Ištrūkti į laisvę norėjusiam Celofanui – prastos žinios iš teismo Pereiti į pagrindinį turinį

Ištrūkti į laisvę norėjusiam Celofanui – prastos žinios iš teismo

2025-05-05 16:42

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį nusprendė atmesti už finansinius nusikaltimus kalinčio Antano Kandroto, pravarde Celofanas, advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

Antanas Kandrotas-Celofanas
Antanas Kandrotas-Celofanas / L. Balandžio / BNS nuotr.

Kaip Eltą informavo Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis, A. Kandroto-Celofano gynėjas ginčijo nuteistajam nepalankius Vilnius kalėjimo viršininko ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) sprendimus dėl atsisakymo inicijuoti svarstymą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Praėjusių metų gruodžio 31 d. Vilniaus kalėjimo viršininkui A. Kandroto-Celofano atstovas pateikė prašymą inicijuoti svarstymą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Šių metų sausio 14 d. A. Kandrotui-Celofanui Vilniaus kalėjimo viršininkas išaiškino, kad jo atžvilgiu lygtinis paleidimas negali būti taikomas, kadangi nuteistasis neatitinka reikalavimų (nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra padaręs administracinių teisės pažeidimų).

Šis sprendimas A. Kandroto-Celofano advokato E. Rugieniaus buvo apskųstas LKT, tačiau vasario 25 d. tarnyba skundą atmetė.

Nuteistojo advokatas minėtus sprendimus apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti tiek Vilniaus kalėjimo viršininko, tiek ir LKT sprendimus, kuriais neleista inicijuoti procesų dėl A. Kandroto-Celofano lygtinio paleidimo iš kalėjimo.

E. Rugieniaus skunde teismui buvo nurodyta, kad A. Kandrotas-Celofanas apie gautas baudas už administracinius nusižengimus sužinojo tik tada, kai Vilniaus kalėjimas atsisakė inicijuoti jo lygtinio paleidimo procedūrą.

„(Nuteistojo atstovas – ELTA) skunde nurodė, kad nuteistojo padėtis įvertinta itin formaliai, ignoruojant galimus nuteistojo teisių pažeidimus. Skunde dėstoma, jog Vilniaus kalėjimo administracijai priėmus sprendimą ir A. Kandrotui tik tokiu būdu sužinojus apie minėtas baudas, jos iš karto buvo sumokėtos. Skunde pažymėta, jog A. Kandortui nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2025 m. sausio 7 d. yra surašyti 3 administraciniai nusižengimų protokolai. Visi nurodyti pažeidimai yra formalūs, jie padaryti A. Kandrotui kaip bendrovių vadovui neteikiant nurodytų duomenų ar ataskaitų“, – teigiama teismo nutartyje.

Kaip jau minėta, teismas skundą atmetė.

„(...) nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė tris administracinius nusižengimus, t. y. neatitiko lygtinio paleidimo taikymo reikalavimų, (...) todėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administracija neturėjo jokios teisinės pareigos rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su nuteistojo A. Kandroto prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo komisijai“, – teigiama teismo nutartyje.

Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas praėjusių metų sausį A. Kandrotą-Celofaną pripažino kaltu dėl finansinių nusikaltimų dviejose baudžiamosiose bylose, subendrinus bausmes, vyrui skirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jis dabar atlieka bausmę Vilniaus kalėjime.

Anksčiau teistas A. Kandrotas yra vienas iš kaltinamųjų 2021 m. riaušių prie Seimo byloje.

Vyras buvo pranešęs, kad dalyvaus 2024 m. šalies prezidento rinkimuose, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija du kartus atsisakė registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai, mat asmuo negalėjo atsidaryti rinkimams skirtos sąskaitos banke.

A. Kandrotas-Celofanas taip pat skelbė su bendražygiais sukūręs partiją „Mes Lietuva“, tačiau laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų, tad Teisingumo ministerija nutarė, kad partija negali būti įregistruota.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra