Šią bylą pagal prokuratūros, nuteistojo ir jo įmonės skundus trečiadienį išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas.

Sausį Vilniaus apygardos teismas E. Pavilonį pripažino kaltu tik dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo skyrė 20 tūkst. eurų baudą, tačiau dėl ginklų kontrabandos išteisino, o įmonei „MT Baltic“ nurodė sumokėti 50 tūkst. eurų baudą.

Tai buvo vienas pirmųjų teismo nuosprendžių, kai asmuo ir jo vadovauta įmonė pripažįstami kaltais dėl tarptautinių sankcijų ir Lietuvos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimo gabenant į/iš Rusijos Federacijos šaunamuosius ginklus bei šaudmenis.

Šį teismo nuosprendį apskundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra, ir nuteistasis. Prokuratūra prašo vyrą nuteisti pagal visus kaltinimus, o nuteistieji siekia išteisinimo. Nuteistųjų apeliacinius skundus išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas savo verdiktą skelbs birželį.

„Didelė dalis kaltinimo man nesuprantama ir nesuvokiama, mano veiklą tikrino mažiausiai keturios institucijos. Prašau mane išteisinti ir pripažinti nekaltu“, – kreipdamasis į Apeliacinį teismą sakė verslininkas.

Jis tuo pačiu pripažino, kad vykdys bet kokį teismo nuosprendį.

Tuo metu prokuroras Tomas Songaila sakė, kad E. Pavilonis leidimus dėl veiklos gavo, nepateikęs visos tikros informacijos. Verslininko įmonei jis siūlo skirti pusės milijono eurų baudą.

„Nurodė neteisingus duomenis apie prekių tiekėjus ir siuntėjus, nurodžius teisingus duomenis, sandoriai nebūtų įvykę“, – sakė prokuroras.

Nurodė neteisingus duomenis apie prekių tiekėjus ir siuntėjus, nurodžius teisingus duomenis, sandoriai nebūtų įvykę.

Bylos duomenimis, 2019-2021 m., muitinės deklaracijose nepateikdamas duomenų apie tikrąją galutinę prekių gavimo šalį, E. Pavilonis iš Europos Sąjungos (ES) į Kirgiziją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei daugiau nei 500 tūkst. šaudmenų, žinodamas, jog po to ginklai bus perduodami jų galutiniams gavėjams – Rusijos Federacijoje esančioms įmonėms ir fiziniams asmenims.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, „MT Baltic“ vadovo E. Pavilonio sukurta schema importuoti iš Rusijos ir eksportuoti į ją ginklus per Kirgiziją, padėjusi apeiti ES taikomas sankcijas Rusijai, prieštarauja esminiam sankcijų tikslui – riboti Rusijos karinę galią ir neprisidėti prie jos neteisėtų karinių veiksmų.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, taip pat į tai, kad už įvestų sankcijų laikymąsi iš esmės atsakingi fiziniai ir juridiniai asmenys, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Paulius Veršekys konstatavo, kad tarptautinių sankcijų pažeidimas įrodytas, o Kirgizijos įmonės iš esmės naudotos, siekiant apeiti tarptautines sankcijas dėl ginklų, šaudmenų prekybos draudimo su Rusijos Federacija.

Teismas rėmėsi VSD raštais

„Valstybės saugumo departamento vertinimu, Rusijos karinio potencialo stiprinimas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o Rusijos karinė galia išlieka pagrindiniu jos įtakos išlaikymo užsienyje įrankiu. Karinė galia iš esmės grindžiama Rusijos karinės pramonės pajėgumais, todėl Europos Sąjungos tikslas riboti Rusijos karinę galią negali būti pasiektas atsietai nuo Rusijos karinei pramonei taikomų ribojimų. Valstybės saugumo departamento vertinimu, net ir netiesioginis, bet sistemingai ir verslo tikslais vykdomas Rusijoje pagamintų ginklų importas prisidėjo prie Rusijos karinės pramonės vystymo bei karinės galios stiprinimo ir atitinkamai didino grėsmes regioniniam saugumui“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

Anot VSD, kurio išvada remiasi teismas, taip pat svarbu pažymėti, kad į Lietuvą importuotų ginklų gamintojas, Rusijos šaunamųjų ginklų koncernas priklauso Rusijos gamybos pramonei ir yra didžiausias šaunamųjų ginklų gamintojas Rusijoje, gaminantis civilinės ir karinės paskirties ginklus. Po Rusijos veiksmų Ukrainoje 2014 m. koncernas buvo įtrauktas į ES ir JAV sankcijų sąrašus.

VSD vertinimu, nors ir netiesioginis, Rusijoje pagamintų ginklų importo iš Rusijos kanalas sudarė sąlygas ir prisidėjo prie Rusijos karinės galios stiprinimo, todėl tokia veika yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir galėjo sukelti poveikį ne tik Lietuvos, bet ir sąjungininkų gynybos ir saugumo interesams, kurių užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas.

Nuteisdamas E. Pavilonį ir jo įmonę, Vilniaus apygardos teismas teigė įvertinęs pateiktus tarnybų argumentus, atsižvelgęs į inkriminuojamos veikos laikotarpį bei mastą.

„Teismas neturi pagrindo nesutikti su pateiktais argumentais, konstatuodamas, kad nustatytų tarptautinių sankcijų pažeidimas nėra vien formalaus pobūdžio, bet sukėlė realius padarinius Lietuvos Respublikos interesams“, – rašoma teisėjo P. Veršekio paskelbtame nuosprendyje.

Dėl ginklų kontrabandos įmonė ir verslininkas buvo išteisinti

Pasak teismo, nustatyta, kad įmonė formaliai laikėsi ginklų, šaudmenų importo, eksporto procedūrų sąlygų, buvo kontroliuojama ne vienos valstybinės institucijos, prieš priimdama sprendimus su jomis konsultavosi dėl veiklos teisėtumo ir galimumo.

Pagal liudytojų pareigūnų parodymus, net ir kilus abejonei, kad leidimas gali prieštarauti tarptautiniams įsipareigojimams, atitinkamas leidimas nebuvo išduodamas.

„Iš pateiktų Policijos departamento ir URM specialistų susirašinėjimo, akivaizdu, kad pastarieji prieštaravimų neišreiškė, o detalesnis susirūpinimas situacija kilo tik tuomet, kai gavo užklausą iš Muitinės kriminalinės tarnybos. Natūralu, kad geopolitinė situacija nėra pastovi ir keičiasi, ką rodo ir šioje srityje besikeitę įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kurie turėjo tendenciją griežtėti, ypač po karinių veiksmų 2022 m. pradžios. Kaltinime inkriminuojamas laikotarpis yra ankstesnis – apima 2019 – 2021 metus, o baudžiamosios atsakomybės prasme griežtesnis teisės aktas atgal negalioja“, – rašoma nuosprendyje.

Teisėjo P. Veršekio vertinimu, byloje nenustatytas vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių – muitinės kontrolės išvengimas. Nenustačius nors vieno būtinojo nusikaltimo sudėties požymio, nėra ir nusikaltimo sudėties, dėl tos priežasties teismas konstatuoja, kad verslininkui ir jo įmonei inkriminuotas kvalifikuotos kontrabandos nusikaltimas nebuvo padarytas.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal VSD pateiktą informaciją.

Pasak prokuratūros, nustatyta, kad E. Pavilonis, pažeisdamas 2005 m. Vyriausybės nutarimo „Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo“ bei 2014 m. Europos Tarybos sprendimo „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ nuostatas, nuo 2019 m. pradžios iki 2020 m. rugpjūčio mėn., muitinės deklaracijose nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo (pardavimo) šalį, oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvą importavo beveik 1 300 šaunamųjų ginklų, 3 300 jų dalių bei daugiau nei 20 tūkst. šaudmenų.

Pareigūnų teigimu, siekdamas gauti leidimus ginklų, jų dalių ir šaudmenų importui/eksportui, E. Pavilonis Lietuvos Policijos departamento licencijavimo skyriui pateikdavo dokumentus, kuriuose tyčia nebūdavo pateikiami ginklus identifikuojantys duomenys, nurodantys jų įsigijimo šalį.

Įmonė bankrutuoja

Vilniaus apygardos teismas Eltą informavo, kad sausio 29 d. teismas išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MT Baltic“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas“ prašymą dėl  bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MT Baltic“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pernai rugsėjo 19 dieną Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „MT Baltic“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija „Nemokumas“. Nutartis įsiteisėjo praėjusių metų spalį. Teisme gautas atsakovės „MT Baltic“ nemokumo administratorės „Nemokumas“ prašymas pripažinti UAB „MT Baltic“ likviduojama dėl bankroto. Nemokumo administratorė nurodė, kad sausio 29 d. vykusio UAB „MT Baltic“ pirmojo kreditorių susirinkimo metu, kreditoriai nusprendė kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo  bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

„Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog neketinama sudaryti taikos sutartį ar restruktūrizuoti atsakovę, taip pat nenustačius galimybių atkurti atsakovės mokumą, sprendė, jog BUAB „MT Baltic“ pripažintina bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (JANĮ 83 straipsnio 3 dalis)“, – rašoma teismo atstovės Linos Nemeikaitės atsakyme Eltai.