„MG BALTIC“ BYLA: R. ŠIMAŠIUS LIUDIJO APIE J. BASANAVIČIAUS PAMINKLO STATYBAS

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmadienį teisme pareiškė, kad prieš kelerius metus savo iniciatyva nusprendė atidėti klausimą dėl paminklo Jonui Basanavičiui vietos.

Tai jis sakė teismui aiškinantis galimą verslo koncerno „MG Baltic“ įtaką.

Meras sakė siekęs vieningo Vilniaus tarybos balsavimo, kur turėtų atsirasti paminklas.

„Norint priimti tokį sprendimą, kaip ir dėl garbės piliečių, labai logiška, kad taryboje yra balsuojama vienbalsiai, (...) nes toks sprendimas turi būti vienijantis, o ne skaldantis“, – Vilniaus apygardos teisme sakė R. Šimašius.

Mero teigimu, prieš tarybos posėdį rytiniame pasitarime jo pavaduotojas Valdas Benkunskas pareiškė, kad dar nėra iki galo tikras dėl balsavimo.

Po to R. Šimašius teigė pats informavęs Seniūnų sueigą, kad šitas klausimas turėtų būti svarstomas vėliau, o galiausiai tai paskelbė gruodžio 2 dieną vykusiame miesto tarybos posėdyje.

Per posėdį politikas teigė, kad klausimą atsiima rengėjai. Per teismo posėdį meras patvirtino, kad šis jo pareiškimas buvo netikslus.

Teisėsauga teigia, kad „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis neteisėtai siekė, kad iš darbotvarkės būtų išimtas minėtas klausimas.

Merui pasiūlius klausimas tąkart išbrauktas iš darbotvarkės ir į ją grįžo kitų metų kovą.

Prašymų virtinė

Bylos duomenimis, koncernas „MG Baltic“ norėjo, kad paminklas J. Basanavičiui būtų statomas Konstantino Sirvydo skvere, tačiau galiausiai Vilniaus valdžia nusprendė pastatyti jį prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos.

R. Šimašius patvirtino prieš 2015-ųjų gruodžio 2 dienos posėdį apie paminklo J. Basanavičiui vietą kalbėjęs su byloje kaltinamu buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu, „MG Baltic“ teisininku Romanu Raulynaičiu ir tuometiniu premjeru Algirdu Butkevičiumi.

Tikrai nedrįstu sakyti, kad tai buvo spaudimas ar primygtinis siūlymas. Tai buvo kaip politiko patarimas politikui.

Pasak mero, E. Masiulis jam pasiūlė „palūkėti“, nes „MG Baltic“ atstovams kaip paminklo mecenatams netiko planuota pastatymo vieta.

„Tikrai nedrįstu sakyti, kad tai buvo spaudimas ar primygtinis siūlymas. Tai buvo kaip politiko patarimas politikui“, – teigė miesto vadovas.

Anot jo, R. Raulynaitis jam pareiškė, kad nepastačius paminklo K. Sirvydo skvere jis bus užstatytas pastatais.

R. Šimašius tvirtino, kad spaudimo sulaukė iš ministro pirmininko A. Butkevičiaus.

„Jeigu galėčiau įvardyti, kas man darė spaudimą, tai buvo Butkevičius, kas man atrodė ganėtinai keista“, – kalbėjo meras.

A. Butkevičius reaguodamas paskelbė pareiškimą, jog kategoriškai atmeta „bet kokius kaltinimus spaudimu“.

„Kategoriškai paneigiu šį mero R. Šimašiaus teiginį – nei pats patyriau, nei kitiems nedariau jokio spaudimo dėl paminklo J. Basanavičiui statybos. Net neturėjau jokio intereso dėl to, kurioje vietoje paminklas turėtų iškilti. Manau, kad tokius reikalus turi spręsti specialistai kartu su bendruomene“, – A. Butkevičius cituojamas jo biuro paskelbtame pareiškime.

Ikiteisminiame tyrime liudijęs ekspremjeras teigė, kad R. Raulynaičio prašymu 2015 metais Vyriausybėje priėmė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorę Birutę Kulnytę ir kalbėjosi apie paminklo vietą.

Direktorė manė, kad J.Basanavičiaus paminklas turėtų stovėti K. Sirvydo skvere.

Vilniaus meras teigia susidaręs įspūdį, kad koncernas „bandė šokdinti visuomenę“ dėl paminklo J. Basanavičiui vietos.

„Tai man atrodo keista, kaip akibrokštas“, – kalbėjo R. Šimašius.

Liudijo apie vakarienes, kreipimąsi į banką

Teisme meras taip pat sulaukė klausimų, kodėl nedalyvavo vakarienėje su „MG Baltic“ atstovais 2015 metų gruodžio 16-ąją.

„Į vakarienę mane E. Masiulis pakvietė. Nenuėjau todėl, kad tikrai nenorėjau dar kartą klausyti kažkokių istorijų apie Basanavičiaus paminklą“, – kalbėjo R. Šimašius.

Teisėsauga teigia, kad šioje vakarienėje buvo aptariama „MG Baltic“ parama Liberalų sąjūdžiui.

R. Šimašius sako apie tai sužinojęs iš apie bylą rašiusios žiniasklaidos.

Vilniaus meras su „MG Baltic“ atstovais yra susitikęs 2016-ųjų gegužės 5 dieną. Politikas teigia, kad susitikimo metu buvo aptarinėti tik miesto reikalai.

Teismas eksliberalo taip pat klausinėjo apie 2015 metų kovą jo išsiųstą kreipimąsi į Lietuvos banką, kur kritikuojamos 2013-aisiais banko patvirtintos taisyklės, nustatančios kredito gavėjų mokumo vertinimą.

Meras teigia, kad laišką persiųsti Lietuvos bankui jo paprašė Smulkiųjų kreditų asociacijai atstovavęs advokatas Kęstutis Kvainauskas. R. Šimašius tvirtina išsiuntęs iš anksto paruoštą tekstą.

Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Teismas atidėjo sprendimą dėl prokuroro nušalinimo

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pirmadienį nusprendė kelioms dienoms atidėti sprendimą dėl prokuroro Justo Lauciaus nušalinimo.

Jis per posėdį paviešino detales apie kaltinamo verslininko Raimondo Kurlianskio pervestus 10 tūkst. eurų kitam kaltinamajam Eligijui Masiuliui.

Prokurorą siekė nušalinti R. Kurlianskio advokatai, argumentuodami, kad šis yra asmeniškai nusistatęs prieš „MG Baltic“ eksviceprezidentą ir manipuliuoja savo procesiniais įgaliojimais. Anot gynėjų, prokuroras neteisėtai paviešino privačius duomenis.

Teisėja Nijolė Žimkienė paskelbė, kad „teisėjų kolegija pratęsė laiką, reikalingą priimti proceso sprendimui“.

Pasak jos, sprendimas bus paskelbtas vasario 6 dieną.

J. Laucius per posėdį pranešė, kad R. Kurlianskis pernai gruodį pervedė 10 tūkst. eurų E. Masiuliui, ir kaip jis šias lėšas leido. Pinigai buvo įvardyti kaip paskola.

Prokuroras teismui pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos siųstą informaciją.

J. Laucius teigia su nušalinimu nesutinkantis. Pasak pareigūno, pateikti duomenys apie verslininko bankinį pavedimą E. Masiuliui įrodo, kad jie pažeidžia kardomąją priemonę nebendrauti.

Anot jo, pateikti duomenys rodo, kad R. Kurlianskis daro poveikį E. Masiuliui.

Kaltinamieji neigia pažeidę kardomąją priemonę ir sako, kad paskolos sąlygos buvo derinamos per advokatus.

Prokuroro duomenimis, pinigai E. Masiuliui buvo pervesti gruodžio 10 dieną.

Pasak J. Lauciaus, už šiuos pinigus E. Masiulis apmokėjo advokato paslaugas, sumokėjo užstatą į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad galėtų dalyvauti Klaipėdos mero rinkimuose, „tenkino kasdienius buitinius poreikius“, pavyzdžiui, lankėsi bare ar vandens parke.

Kaltinamieji ir jų advokatai bei prokuroras klausimo dėl nušalinimo žurnalistams nekomentavo.