Tai reiškia, kad teisminis bylos nagrinėjimas nutraukiamas ir atnaujinamas ikiteisminis tyrimas.
Prašydamas teismo grąžinti A. Laučienės bylą papildomam tyrimui, prokuroras Darius Čaplikas sakė, kad kilo abejonių, ar kaltinamasis aktas atitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
Advokatas Tomas Januškevičius į prokuratūros prašymą reagavo sakydamas, kad, tikėtina, jog prokurorai mano, kad nėra padaryta jokios nusikalstamos veikos.
„Ydinga praktika, kad prokuratūra, manydama, jog kaltinimas nepasitvirtins, prašo bylą grąžinti papildomam ikiteisminiam tyrimui, o paskui tyliai bylą nutraukia“, – sakė A. Laučienės gynėjas T. Januškevičius.
Jis prašė teisminį tyrimą tęsti, neabejodamas, kad jo ginamoji bus išteisinta.
„Prokuratūros tikslas paslėptas tarp eilučių. Šiuo prašymu prokuratūra nori grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, neva ištaisyti galimus procesinius pažeidimus ir ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nepadaryta nusikalstama veika. Bet tai reikėjo padaryti anksčiau, kuomet mes teikėme prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuratūra siekia išvengti išteisinamojo nuosprendžio ir prastos statistikos. Tokie metodai egzistavo senesniais laikais – jei pasodino asmenį ant teisiamųjų suolo, šimtu procentų jis bus nuteistas“, – per posėdžio pertrauką BNS sakė T. Januškevičius.
Advokatas tvirtino, kad jo praktikoje yra pasitaikę tokių atvejų, kai prokuratūra prašė teismo grąžinti bylą. Pasak advokato, tokiam prašymui turi būti labai išimtinės aplinkybės, turi būti padaryti tokie pažeidimai, kurių neįmanoma ištaisyti teisme.
„Tik viena byla iš šimto tūkstančių gali pagrįstai grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją. Visa kita yra žongliravimas argumentais, manipuliavimas siekiant išvengti išteisinamojo nuosprendžio“, – samprotavo T. Januškevičius.
Pasak teisėjos Evelinos Petraitienės, byloje negali būti jokių neaiškumų, o prokuratūroje dėl šios bylos dabar atliekamas vidaus tyrimas gali turėti įtakos kaltinimams, todėl nuspręsta patenkinti Generalinės prokuratūros prašymą.
Nutartį galima skųsti Vilniaus apygardos teismui.
Nemaža teismo salė pirmadienį buvo sausakimša A. Laučienės šalininkų ir bendraminčių.
Generalinė prokuratūra kovo pradžioje pranešė, kad sprendimą prašyti teismo grąžinti bylą priėmė prokuroras D. Čaplikas, šioje byloje palaikantis valstybinį kaltinimą.
Pasak prokuratūros, D. Čapliko sprendimas priimtas atsižvelgus į generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pavedimu atlikto bylos ikiteisminio tyrimo medžiagos patikrinimo išvadas bei kilus pagrįstoms abejonėms, ar kaltinamasis aktas A. Laučienės atžvilgiu atitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
Patikrinimo išvadose konstatuojama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl A. Laučienės teiginių 2023 metų liepos 6-ąją publikuotame straipsnyje padaryta procesinių pažeidimų ir galimai netinkamai įvertintos jo metu nustatytos faktinės aplinkybės.
Anot prokuratūros, dėl to kyla nusikalstamos veikos atitikimo baudžiamajai atsakomybei pavojingumo klausimas. D. Čapliko vertinimu, siekiant tinkamai kvalifikuoti galimos veikos pavojingumą, byloje būtina atlikti papildomus proceso veiksmus.
Susipažinusi su patikrinimo išvadomis N. Grunskienė taip pat nurodė prokuratūrai pradėti vidaus tyrimą.
Buvusi mokytoja, Nacionalinio susivienijimo narė A. Laučienė kaltinama kurstymu prieš žmonių grupę.
Kaltinimai jai pateikti dėl užpernai parašyto straipsnio „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“. Jame daug dėmesio skiriama lietuvių kalbai ir dalies šalyje gyvenančių kitataučių esą nenorui jos išmokti, minimas „nelietuviškas kraujas“.
Pareiškimą dėl šio A. Laučienės straipsnio teisėsaugai pateikė Lietuvoje gyvenantis britas Markas Adamas Haroldas.
Vasario pabaigoje teisme apklausta kalbos ekspertė Gintarė Herasimenkienė tvirtino, kad straipsnyje žeminama tautinė grupė, tačiau to galbūt nepakanka tam, kad žmogus būtų teisiamas.
Naujausi komentarai