Vilniuje į polikliniką vykusi Regina Marčiulionienė sako praradusi piniginę ir likusi be įrodymų, kur tai nutiko – vaizdo kamerų medžiagos nėra. Moteris tvirtina, kad daiktai galėjo dingti gydymo įstaigoje, esą pasidarbuoti galėjo kita prie kabineto laukusi pacientė, o kamerų nebuvimas esą paliko ją be galimybės pagrįsti nuostolius.

„Nėra piniginės, o ten buvo tapatybės kortelė, mano asmeninė, piniginė labai brangi, dukra padovanojo 70‑mečio proga ir nėra nieko“, – pasakojo vilnietė. „Visų pirma, niekaip negalėjau įrodyti, kokį aš turiu nuostolį“, – pridūrė ji.

Regina teigia, kad kitose sostinės gydymo įstaigose kameros veikia plačiau, o konkrečioje vietoje jų esą nerado net po kreipimosi į administraciją: „Buvau Šeškinėje, Viršuliškėse, visur yra kameros, čia gi ne kabinete įvyko viskas.“ Nusivylimo neslėpė ir dėl saugumo jausmo: „Klausykite, kokioje valstybėje gyvenu, net poliklinikoje manęs niekas nesaugo.“ Anot jos, pacientams ne visuomet įmanoma prižiūrėti daiktus: „Atėjau su savo problema, man kojos tiek ištinusios, tris naktis nemiegojus, ir dar turiu savo rankinę saugoti? Tai jūsų apsauga, ką jie daro?“ Moteris taip pat pabrėžė, kad stebėjimas padėtų ne tik nuo vagysčių: „Kažkas ar nualptų ar ką, jūs nematytumėte, žmogus gali ant akių numirti.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vilniaus rajono poliklinika situacijos žodžiu nekomentavo, bet atsakė raštu, akcentuodama, kad laikosi privatumo reikalavimų ir kamerų kabinetuose neįrengia. „Mūsų įstaigoje vaizdo stebėjimas yra vykdomas griežtai laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) bei galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų. Vaizdo kameros įrengtos prie įėjimų, išėjimų ir bendro naudojimo patalpose, kur tai yra būtina pacientų bei darbuotojų saugumui užtikrinti. Norime pabrėžti, kad gydytojų konsultacijų ar procedūrų kabinetuose kamerų nėra ir būti negali, nes ten galioja gydytojo–paciento paslapties užtikrinimo principas“, – nurodė įstaiga.

Poliklinika taip pat primena pacientams naudotis spintelėmis: „Pastebime, kad kartais pacientai savo asmeninius daiktus palieka be priežiūros procedūriniuose ar konsultacijų patalpose, nors šiose patalpose yra įrengtos spintelės su rakinamomis durelėmis ir pakabos daiktams. Deja, dalis lankytojų nesinaudoja šiomis saugiomis vietomis ir palieka daiktus viešai prieinamoje erdvėje, kur vaizdo stebėjimas neleidžiamas.“

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Sveikatos apsaugos ministerija patvirtina, kad privalomo vaizdo stebėjimo gydymo įstaigose reikalavimo nėra. „Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nenumato prievolės sveikatos priežiūros įstaigoms vykdyti vaizdo stebėjimą“, – teigė inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė. Pasak jos, sprendimą dėl kamerų taikymo priima pačios įstaigos: „Kiekvienas juridinis asmuo, ar tai sveikatos priežiūros įstaiga, ar mokykla, savarankiškai sprendžia, kokiu tikslu ir ar jam reikia stebėjimo.“

Danguolė Morkūnienė / L. Balandžio / BNS nuotr.

Ji pabrėžė būtinybę rasti pusiausvyrą tarp saugumo ir privatumo: „Jeigu vienam reikia visur stebėjimo, kitam negalima, mes kalbame apie balansą: kameros ir kainuoja, ir yra administracinė našta – turi apsirašyti ir informuoti ne tik pacientus, bet ir darbuotojus, turime ir darbuotojų duomenų tvarkymą.“ Nors vieningo reglamentavimo nėra, vaizdo stebėjimas gydymo įstaigose, anot inspekcijos, „tai pakankamai paplitusi priemonė“, ypač atsižvelgiant į rizikas: „Neblaivūs asmenys atvyksta į įstaigas, kartais reikia apsaugos visiems – ir pacientams, ir specialistams.“

Sveikatos apsaugos ministerija duomenų, kiek plačiai gydymo įstaigos įsirengusios kameras, nerenka. Tuo metu policija atskirų statistikos kategorijų pagal įvykio vietą (pvz., poliklinikos) neišskiria, išskyrus būsto vagystes, tačiau pažymi, kad šiemet per tą patį laikotarpį registruota gerokai – beveik dviem tūkstančiais – vagysčių mažiau nei pernai.

Reginos istorija išryškino jautrią dilemą: kaip užtikrinti pacientų saugumą viešosiose gydymo įstaigų erdvėse nepažeidžiant jų privatumo ir profesinės paslapties principų. Kol privalomų reikalavimų nėra, sprendimus dėl vaizdo stebėjimo apimties priima pačios įstaigos, o pacientams patariama vertingus daiktus laikyti su savimi arba užrakinamose spintelėse.