Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti didelės apimties baudžiamąją bylą, kurioje buvo paduoti 24 apeliaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio. Šiuo nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus, susijusius su cigarečių kontrabanda ir neteisėtu disponavimu jomis, nuteisti 25 asmenys, vienas asmuo išteisintas.

Pasak Apeliacinio teismo pranešimo, apeliaciniuose skunduose, greta kitų argumentų, buvo keliamas svarbus teisinis klausimas, susijęs su Vilniaus teritorinės muitinės civiliniu ieškiniu dėl nesumokėtų mokesčių priteisimo Lietuvos valstybei. Apeliaciniuose skunduose buvo teigiama, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso nuostatas, kuriomis reglamentuojamas skolos muitinei išnykimas, civilinis ieškinys yra nepagrįstas, nes skola valstybei už nesumokėtus mokesčius yra išnykusi.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atmetė argumentus dėl Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo.

„Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, kuriomis nustatomas skolos muitinei atsiradimas ir išnykimas, yra materialiojo pobūdžio, todėl gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios susidarė po šių kodekso normų įsigaliojimo“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

Šioje byloje valstybės naudai solidariai iš nuteistųjų priteista beveik 5 milijonai eurų.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog skola muitinei išnyko. Šioje byloje valstybės naudai solidariai iš nuteistųjų priteista beveik 5 milijonai eurų.

Taip pat apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu, ginčijo kaltę ir prašė juos išteisinti.

Lietuvos apeliacinis teismas pritarė apygardos teismo išvadai dėl visų asmenų, išskyrus vieną – G. P., pripažinimo kaltais už atskirų nusikalstamų veikų padarymą (kontrabanda, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, papirkimas, dokumentų klastojimas). Tačiau, priešingai nei apygardos teismas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos ne veikiant nusikalstamam susivienijimui, bet nuteistiesiems veikiant organizuota grupe, todėl apeliacinės instancijos teismas V. K. ir S. Č. išteisino dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo jam, o B. K. ir Č. K. išteisino dėl dalyvavimo jame. Minėtiems nuteistiesiems dėl išteisinimo buvo sumažintos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsigalioja jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.