Gariūnų gaisre – naujos detalės: gyventojams brangs atliekų tvarkymas?

Gaisras jau lokalizuotas, tačiau, pasak ugniagesių atstovo, atsipalaiduoti dar negalima.

„Staiga su ekskavatoriumi pakėlus nemažą kiekį šiukšlių ir patekus deguoniui prie įkaitusių šiukšlių, jos kartais užsiliepsnoja atvira liepsna, dėl to nuolatos dirba ugniagesiai su švirkštais“, – pranešė ugniagesių štabo informacijos atstovas Marius Pavalkis.

Tik po pietų ugniagesiai paskelbė, kad gaisras oficialiai užgesintas.

„Darbai dar šiek tiek užtruks, bet jau tikrai pavojaus gyventojams nėra“, – tikino Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Nerijus Statkus.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Ugniagesiai džiaugiasi, kad pavyko išsaugoti daugiau kaip pusę pastato.

„Iš viso pastato plotas yra 16,5 tūkst. kv. metrų. Esame suskaičiavę, kad maždaug 7,5 tūkst. kvadratinių metrų išdegė“, – sakė ugniagesių štabo informacijos atstovas Marius Pavalkis.

Pirminiais skaičiavimais, ugniagesiams gali tekti perkrauti ir išvežti net 8 tūkst. kubinių metrų šiukšlių. Gaisro priežastys kol kas nustatinėjamos.

„Labai daug variantų“, – kalbėjo „Energesman“ technikos direktorius Vaidotas Pečiukaitis.

„Turime sulaukti, kokia buvo gaisro priežastis. Jeigu tai sabotažas ar dalykai, kurie nuo žmogiškosios rankos nėra apsaugoti, tai čia jokia apsauga nepadės“, – pabrėžė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

„Gyventojai rūšiuodami turi prisiimti atsakomybę, kad neišmestų visų baterijų, akumuliatorių į bendrąsias atliekas“, – akcentavo N. Statkus.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Vilniaus mieste per dieną surenkama 400 tonų mišrių komunalinių atliekų. Iš esmės visos jos būdavo vežamos į atliekų rūšiavimo gamyklą. Išrūšiuotos būdavo deginamos kogeneracinėje jėgainėje. Svarstoma, kad dabar teks deginti ir nerūšiuotas atliekas.

„Vilniaus kogeneracinės elektrinės galimybės yra sudeginti rūšiuotas ar nerūšiuotas atliekas iki visiškai aplinkai nekenksmingų dydžių“, – aiškino Aplinkos apsaugos departamento vadovas Giedrius Kadziauskas.

Tačiau ekspertams dėl nerūšiuotų šiukšlių deginimo kyla net ne vienas klausimas.

„Ar užteks atliekų deginimo pajėgumų tokiam srautui, nes srautas padvigubėja. Jeigu jo neužteks, tai tada dalis atliekų turės būti vežamos į sąvartyną, o sąvartyne tada jau keturis kartus yra brangiau nuvežti atliekas“, – šnekėjo atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Meras tikina darysiąs viską, kad šiukšlių tvarkymas vilniečiams nebrangtų.

„Dėliojama taip, kad turėtume susitvarkyti ir per kažkurį laiką, kuris dar nėra apibrėžtas, grįžti į normalias vėžes. Tai apie kažkokius pabrangimus nėra jokios kalbos“, – tikino V. Benkunskas.

„Atliekų tvarkymas vilniečiams brangs, tai čia akivaizdu“, – prieštaravo M. Nagevičius.

Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas sako, kad ne šiukšlių tvarkymo kaina dabar didžiausias galvos skausmas.

„Dabar klausimas, kur tas buitines atliekas dėti, kad jos nesmirdėtų pas mus po langais ir nekeltų kitų rūpesčių bei problemų“, – sakė A. Zuokas.

Kad didelį kiekį neišrūšiuotų šiukšlių gali nepavykti sutalpinti į deginimo krosnis, pripažįsta ir V. Benkunskas.

„Vilniaus atveju taip, o viso Vilniaus regiono atveju – sudėtingai, nes svoriai kiti, vandens kiekis kitas. Reikės su kitomis savivaldybėmis ieškoti geriausio varianto“, – teigė Vilniaus meras.

Kada atliekų tvarkymo gamykla sostinėje vėl galės veikti, pasakyti negali niekas. Gali būti prašoma kai kurių Vilniaus regiono savivaldybių vežti atliekas rūšiuoti į Kauną.