yra apie 500 ha tokių teritorijų“, – aiškino M. Pakalnis.

Pasak sostinės vyriausiojo architekto Vilnius toliau išliks žaliu miestu – 48 proc. miesto teritorijos sudarys želdynai ir miškai.

„Kompaktiškai užstatytoje miesto teritorijoje planas numato sukurti lokalių želdynų tinklą, užtikrinant jų pasiekiamumą 200–300 m atstumu nuo būsto ir didžiųjų miesto parkų sistemą taip, kad jie būtų ne toliau nei dviejų tūkstančių metrų atstumu“, – plano pristatyme aiškino M. Pakalnis.

Naujojo Vilniaus miesto bendrojo plano, kuris keičiamas baigus galioti senajam, rengimo procedūras savivaldybė pradėjo 2016-aisiais ir planavo baigti iki 2018 metų, tačiau jis baigtas rengti tik 2019-ųjų rugsėjį.

Tačiau 2019 metų gruodį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nutraukė bendrojo plano tikrinimą ir įpareigojo savivaldybę iš naujo atlikti jo viešinimo procedūras.

Nurodoma, kad pirmųjų  svarstymų metu gauta apie 1200 pasiūlymų, paskutinio viešinimo metu – apie 330 miestiečių pasiūlymų.

Šiuo metu mieste vadovaujamasi iki 2015 metų turėjusiu veikti bendruoju planu.