Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai baigė ikiteisminį tyrimą dėl šešių Vilniuje gyvenusių asmenų, kurie dalyvavo PVM sukčiavimo schemoje. Jie naudojo Lietuvoje ir Latvijoje registruotas fiktyvias bendroves.

Tarp kaltinamųjų – nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintis Rusijos pilietis, dviejų bendrovių vadovai ir bendrovėse dirbę du vadybininkai, trečiadienį pranešė FNTT.

FNTT tyrėjai atskleidė, kad įtariamieji, veikdami kaip organizuota grupė, steigdavo arba įsigydavo įmones, kurių veikla buvo fiktyvi. Trimis fiktyviomis Lietuvos ir Latvijos įmonėmis naudojosi trys didelės Vilniuje registruotos bendrovės. Pastarosios į fiktyvių bendrovių sąskaitas pervesdavo pinigus už tariamai atliktus įvairius darbus, parduotas prekes.

Kaip pranešė FNTT, tyrimo metu surinkta duomenų, kad po lėšų pervedimų fiktyvių bendrovių direktoriai Latvijoje pinigus išgrynindavo, o vėliau juos pasidalindavo su tokius pavedimus atlikusių bendrovių vadovais.

Tyrimui vadovavusio Vilniaus apylinkės prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, itin profesionaliai tyrimą atlikę FNTT Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai sugebėjo nustatyti apgaulės mechanizmą: laiku pradėjo sekti tarptautinius atsiskaitymus, aptiko sudėtingas, gerai užmaskuotas pinigų judėjimo ir gryninimo Latvijoje ir Estijoje schemas, stebėjo įtariamuosius, fiksavo pinigų įnešimo bei gryninimo operacijas, taip pat – apgaulingą deklaravimo sistemą.

„Karuselinio sukčiavimo schemų, kai imituojamas tarptautinių sąskaitų faktūrų judėjimas, fiktyvių sandorių pagrindu pervedamos, gryninamos ir slepiamos piniginės lėšos, atskleidimas rodo, kad vidaus ir tarptautinėje prekyboje veikiantys ir sukčiaujantys verslininkai neišvengia baudžiamosios atsakomybės“, – sako V.Kukaitis.

Šiame atskirtame tyrime sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinami šeši asmenys, taip pat didelę apyvartą turėjęs ir realiai tarptautinėje prekyboje veikęs juridinis asmuo. Pastaroji bendrovė naudota nusikalstamos naudos gavimui.

Kaltinamieji į valstybės biudžetą jau grąžino 155 tūkst. eurų, liko nesumokėta 50 tūkst. eurų, dėl kurių Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė ieškinį, iš anksto užtikrintą kaltinamųjų nekilnojamojo turto areštu.

Šis tyrimas – viena iš didesnių tarptautinio „karuselinio“ sukčiavimo tinklo, kuriame iš viso dalyvavo daugiau nei 60 asmenų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, tyrimo dalių. Bendra nusikalstama veika padaryta žala siekė 1 mln. eurų, iš kurių jau 800 tūkst. eurų grąžinta į valstybės biudžetą.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.