POLICIJA SUSTABDĖ PATIKRINTI BMW: RADO NETEISĖTĄ INFORMACIJOS RINKIMO ĮRANGĄ

Jau šiandien turėtume pabusti ir pajausti naktį nušniokštusio lietaus atneštą gaivą.

Dieną numatomas nedidelis lietus, pietvakarių vėjo gūsiai gali sustiprėti iki 15–17 m/s, po pietų vėjas rims, diena nebus labai šilta, oras šils tik iki 16–18 laipsnių.

Sekmadienio naktis bus rami, lietaus nežadama, perkūnija nugriaudės ir trumpai nulis tik dieną. Beveik visą savaitę naktys bus šiltos – 12–14 laipsnių aukščiau nulio. Sekmadienio dieną šils iki 18–20 laipsnių.

Pirmadienį tikėtinas šiaurės ir šiaurės vakarų vėjas bus silpnas, gali nedaug palyti, dieną oro temperatūra laikysis ties 20 laipsnių padala.

Antradienis bus ramus, palis naktį, dieną krituliai mažiau tikėtini, oras laikysis toks, kaip ir ankstesnėmis dienomis.

Trečiadienį laukiama į pajūrį atplūsiančio anticiklono. Orai ims šilti, pagaliau prasidės paplūdimių lankymo sezonas. Tądien dieną gali trumpai palyti, šiaurės rytų vėjas neturėtų būti stiprus, naktis numatoma šiltesnė nei ankstesnės – 13–15 laipsnių, dieną termometrų stulpeliai pakils iki 22–24 laipsnių aukščiau nulio.

Ketvirtadienis numatomas be vėjo, gali nugriaudėti perkūnija, nušniokšti trumpi lietūs. Naktis bus dar malonesnė – 13–15 laipsnių, dieną tikėtina 23–25 laipsnių šiluma.

Penktadienis bus giedras, ramus ir šiltas. Naktį termometrai rodys 15–17 laipsnių, dieną šils iki 24–26 laipsnių.

Nori padėkoti pirkėjams

„Tik visi kartu galime įveikti sunkius laikotarpius. Jūs – pirkdami ir vartodami, mes –augindami, gamindami, prekiaudami, saugodami darbo vietas, mokėdami mokesčius. Tik taip visi paremsime savo šalies ekonomiką ir neleisime jai sustoti“, – sakė bendrovės „Galinta ir partneriai”, prisijungusios prie prekybos tinklo „Maxima“ iniciatyvos, generalinis direktorius Marijus Mazuch.

Kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“ bendrovė palaiko norėdama padėkoti savo pirkėjams. „Sakome „Ačiū“ bei norime skatinti ir toliau rinktis mūsų Lietuvoje užaugintus ir pagamintus produktus“, – dėstė „Galintos ir partnerių” vadovas.

Bendrovė prekiauja kruopomis, kurios yra pirmo būtinumo maisto prekės. „Kruopas žmonės perka ir vartoja visada – ir gerais laikais, ir krizių metais, nepriklausomai nuo jų kainos etiketėje. Nepaisant to, įmonė „Galinta“ jungiasi prie iniciatyvos „Išvien dėl Lietuvos“ ir nori pirkėjams parodyti, kad lietuviškas verslas gali būti su jais kartu ne tik gerais laikais, bet ir pavydžiu bei pagalbininku sunkiu metu“, – kalbėjo M.Mazurch.

Jis akcentavo, kad būtiniausių maisto produktų kainų mažėjimas šiuo metu turėtų padėti Lietuvos žmonėms pasijausti saugesniais.

Lemiamas laikotarpis

Bendrovės „Kėdainių konservų fabrikas“ generalinis direktorius Andrius Viazovskis taip pat teigė jaučiąs pareigą prisidėti prie Lietuvos ekonomikos stabilizavimo bei padėkoti visiems bendrovės produkcijos pirkėjams.

„Kėdainių konservų fabriko“ gen. direktorius A.Viazovskis jaučia pareigą prisidėti prie Lietuvos ekonomikos stabilizavimo, o taip pat nori padėkoti visiems bendrovės produkcijos pirkėjams. / „Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

„Dabar kaip niekada yra svarbu veikti išvien, kad vartotojai ir verslas lengviau išgyventų šiuo sunkiu laikotarpiu“, – pabrėžė vadovas. A.Viazovskis minėjo, kad nuo pat pandemijos pradžios didžiausias iššūkis buvo suvaldyti pardavimų ir gamybos srautus, kurie smarkiai šokinėjo.

„Užtikrindami mūsų darbuotojams saugią darbo aplinką, operatyviai priėmėme tvarkas, kurios leidžia iki minimumo sumažinti užsikrėtimo COVID-19 riziką. Kol nebus panaikintas karantinas, šių tvarkų neatšauksime. Tokia situacija gamybą daro mažiau lanksčia, bet tik taip mes užtikriname mūsų darbuotojų sveikatą ir produkcijos kokybę“, – sakė jis.

Ne kas kitas, o mes – lietuviški verslai – turime padėti Lietuvai kuo greičiau atsigauti ir laikytis išvien, kad įveiktume koronaviruso pandemijos sukeltus ekonominius sunkumus.

Karantino laikotarpiu įmonė jaučia išaugusią jos produktų svarbą ir aktualumą. „Dalyvavimas kampanijoje yra „Kėdainių konservų fabriko“ darbuotojų nuoširdi padėka vartotojams už jų lojalumą ir mūsų verslo palaikymą“, – teigė A.Viazovskis.

„Pasaulio neišgelbėsime, bet savo šaliai padėti tikrai galime. Kaip? Vartodami lietuviškus produktus“, – įsitikinęs AB „Kavos bankas“ vadovas Gražvydas Vilčinskas.

Lietuviškos kavos „Pupa“ gamintojų atstovas neslėpė, kad ir be pandemijos buvo labai sunku varžytis su didžiausiais pasauliniais prekiniais ženklais. „Žinojome, kad bus sunku, bet pasirinkome sunkesnį kelią kurdami lietuvišką kavą „Pupa“. Norime įrodyti, kad ir lietuviai gali“, – nesikuklino G.Vilčinskas.

Prie „Maximos“ iniciatyvos bendrovė prisidėjo tikėdama, kad jų ir kiti lietuviški produktai bus labiau pasiekiami vartotojams. Šį laikotarpį G.Vilčinskas įvardijo lemiamu, nuo kurio priklauso mūsų šalies ekonomikos ateitis.

„Kuo daugiau vartosime vietinių gamintojų produktų, tuo greičiau atsigaus mūsų šalis. Žmonės galės grįžti į savo darbus, kurti, gaminti, teikti paslaugas. Mūsų įmonė nors ir nukentėjo nuo pandemijos prarasdama dalį pajamų, neatleido nei vieno darbuotojo. Įmonė parėmė Covid-19 fondą, taip pat gydytojus. Skatiname ir kitas įmones esant galimybei padėti kitiems“, – vardijo vadovas.

Paklausa padvigubėjo

Kaišiadorių rajone įsikūrusios Gintaro Kanaševičiaus IĮ „Desė“, kuri garsėja silkės gaminiais, pardavimų vadovė Lina Pilkienė teigė, kad „Maximai“ pasiūlius prisijungti prie kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“, dvejonių nebuvo.

„Desės“ nuotr.

„Kaip įmonės bendradarbiaujame ilgiau kaip 20 metų. Esu įsitikinus, kad ilgalaikiai santykiai, pasitikėjimas ir palaikymas yra didžiausia mūsų partnerystės vertybė, kuri padeda atlaikyti iššūkius, krizes, pandemijas ir išspręsti sudėtingas problemas“, – sakė L.Pilkienė.

Susitelkiant ir sumažinant kainas padedama darbuotojų šeimoms, bendruomenei ir visos šalies pirkėjams. „Palaikome svarbų ir naudingą tikslą – bendromis pastangomis suteikti didesnę naudą pirkėjams ir galimybę įsigyti produktų, kurių kokybę užtikriname, ir taip padėti augti Lietuvos ekonomikai“, – kalbėjo L.Pilkienė, pridūrusi, kad ši kampanija jau davė išties matomus rezultatus – kai kurių produktų paklausa išaugo 100 procentų.

Per karantiną nemenkai nukentėjo ir viena didžiausių įmonių Baltijos šalyse, kurios pagrindinė veikla – salotų gaminių ruošimas. „Ypač karantino pradžioje žmonės stengėsi kuo rečiau lankytis parduotuvėse, o mūsų produktai – salotos – yra greitai gendantis produktas, tad jų kaip atsargų neprisipirksi“, – pasakojo Babtų miestelyje įsikūrusios įmonės „Salpronė“ vadovas Vladislovas Česnauskas.

Bendrovė, džiaugdamasi, kad pavyko optimizuoti veiklą ir dėl pandemijos neprireikė atleisti nė vieno darbuotojo, prie „Maximos“ iniciatyvos prisijungė nusprendusi, kad jau metas žmones vėl pratinti prie kasdienio daržovių vartojimo, kas yra sveikos gyvensenos pagrindas.

„Kuo daugiau dėmesio lietuviškas verslas sulauks iš vartotojų, tuo didesnėmis sumomis pasipildys valstybės, miestų biudžetai, tuo didesnius atlyginimus darbuotojams galėsime mokėti, tuo labiau didės jų perkamoji galia, tuo sparčiau suaktyvės šalies ekonomika“, – vardijo V.Česnauskas. Jis minėjo, kad „Išvien dėl Lietuvos“ ženklu pažymėtų ir pigiau parduodamų daržovių perkamumas išaugo taip pat net dvigubai.

Sutelkė gamintojus

Prie kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ prisideda pusšimtis didžiųjų Lietuvos gamintojų, kartu su „Maxima“ 15 proc. sumažinusios jau daugiau 500 populiarių produktų reguliarias kainas.

„Šiuo sudėtingu laikotarpiu kartu su Lietuvos gamintojais radome abipusį supratimą, jog ne kas kitas, o mes – lietuviški verslai – turime padėti Lietuvai kuo greičiau atsigauti ir laikytis išvien, norint įveikti koronaviruso pandemijos sukeltus ekonominius sunkumus. Savo pirkėjams siūlydami rinktis lietuviškus produktus sumažintomis kainomis, suteikiame akstiną palaikyti Lietuvos gamintojus ir tuo pačiu atkreipti dėmesį į tai, kaip stipriai nuo mūsų kasdienių pasirinkimų stovint prie lentynos gali priklausyti Lietuvos verslas ir šalies ekonomika“, – prabrėžė prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Inicijuotas kainų pokytis kas mėnesį pirkėjams padės sutaupyti per 1,5 milijono eurų.

Sumažintų kainų lietuviškų prekių krepšelį parinko patys Lietuvos gamintojais. Šios prekės „Maximos“ parduotuvėse bus žymimos geltonomis etiketėmis ir ženkliuku „Išvien dėl Lietuvos“.

AVINAS. Būsite nusiteikę imtis nekasdienių užsiėmimų. Visgi lydės įtampa, bus sunku taikiai susikalbėti su aplinkiniais, o ypač su nepažįstamais. Pavojai tykos ilgesniame kelyje.

JAUTIS. Šiandien jums reikėtų labiau pasisaugoti seksualinio ir finansinio išnaudojimo. Nepasiduokite spaudimui, kuriam nepritariate arba turite abejonių. Neišlaidaukite.

DVYNIAI. Pasireikš stipri nuotaikų kaita, ir tai atsispindės kontaktuose su kitais. Regis, nevengsite vesti kitų iš pusiausvyros, skatinti žemų aistrų. Galite išprovokuoti nemalonų skandalą, pavydo sceną.

VĖŽYS. Pravartu imtis ūkinių darbų, apsitvarkyti namus. Gerai būtų, jei su namiškiais pavyktų ramiai išsiaiškinti nesutarimus, kurie ilgai nedavė ramybės. Tačiau rezultatas veikiausiai bus nekoks, nes vienai pusei stigs kantrybės ir objektyvumo.

LIŪTAS. Nuo pašėlusios skubos mėginant viską aprėpti, būti įvykių sūkuryje galite prarasti ir šeiminę ramybę, ir kantrybę. O galbūt ir finansinį stabilumą, jeigu atsipalaidavimui pasirinksite apsipirkinėjimą. 

MERGELĖ. Šiandien jums nelabai seksis išlikti maloniems. Dalis jūsų pastangų gali atsitrenkti į abejingumo, nedraugiškumo sieną. Arba savaitgalio planus sujauks netikėtai iškilusi kliūtis.

SVARSTYKLĖS. Reikės pasistengti, kad rastumėte raktą į artimų žmonių širdis. Santykiai bus problemiški, jei nesugebėsite suprasti vieni kitų, susitarti dėl šeiminių pareigų, bendro laisvalaikio. Saugokitės traumų.

SKORPIONAS. Pramogoms, vaikų poreikiams galite išleisti nemenką sumelę. Domins ir verslo avantiūros, būsite linkę rizikingai investuoti. Saugokitės sportinių ir kitokių traumų, ugnies.

ŠAULYS. Jums nelabai seksis išvengti konfliktų ir skandalų. Šeimoje ramybės išties stigs, ypač jei neatsisakoma pavartoti svaigalų. Yra grėsmė patirti traumą, nukentėti nuo ugnies, dujų nuotėkio ar kt.

OŽIARAGIS. Jums vertėtų mesti iš galvos rūpesčius, ambicijas ir tiesiog pasidžiaugti savaitgaliu. Užsiimkite tuo, kas patinka, atsipalaiduokite. Neskubėkite jaustis atstumti, jei jūsų kas nors nesuprato iš pusės žodžio. Saugokitės avarijų, traumų.

VANDENIS. Galimi keistoki sumanymai. Patys sau galite padaryti slaptą atradimą. Jus praturtins meditacijos, filosofiniai apmąstymai. Labiau saugokite sveikatą, nes gali paūmėti kažkokia liga. Vakare jus gali sutrikdyti netikėti svečiai.

ŽUVYS. Šiandien imsitės vienokių ar kitokių darbų. Nors ir stengsitės, vis tiek sulauksite jums svarbaus asmens priekaištų ar net pasipiktinimo, jog išsisukinėjate nuo kažkokių įsipareigojimų. Saugokitės traumų, neprovokuokite agresijos.

Lyg pasruvęs krauju

Palangiškis Rimvydas, kartu su šeima lankydamasis Rūdaičių piliakalnyje, labai nustebo išvydęs iš tolo raudona spalva šviečiantį nedidelį Žibos upelį.

"Vaizdas – sukrečiantis. Dar važiuodami automobiliu pro langą išvydome raudona spalva nusidažiusį upelį. Jo vanduo buvo raudonas kaip vynas. Pamanėme, kad upelis nusidažė dėl Vydmantuose esančios gamyklos, kuri apdirba burokėlius, veiklos", – pasakojo palangiškis.

Aš nežinau, kaip jaučiasi žuvys, pakliuvusios į tokį raudoną upelį.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Ričardas Kašėta informavo, kad dėl raudono upelio mėginius teko imti ne tik dabar, bet ir prieš tris mėnesius.

"Įdomiausia, kad jokios taršos nerandame. Vydmantuose, kurie yra keli kilometrai nuo Rūdaičių, veiklą vykdo įmonė, kuri apdirba burokėlius. Įmonė pasistatė naujus valymo įrenginius, nuotekos išvalomos iki normatyvų, o spalva nepanaikinama", – tikino R.Kašėta.

Prieš tris mėnesius gyventojai taip pat buvo užfiksavę raudona spalva nusidažiusį upelį. Tą kartą aplinkosaugininkai irgi ėmė mėginius, tačiau juose tarša neužfiksuota.

"Pirmadienį vėl tyrėme. Jei užterštumo nebus, kreipsimės į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad išaiškintų, kokios pasekmės gali būti aplinkai. Sunku pasakyti, ar poveikis aplinkai yra ar ne, ar raudona spalva kenkia žuvims ar ne. Vilnius Vilnelę dažo žaliai, o mes savo upelį – raudonai", – kalbėjo R.Kašėta.

Pigmento nepanaikina

Bendrovės "Kretingos vandenys" direktorius Tomas Jurgutis tikino, kad įmonė "Jovaigė", kuri Vydmantuose apdirba burokėlius, pernai pasistatė naujus valymo įrenginius. Tačiau įmonė nuotekas atiduoda būtent vandentiekininkams, kurių valymo įrenginiai taip pat yra Vydmantuose.

"Kodėl pigmentas neišimamas iš nuotekų, negaliu pasakyti. Įmonės išleistuvuose mėginiai taršos nerodo. Kaip ateityje surasti technologiją, kuri panaikintų raudoną spalvą, dar neaišku. Tai tikrai nėra kraujas. Spalva yra nuo burokėlių. Suprantama, kad žmonėms baisu, įspūdis didelis, išvydus tokią spalvą. Natūralu, jog kyla sąmyšis", – aiškino T.Jurgutis.

Įmonės "Jovaigė" inžinierius Justinas Sereikis išaiškino, kokias technologijas naudoja bendrovė.

"Mes, kaip gamybinė įmonė, turime tokių nuotekų. Spalva atsiranda plaunant burokėlius. Mums buvo svarbu pašalinti iš nuotekų organinę taršą. Pernai įmonė pastatė naujus valymo įrenginius, ir jie su užduotimi susitvarko puikiai. Mes esame pirmieji tokią valymo technologiją taikę Lietuvoje. Analogiški valymo įrenginiai yra tik Latvijoje ir Estijoje", – aiškino įmonės "Jovaigė" inžinierius.

Kol įmonė neturėjo modernių valymo įrenginių, nuotekas gamybininkai atiduodavo ūkininkams laukams tręšti.

"Juose buvo visokių mikroelementų. Tačiau dabar po valymo išleidžiamose nuotekose jau nebėra organinių medžiagų. Tai yra švarus vanduo, tik jis raudonas", – patikino J.Sereikis.

Anot jo, apie raudoną upelį žmonės dažniausiai prabyla per sausrą.

"Vandens kiekis mažesnis, vadinasi, spalvos koncentracija padidėja. Mes dirbame visus metus, gamyba sustoja tik trims liepos savaitėms. Sezoniškumo pas mus nėra, burokėlius apdirbame visus metus", – aiškino įmonės atstovas.

Kyla etikos klausimas

Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė svarstė, ar raudonas vanduo galėtų pakenkti upelyje gyvenančiai augmenijai ir gyvūnijai.

"Aš nežinau, kaip jaučiasi žuvys, pakliuvusios į tokį raudoną upelį. Viskas priklauso nuo kiekio. Manau, burokėlių spalva atsiranda nuo organinio pigmento, kuris gerai skiedžiasi. Įtaka gali būti tik bakteriniu lygmeniu. Jei įmonė apdirba burokėlius, jos nuotekose įmanoma ieškoti tik azoto ir galbūt fosforo. Nemanau, kad tai pavojinga, raudona spalva prasiskiedžia. Tik keista, kodėl jiems leidžiama išleisti nuotekas su pigmentu. Čia tik etikos klausimas. Nėra gražu, kad upelis paraudonuoja. Gal galėtų įmonė įsirengti baseiną ir nugarinti tokį vandenį ar pievą pasilaistyti?" – nuomone dalijosi R.Dailidė.

Remigijus Dailidė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tradicijų skirtumai

Rasti Jungtinėse Valstijose įprastą žodį, tinkamiausią nesusituokusioms, bet kartu gyvenančioms poroms apibūdinti, nėra paprasta. "Draugas" ir "draugė" reiškia kažką neįpareigojančio, "partneris" suponuoja homoseksualius santykius, "antroji pusė" oficialesniame kontekste skamba pernelyg familiariai. Akivaizdu, kad net kasdienė amerikiečių leksika byloja: Jungtinėse Valstijose poros paprastai tuokiasi tokiu metu, kai tarp jų susiklosto sutuoktiniams būdingi santykiai.

Jei europiečiai po kelių artimos draugystės metų dar nė nesiryžta pagalvoti apie tai, ar norėtų amžinais saitais susieti gyvenimą su juo ar ja, amerikiečiai tuo metu jau dėlioja vestuvių scenarijų.

Iš dalies tokią spartą lemia JAV ir Vakarų Europoje nusistovėjęs išskirtinis sutuoktinių statusas. Jungtinėse Valstijose oficialiai susituokusieji moka mažesnį pajamų ir turto paveldėjimo mokestį, jiems mažesnės automobilio ir sveikatos draudimo įmokos, jie įgyja teisę įsivaikinti vaikus. Šios priežastys – dešimtmečius trukusios, 2015 m. JAV Aukščiausiojo teismo palankiu sprendimu pasibaigusios homoseksualų kovos dėl galimybės įteisinti santykius.

Santuokos tradicijai labai svarbus ir religinis kontekstas. Krikščionybė kasdieniame gyvenime vaidina svarbų vaidmenį – ypač JAV provincijoje. Biblijoje įtvirtinta santuokos ryšiu sukurta vyro ir moters sąjunga, o konservatyviesiems tikintiesiems santuoka apskritai yra vienintelė priežastis pradėti vesti bendrą ūkį. Nieko keista, kad didelė dalis amerikiečių bent jau pirmą kartą veda ilgametį nuolatinį partnerį – mokyklos ar koledžo laikų meilę.

Unikalieji 1946-ieji

Tai, kas buvo įprasta JAV, kuo bendruomenės tradicijos labai stipriai skyrėsi nuo senojo žemyno, ėmė keistis. Ką tik paskelbta Nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenų analizė rodo, kad 2018 m. santuokų skaičius JAV sumažėjo iki žemiausio lygio nuo pat 1867 m.

2018-aisiais Jungtinėse Valstijose tūkstančiui gyventojų teko tik 6,5 santuokos. Lyginant su Europos statistika, šis rodiklis neįprastai didelis. Pvz., naujausiais Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Italijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Slovėnijoje tūkstančiui gyventojų tenka vos daugiau nei trys santuokos. Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje šis skaičius 4,8–5,1.

Net Didžiosios depresijos metais (1929–1933), kai darbo skirtinguose regionuose neturėjo nuo 20 iki 50 proc. darbingo amžiaus amerikiečių, jie tuokėsi dažniau nei dabar.

Lietuva su septyniomis santuokomis tūkstančiui gyventojų gerokai pranoksta EBPO vidurkį (4,8). Beje, nuo 1995-ųjų tik Lietuvoje, Airijoje, Latvijoje, Slovakijoje ir Švedijoje santuokų daugėjo.

JAV statistikos grafikuose santuokų skaičių rodanti kreivė žemyn juda jau ne vienus metus. Toks rekordinis skaičius – 16,4 tūkstančiui gyventojų, koks buvo pasiektas atslūgus Antrojo pasaulinio karo įtampai 1946-aisiais, vėliau niekada nebebuvo pasiektas, tačiau vos nukritusi kreivė pakildavo.

Blogiau nebūta

1958 m. būta 8,4 vestuvių tūkstančiui JAV gyventojų. Aštuntojo dešimtmečio pirmojoje pusėje – vienuolika santuokų, tačiau po dešimtmečio blaškymosi ji vis krito. 1990-aisiais pasiekusi dešimties padalą vestuvių kreivė vėlesniais metais su retomis išimtimis žemėjo.

Po 2008 m. krizės, 2009–2013 m., amerikiečių jaunavedžiai dar palaikė status quo (tūkstančiui gyventojų teko 6,8 santuokos). 2016 m. dėl ryžtingų įsimylėjusiųjų kreivė pakilo iki septynių, tačiau paskui vėl ėmė kristi. 2018 m. užuot, kaip įprasta, bent truputį kilstelėjusi įprasto lygio link, smigo žemyn.

2017 m. tūkstančiui amerikiečių teko 6,9 santuokos, o po metų – dar mažiau.

Net Didžiosios depresijos metais (1929–1933), kai darbo skirtinguose regionuose neturėjo nuo 20 iki 50 proc. darbingo amžiaus amerikiečių, jie tuokėsi dažniau nei dabar. 1932 m. tūkstančiui amerikiečių teko 7,9 santuokos.

Atbaido finansinis stresas

Santuokos retėjimo fenomeną tirianti sociologė Sally Curtin laikosi nuomonės, kad esama priežasčių komplekso. Pirmiausia – ekonominės: vestuvės tampa vis brangesne švente. Psichiatras ir populiarių knygų autorius dr. Gailas Saltzas finansinį stresą taip pat vadina pagrindine priežastimi, kodėl JAV santuokos praranda populiarumą.

JAV egzistuoja tikras santuokos kultas. Pagal nerašytą taisyklę už sužadėtuvių žiedą vaikinas turi pakloti dviejų mėnesių atlyginimą, nuotakos suknelė kainuoja vidutiniškai 1 500 dolerių, svečių sukviečiama apie 140, norima, kad šventė būtų išskirtinė: vis dažniau atsisakoma tradicinių viešbučių, nuomojami istoriniai pastatai, sodybos, tuokiamasi gamtoje ir apskritai bandoma ceremoniją paversti spektakliu.

Galiausiai, kaip rodo apklausos, nuotaka ir jaunikis šventei vidutiniškai išleidžia ne mažiau kaip 33 tūkst. dolerių. Nors dalį šių pinigų sumoka jaunųjų tėvai, suma vis tiek susidaro įspūdinga. Ypač, jei sutuoktiniai nusprendžia, kad santuoka – reta proga pasimėgauti gyvenimu ir leidžiasi į povestuvinę kelionę. Tokiu atveju, suma šokteli ir iki 40 tūkst.

JAV vestuvių industrijos metinė apyvarta – 54 mlrd. dolerių. Vien Las Vegasas iš santuokų kasmet uždirba 2 mlrd. dolerių. Vien pernai ten susituokė 74 tūkst. porų.

Eikvoti tiek pinigų šventei, kad ir vienintelei, gali ir nori toli gražu ne kiekvienas. Ypač – vadinamoji tūkstantmečio karta, kuri vis dar susiduria su 2008 m. ekonominės krizės padariniais ir kurie jau, regis, susitaikė, kad jų pragyvenimo lygis bus gerokai prastesnis nei jų tėvų.

Problemos dėl vyrų

Pinigai pinigais, tačiau sociologai nelaiko jų vienintele mąžtančių santuokų skaičiaus priežastimi.

Pinigai pinigais, tačiau sociologai nelaiko jų vienintele mąžtančių santuokų skaičiaus priežastimi. 2018 m. "Vedybų ir šeimos žurnale" paskelbta studija rodo, kad dėl ilgalaikės tendencijos gali būti kaltas tinkamų vyrų stygius.

Berklio universiteto mokslininkų komanda, išanalizavusi 1969–2013 m. duomenis, priėjo išvados, kad per šį laikotarpį vyrų ekonominės perspektyvos pablogėjo, o rizika atsidurti kalėjime – išaugo.

Taip yra pirmiausia dėl plačiai paplitusios praktikos taikyti vadinamąjį trijų klaidų įstatymą. Pagal 1994 m. įsigaliojusį įstatymą už trečią pakartotinį nusikaltimą, net ir tokį kaip vagystė iš parduotuvės, gali būti baudžiama 25 metų kalėjimu arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Potencialių sutuoktinių ratas, į kurį gali pretenduoti išsilavinusioms moterys, žymiai sumažėjo. Kaip pastebi dr. G.Saltzas, šiandien amerikietės yra labiau išsilavinusios ir daugiau uždirba nei bet kada anksčiau, tad ir jų reikalavimai, keliami potencialiam sutuoktiniui, didesni. Moterų ambicijos siekti karjeros vėlina ir vedybų amžių. Vidutinis besituokiančių amerikiečių amžius: moterys teka sulaukusios 29-erių, vyrai veda 30-ies.

Naujas gyvenimo modelis

Pasikeitimai sietini ir su pakitusia visuomenės kultūra. Religijos vaidmuo mažėja – ypač miestuose. Jei dar 2009-aisiais keturios iš dešimties porų tuokdavosi religinių institucijų rengiamose ceremonijose, 2017 m. skaičius nukrito iki 22 proc.

Jauni amerikiečiai vis drąsiau ima gyventi nesusituokę. Apklausos rodo, kad pernai JAV kiek daugiau nei pusė amerikiečių gyveno santuokoje, 1970 m. šis skaičius siekė 70 proc. 7 proc. amerikiečių pernai gyveno su savo antrąja puse po vienu stogu – prieš 50 metų šis skaičius nesiekė nė 1 proc.

Viskonsino universiteto profesorė Christine Whelan pastebi, kad šiandienos amerikiečiai keičia įprastą prioritetų eiliškumą. "Jei anksčiau jaunuolių plano seka buvo meilė–santuoka–kūdikis, dabar šie komponentai gali būti surikiuoti bet kaip", – sakė ji.

2020-ieji santuokų statistiką pablogins dar labiau: dėl pandemijos daugelyje valstijų draudžiamos didelės šventės, o ir sustojus gamybai, viešajam gyvenimui, milijonai amerikiečių bent laikinai liko be darbo, nebeišgali susimokėtų kreditų ar išsimokėtinos nuomos įmokų.

Kai auklėjimas nebeveikia

Visi susiduriame su begale rašytų ir nerašytų taisyklių, pareigų ir iš jų atsirandančių padarinių ar apribojimų. Kasdien keliamės tam tikru laiku, ruošiame pusryčius, einame į darbą ar dirbame nuotoliniu būdu, gaminame pietus, vakarienę, užsiimame kita suplanuota buities ruoša. Ir taip – kasdien, panašiu ritmu. Nuo pat mažumės vaikai pajaučia mūsų gyvenimo ritmą. Jie įpranta eiti miegoti sutartu laiku, ryte keltis, išmoksta laikytis dienotvarkės, namų taisyklių, tradicijų ir visuomenės normų.

Būna dienų, kai atrodo, kad vaikai tiesiog neklauso ir joks auklėjimo metodas nebeveikia. Tada tėvai dažnai jaučia bejėgiškumą, pyktį, nusivylimą savimi ir vaiku. Aiškus susitarimų, bendrų taisyklių žinojimas ir jų laikymasis padeda išgyventi ir įveikti tokius sunkius momentus. Visada pravartu apsvarstyti, ar vaikas žino šeimos taisykles ir susitarimus. Ar tėvai tikisi to iš jo, ar turi galimybes pasirinkti padarinius. Pavyzdžiui, grįžę namo, jūs galite viltis, kad jūsų vaikas bus išplovęs indus virtuvėje (ypač jei švarių jau nelikę), bet ar buvote susitarę su savo atžala? Ar kasdien to reikalaujate? O gal tik kartais jums reikia jo pagalbos? Esant konkretiems ir aiškiems susitarimams, vaikas irgi žino padarinius, t. y. kas nutiks, jei susitarimą sulaužys, ir nenustebs sulaukęs iš tėvų pasipiktinimo ar kokio malonumo apribojimo.

Numanomi susitarimai

Vaikai neretai nustemba ir supyksta, kai sulaukia bausmės už numanomą susitarimą. Jie supranta, kas tėvams patiktų, bet galvodami apie savo prioritetus, pasirenka sau svarbesnius dalykus. Tokie nerašyti susitarimai šeimoje dažnai įžiebia konfliktus, kur abi pusės jaučiasi teisios ir įskaudintos. Atžalos pyksta, kad nebuvo aiškaus susitarimo, tėvai – kad pareigos neatliktos. Jei pastebite, kad dažnai šeimoje dėl nesusikalbėjimo įsižiebia konfliktai, pirmas žingsnis yra tiesiog susėsti ir įvardyti aiškiai: ko norite iš vaikų, kokio konkretaus elgesio, ir kas laukia tada, jei to nebus laikomasi. Tam, kad tokios sutarties namuose būtų laikomasi, ji turi būti visiems aiški ir žinoma.

Nerašyti susitarimai šeimoje dažnai įžiebia konfliktus, kur abi pusės jaučiasi teisios ir įskaudintos. Atžalos pyksta, kad nebuvo aiškaus susitarimo, tėvai – kad pareigos neatliktos.

Kalbant apie tarpusavio susitarimus, svarbu pagalvoti – kaip laikotės savo žodžio namuose? Neretai tėvai grįžę iš darbo jaučiasi pavargę ir tikisi šeimos narių supratimo, palaikymo, lankstumo, kartais leidžia sau vienų ar kitų pareigų neatlikti, neskubius pažadus nukelti ar net pamiršti. Tokį tėvų elgesį mato ir vaikai. Labiau empatiški vaikai supranta aplinkybes ir lanksčiau reaguoja, bet dažniau mažyliai ar jaunuoliai pastebi tik neatliktas pareigas ar neištesėtus pažadus. Tad kitas ypač svarbus dalykas kalbant apie tarpusavio sutarimą yra rodomas pavyzdys: kuo tėvai yra pareigingesni ir atsakingesni, tuo daugiau šių vertybių mokosi iš jų ir vaikai.

Aptardami pareigas ir taisykles namuose išskyrėme, kad labai svarbu jų aiškumas, nuoseklumas, tinkamas pavyzdys, tačiau nepaminėjome iš esmės paties svarbiausio – artimo ryšio. Vaikai nenorės tesėti savo žodžio, jei nebus užmegztas šiltas ir artimas ryšys. Kai vaikas jaučiasi mylimas, jis galbūt ir išbandys jūsų kantrybės ribas, tačiau nenorės to ryšio išduoti ir tėvus apvilti. Emociškai saugus vaikas gali priimti skirtingus nei tėvų pasirinkimus ir sprendimus tam, kad save išreikštų, atrastų savo tapatumą, bet, tikėtina, ne dėl to, kad jus sąmoningai ignoruotų ar iš pykčio įskaudintų. Tad neužmirškime savo vaikams skirti pakankamai asmeninio dėmesio ir laiko, užsiimant jiems svarbiais žaidimais ir veiklomis.

Svarbu išlikti jautriems

Kartais nutinka įvairių net ir nelauktų dalykų: ligos, gimtadieniai, pirmosios darželio ar mokyklos mokslo metų dienos, kelionės, kiti planuoti ar nenumatyti įvykiai. Tėvai dažnai sunerimsta ir suabejoja, kaip jiems tada reaguoti, kiek tvirtai laikytis sukurtų namuose taisyklių ir ritualų. Netikėti dalykai, net ir malonūs, visuomet sukelia nemažai streso. Šiais atvejais ypač svarbu išlikti jautriems vienas kito atžvilgiu, kalbėtis apie susitarimus ir išgirsti vienam kitą, reaguoti lanksčiai, tartis. Pasaulis nesugrius, jei pervargęs vaikas kažko neatliks, bet pokalbis apie laiko planavimą gali sukurti jam aiškesnį pasaulį. Be to, ir sergantis vaikas labiau vertins ir pasitikės tėvais, kurie bus jam jautrūs ir atliepiantys jo poreikius ligos metu.

Taigi, yra keli svarbūs dalykai, nulemiantys susitarimų su vaikais efektyvumą: susitarimų konkretumas, aiškumas, lankstumas, jūsų rodomas pavyzdys ir užmegztas ryšys su vaiku. Jei norime, kad susitarimai namuose galiotų, turime nuolatos ir nuosekliai jų laikytis bei būti empatiški vienas kito atžvilgiu.

Kad susitarimų būtų laikomasi

Pateikiame dar keletą reikšmingų rekomendacijų, į kurias turėtume atkreipti dėmesį norėdami, kad vaikai jus dažniau išgirstų, arba kad susitarimai ir būtų susitarimais:

• Abu tėvai turi laikytis bendrų susitarimų vaiko atžvilgiu. Taip vaikai žinos, kad net vienam iš tėvų esant namuose dienotvarkė ir reikalavimai išlieka.

• Daugiau žaiskite su savo vaiku. Žaidimas – puiki susitarimų ir taisyklių mokykla. Žaidimo metu galite aptarti, kaip kiekvienas šeimos narys jaučiasi, kai taisyklių nėra laikomasi. Laikas kartu stiprina jūsų tarpusavio ryšį.

• Jei pastebite ilgalaikių sunkumų bendraujant su vaiku, kurių nepavyksta patiems išspręsti, konsultuokitės su specialistais.

Kiaulienos sprandinės šašlykai su ananasais ir paprikomis

2 kg kiaulienos sprandinės,

4 šaukštai sojų padažo,

3 šaukštai medaus,

5–6 česnako skiltelės,

1 ananasas,

2 stiklinės ananasų sulčių,

2 raudonos paprikos.

Mėsą supjaustykite norimo dydžio gabaliukais. Susmulkinkite česnakus. Viską suberkite į dubenį su mėsa. Ananasų sultis sumaišykite su medumi ir sojų padažu. Užpilkite ant mėsos ir rankomis gerai sumaigykite. Padėkite šaltai mažiausiai 8 val. Ananasą supjaustykite griežinėliais, papriką – skiltelėmis. Ant iešmų mėsos gabalėlius verkite pakaitomis su ananasais ir paprikomis. Kepkite vartydami ant įkaitintų žarijų, kol gražiai apskrus.

Vyne marinuota vištos krūtinėlė

4 vištų krūtinėlių puselės,

2 citrinų nutarkuotos žievelės,

4–5 šviežių rozmarinų šakelės,

2 stiklinės baltojo vyno,

6 šaukštai alyvuogių aliejaus,

druskos,

pipirų,

riebalų grotelėms patepti.

Vyną sumaišykite su trimis šaukštais aliejaus, nutarkuota citrinos žievele, trintais česnakais ir smulkintais rozmarinais. Pasūdykite, pagardinkite pipirais. Nuplautas, nusausintas vištų krūtinėles sudėkite į gilesnį indą, užpilkite marinatu ir kelias valandas palaikykite šaldytuve. Galima – ir per naktį. Ištraukite iš marinato, nusausinkite ir aptepkite likusiu aliejumi. Dėkite ant grotelių ir kepkite kiekvieną pusę po 8–10 min. Iškepusias krūtinėles sudėkite į indą, užklokite folija ir palikite 5 min. pastovėti. Patiekite su šviežiomis daržovėmis.

Citrusų sultyse marinuotos lašišos kepsniai

6 lašišų pjausniai,

kvapiųjų pipirų,

druskos,

aliejaus patepti.

Marinatui:

1 apelsinas,

1 citrina,

2 šaukštai aliejaus,

2 šaukšteliai kario,

1 šaukštas sojų padažo,

2 česnako skiltelės.

Lašišų pjausnius patepkite aliejumi, pabarstykite druska. Nutarkuokite apelsino žievelę, sumaišykite su kariu, pipirais. Šiame mišinyje pavoliokite lašišų gabaliukus ir palikite 15 min. Išspauskite citrinos sultis, sumaišykite jas su sojų padažu. Įdėkite trintų česnakų. Apelsiną ir citriną supjaustykite griežinėliais, išdėliokite juo gilesniame inde. Ant jų sudėkite lašišų gabaliukus, apšlakstykite citrinų ir sojų marinatu ir palikite pusvalandžiui. Išėmę iš marinato leiskite nuvarvėti skysčiui, tada dėkite ant grotelių kepti. Kepkite kiekvieną pusę, kol gražiai apskrus. Patiekite su šviežiomis daržovėmis.

25 metų futbolininkas prie Lietuvos čempionų ekipos prisijungė prieš savaitę.

„Viskas įvyko netikėtai greitai. Ryte atsibudęs gavau agento žinutę, kad manimi domisi „Sūduva“, buvo pateiktas geras pasiūlymas, kurį greitai priėmiau. Jau 2 mėnesius buvau be klubo, laukti Lenkijos perėjimų lango atsidarymo dar 2 mėnesius taip pat nesinorėjo, o čia atėjo geras pasiūlymas iš gero klubo… Trenerį taip pat žinojau, nors su juo dirbti ir nebuvo tekę. Nebuvo jokių problemų, tad greitai susitarėme ir atvažiavau į Marijampolę“, – pasakojo puolėjas, Latvijos rinktinėje per 53 rungtynes pelnęs 12 įvarčių.

V. Šabala tvirtino su niekuo apie „Sūduvą“ papildomai nekalbėjęs, nes apie klubą pakankamai žinojo pats. Marijampolės manieže puolėjui ne kartą teko ir žaisti per kontrolines rungtynes.

„Niekam neskambinau, pats žinojau, kad klubas 3 metus iš eilės yra čempionas, labai gerai pasirodo Europos taurių turnyruose, kad čia yra geras stadionas, treniruočių aikštės. Nebuvau girdėjęs jokio blogo atsiliepimo apie šį klubą, todėl sprendimas buvo priimtas labai greitai“, – sakė latvis.

Apie klubą futbolininkas žinojo pakankamai, tačiau naujieji komandos draugai jį nustebino.

„Žinojau, kad komandoje yra daug legionierių, tačiau nustebau savo akimis pamatęs jų lygį. Jis yra labai aukštas. Itin nustebino neseniai prie komandos prisijungęs austras Danielis Offenbacheris. Tai – labai aukšto lygio žaidėjas, nuostabiai dirbantis su kamuoliu, – įspūdžiais dalinosi V. Šabala. – Organizacine prasme viskas čia taip pat yra puiku. Visi padeda, neturiu visiškai jokių sunkumų.“

„Sūduvos“ rungtynes su „Kauno Žalgiriu“ puolėjas praleido ant atsarginių žaidėjų suolelio.

„Sportinė forma dabar tikrai nėra geriausia, reikia dar šiek tiek laiko. Manau, po 2 savaičių būsiu tinkamai pasirengęs žaisti“, – teigė „Sūduvos“ naujokas.

Apie tikslus latvis kalbėjo taip pat, kaip ir kartu su juo prie Marijampolės ekipos prisijungęs tautietis Glebas Kluškinas.

„Apie komandinius tikslus nėra ką kalbėti, čia viskas aišku. Turime apginti čempionų titulą ir siekti kuo geriau pasirodyti Europos taurių turnyruose, – sakė V. Šabala. – Asmeniniai tikslai taip pat yra paprasti: įgyti gerą sportinę formą, mušti įvarčius ir padėti komandai.“

Rygoje futbolininko karjerą pradėjęs puolėjas 2014-aisiais pasirašė kontraktą su „Club Brugge“ (Belgija), tačiau buvo nuolat nuomojamas kitoms komandoms. Taip latvis spėjo parungtyniauti Famagustos „Anorthosis“ (Kipras), „Jablonec“ ir „Pribram“ (Čekija), Legnicos „Miedz“ (Lenkija), Dunajskos Stredos DAC (Slovakija) bei gimtinės „Riga“ ekipose. 2017-aisiais V. Šabala sugrįžo į Lenkiją – pasirašė kontraktą su Bielsko Bialos „Podbeskidzie“, iš kurios 2019-ųjų viduryje sugrįžo į jau pažįstamą „Miedz“.

„Sūduva“ artimiausias A lygos rungtynes žais šeštadienį 17 val. išvykoje su „Panevėžiu“.

Taurės favoritais laikyti Lietuvos efutbolininkai patvirtino savo statusą. Per ketverias rungtynes lietuviai iškovojo tris įtikinamas pergales, o tai garantavo čempionų vardą.

„Jeigu reiktų rašyti pažymį, duočiau tvirtą septynetą. Aišku, galėjome pasirodyti dar geriau, tačiau pasiekėme išties nemažai.“, – apibendrinamas šį efutbolo rinktinės sezoną teigė Donatas Grabarčiukas.

„Aš rašyčiau devynetą. Kaip debiutiniams sezonui pasirodėme išties gerai. Tobulėti visada yra kur, o bendram progresui prisidės įvairių turnyrų gausa“, – sakė LFF efutbolo rinktinės treneris Martynas Bendikas.

„Esame išties patenkinti efutbolo rinktinės pasirodymu, norime tikėti, kad Baltic eCup taps gražia tradicija ateityje. Nėra ko slėpti, prieš taurės pradžią nežinojome, ko tikėtis iš varžovų, tačiau giliai širdy nujautėme, kad esame pajėgūs iškovoti istorinę taurę. Begalo malonus buvo visų Baltijos efutbolo aistruolių parodytas dėmesys ir palaikymas. Smagu, kad iki šių dienų sugebėjome išlaikyti brolišką santykį.“, – teigė LFF esporto vadovas Edgaras Abromavičius.

Baltic eCup vyko tuo metu, kai visose trijose Baltijos šalyse buvo suplanuota Baltijos taurė klasikiniame futbole. Dėl COVID-19 susidariusios situacijos Baltijos taurės turnyras buvo atidėtas ir planuojamas 2021 m. Tradiciškai Baltijos taurė vyksta kas dvejus metus, o varžybos vyksta visose trijose šalyse tiek nacionalinėse, tiek U-21 nacionalinių komandų varžybose.

„Džiaugiuosi, kad mums pavyko rasti išeitį bei turnyrą suorganizuoti virtualioje erdvėje. eEuro 2020 atrankos turnyre lietuviai įrodė, kad gali kautis su pajėgiausiomis Europos rinktinėmis, o užimta 17 vieta žemyne yra puikus rezultatas. Tikime, kad dabartinėje situacijoje eBaltijos taurė yra puiki alternatyva, o virtualaus futbolo plėtra įgaus dar didesnį pagreitį.“, – prieš taurės startą kalbėjo LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Baltic eCup taurės varžybų rezultatai:

Latvija 0:1 Lietuva;

Estija 1:3 Lietuva;

Lietuva 4:2 Latvija;

Lietuva 0:1 Estija.

Šeštojo „Auksinio proto“ sezono nugalėtojas turėjo būti apdovanotas kelione po septynis naujuosius pasaulio stebuklus, tačiau dėl COVID-19 pandemijos bus įteiktas piniginis prizas – 10 tūkst. eurų.

„Laimėti padėjo gebėjimas susikaupti prieš TV kameras ir sėkmė. Žaisti televizijos studijoje man sekasi kur kas geriau nei su bičiuliais. Prieš žmones būna nejauku, o TV kameros visiškai netrikdo. Galiu sutelkti mintis ir jei žinau atsakymą, tikrai iš jaudulio jo nepamiršiu“, – sako šeštojo sezono nugalėtojas M. Giedraitis, kurį su pergale suskubo sveikinti jo palaikymo komanda – žmona Jūratė ir sūnus Adonis.

Superfinale iš viso varžėsi šeši geriausi sezono žaidėjai, kuriems buvo pateikti net 136 klausimai. Paskutiniame superfinalo etape dėl „Auksinio proto“ šeštojo sezono geriausio žaidėjo vardo kartu su M. Giedraičiu varžėsi 60 m. muziejininkas iš Trakų Saulius Zalys ir 47 m. vadybininkas iš Panevėžio Aurimas Matveičikas. Įtemptos ir azarto kupinos auksinių protų lenktynės baigėsi po 20-ojo superfinalo klausimo – teisingai į jį atsakęs M. Giedraitis pelnė lemtingą dešimtąjį tašką.  

Laimėtojas neabejoja, kad žaidime jį lydėjo ir sėkmė – jei etape, kai žaidėjai turėjo atsakinėti į klausimus pasirinkta tema, būtų gavęs ne savo mėgstamą sportą, galbūt superfinalo pabaiga būtų buvusi kitokia. „Sportas, geografija ir istorija yra mano mėgstamos sritys. Kai vyksta olimpinės žaidynės, einu atostogų, kad galėčiau ramiai be įtampos ir lėkimo bet kuriuo metu stebėti rungtynes“, – šypsosi nugalėtojas. Anksčiau profesionaliai žaidęs futbolą, dabar Marius žaidžia mėgėjų komandoje „Trivartis“, kurios narių pagrindu suformuota komanda žaidžia ir gyvuose „Auksinio proto“ žaidimuose. Būtent kaip šios komandos atstovas M. Giedraitis jau antrą kartą ir pateko į žaidimą LRT TELEVIZIJOS studijoje. 

Superfinalas buvo nufilmuotas kovo mėn. pradžioje, dar prieš paskelbiant pasaulinę COVID-19 pandemiją, todėl nugalėtojui buvo įteiktas žadėtas kelionės prizas. Išvykti į kelionę po Kiniją, Indiją, Jordaniją, Italiją, Meksiką, Braziliją ir Peru žaidimo nugalėtojas turėjo jau kitą savaitę, iš karto po TV eteryje parodyto „Auksinio proto“ superfinalo. Tačiau susidariusi situacija dėl koronaviruso sujaukė planus. Pasitarus su laimėtoju nuspręsta nerizikuoti ir nelaukti, kada bus galima šią kelionę įgyvendinti taip, kaip ji buvo suplanuota, todėl šeštojo „Auksinio proto“ sezono nugalėtojui bus įteiktas piniginis prizas – 10 tūkst. eurų, kurie bus skirti kelionei. 

„Labai gaila, kad jau antrąkart nepavyko įteikti tikrai stebuklingo prizo. Prieš dvejus metus žaidimo nugalėtoja, bijanti skristi, vietoje visų septynių stebuklų pasirinko dviejų savaičių kelionę su vyru į Peru. Šį kartą koją pakišo koronavirusas. Išties apmaudi situacija, bet nieko pakeisti negali“, – komentuoja „Auksinio proto“ prodiuseris Arūnas Valinskas ir kviečia visus žiūrėti specialiai vasarai nufilmuotas žaidimo laidas.

„Auksinio proto. Vasaros“ lyga bus surengta pirmą kartą žaidimo istorijoje. 30 žaidėjų dalyvaus mažiausiai dviejuose žaidimuose, todėl net ir pralaimėję pirmame etape, turės dar vieną šansą. Vasaros žaidimo nugalėtojų laukia piniginiai prizai, finalininkų – įspūdingos staigmenos.

„Per daugelį metų pastebėjome, kad ir televizijos žiūrovai, ir žaidėjai sunkiai sulaukdavo naujojo žaidimo sezono. Be to, kai dėl pasaulinės pandemijos praktiškai visos sporto šakos apmirė, tad tikimės, kad azarto ir žaidimų mėgėjams tai bus savotiška kompensacija“, – sako A. Valinskas.

Laidos „Auksinis protas. Vasara“ pradedamos rodyti nuo birželio 12 d. – penktadieniais nuo 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ.