„Pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo“, – Eltą informavo policija.

Žiniasklaidai pranešus, kad rugsėjo 3 d. E. Švenčionienė į savo bylą Vilniaus apygardos teisme atvyko dėvėdama marškinėlius su necenzūriniu užrašu, į policiją kreipėsi vilnietis, prašydamas kaltinamajai taikyti administracinę atsakomybę. Vyras teigė, kad, eidama į teismo posėdį, kaltinamoji tyčia apsirengė marškinėlius su užrašu „NATO NA***J“, taip provokuodama visuomenę. Pareiškėjo manymu, necenzūriniai žodžiai yra netoleruotini.

Pagal minėto vilniečio pranešimą ir buvo pradėta administracinė byla.

E. Švenčionienė teisme žurnalistams sakė, kad, dėvėdama minėtus marškinėlius, protestuoja prieš Lietuvos narystę NATO.

„Aš prieš bet kokį smurtą prieš karą. Mano šalis yra NATO kariniame bloke, aš protestuoju prieš savo šalies buvimą kariniame NATO bloke, mes norime taikos“, – sakė E. Švenčionienė.

2022 metų sausį E. Švenčionienė, kartu su ja teisiamas Kazimieras Juraitis ir kiti asmenys lankėsi Baltarusijoje. Tada Lietuvos piliečių delegacija pasivadinę asmenys teigė, kad nori atkurti Lietuvos santykius su Minsku.

Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo šalims agresorėms bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuratūros, tokiu būdu buvo keliama grėsmė valstybės nacionalinio saugumo interesams.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, pareikšti kaltinimai dėl jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Įstatymas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 7 metų.