Vilniaus apygardos prokuratūra vėl prašo suimti riaušių prie Seimo byloje teisiamą kovotoją Arnoldą Misiūną. Prokurorai sako, jei kaltinamasis nepateiks dokumentų, pateisinančių neatvykimą į šešis teismo posėdžius, jam turi būti skirtas trijų mėnesių trukmės suėmimas.

Tuo metu A. Misiūnas teisinasi, kad šešis posėdžius praleido dėl ligos ir tiesiog nežinojo, kaip teismui pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.

Riaušių prie Seimo bylą nagrinėjantys teisėjai dabar iš kaltinamojo lauks dokumentų, juos gavę išanalizuos ir tada nuspręs dėl kardomosios priemonės. Dabar riaušių byloje paskelbta pertrauka iki birželio 5 dienos.

„Įpareigojamas pateikti dokumentus, pateisinančius neatvykimą“, – sakė teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.

Dabar A. Misiūnui taikoma kardomoji priemonė – apykojės dėvėjimas. Tačiau jos dėvėjimą prižiūrintys Klaipėdos apskrities policijos komisariato pareigūnai teismui pranešė, kad kaltinamasis buvo nematomumo zonoje.

Per teismo posėdį buvo paskelbta, kad A. Misiūnas nedalyvavo balandžio 24 ir 25 dienos teismo posėdžiuose, jis taip pat neatvyko į gegužės 8, 9, 22 ir 23 dienos posėdžius.

„Dėl kokių priežasčių neatvyko, teismui nepateikė jokių dokumentų, jokių pateisinimų nėra”, –  stebėjosi baudžiamąją bylą nagrinėjantys Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai.  A. Misiūnas teisinosi, kad sirgo, nežinojo, kur pateikti ligą pateisinančius dokumentus. 

Prokuroras Remigijus Matevičius sakė, kad kaltinamojo elgesys yra akivaizdus trukdymas teismui.

„Sugriežtinti į suėmimą, jeigu nepateiks pateisinamų priežasčių, trijų mėnesių laikotarpiui. Nevaikšto į posėdžius, neįmanoma policijai su juo susisiekti. Jeigu per savaitę nepateiks dokumentų, turi būti suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui“, – sakė prokuroras.

A. Misiūnas žadėjo atsiųsti pažymas, jis nesutiko būti suimtas.

„Labai keista, tris mėnesius pabūsiu suimtas, uždaro į lagerį, įsivaizduokit, koks išeisiu“, – sakė jis, priminęs, kad jau buvo teistas už ginkluotą plėšimą.

Suimti A. Misiūną prokuratūra teismo prašė ir pernai lapkritį, tada buvo pranešta, kad šis kaltinamasis praleido 8 iš 12 vykusių bylos posėdžių, o policijos pareigūnai jo neranda nurodytu adresu.

Kaltinimai pateikti 87 asmenims

ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.

2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.