Tokią siūlomą bausmę Justas Laucius pasiūlė pirmadienį savo baigiamojoje kalboje.

„Manau, kad už jo padarytus nusikaltimus (...) (turėtų – BNS) būti skirta bauda“, – sakė J. Laucius.

Iš viso politikui siūloma skirti 51 tūkst. 250 eurų baudą.

Jis pažymėjo, kad R. Žemaitaitis anksčiau nėra teistas, bet ne kartą baustas administracine tvarka.

Pasak J. Lauciaus, vertinant „aušriečių“ lyderio veiksmus, svarbi aplinkybė, kad juos padarė būdamas Seimo nariu, juo yra ir dabar, yra vienos iš valdančiųjų partijų pirmininkas.

Pernai rugsėjį pradėtoje nagrinėti baudžiamojoje byloje R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos skatinimu ir kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

„Nors neprisipažino, (...) R. Žemaitaitis padarė antisemitinės kalbos ir Holokausto neigimo nusikaltimus“, – sakė prokuroras.

Pasak J. Lauciaus, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad R. Žemaitaitis tai darė veikdamas tiesiogine tyčia, o jo veikla buvo tęstinė.

Anot jo, nors R. Žemaitaitis sako, kad pranešimais siekė atkreipti dėmesį į Izraelio vykdomus veiksmus Gazos Ruože, jo veiksmai aiškiai buvo nukreipti prieš žydų tautą ir jai priklausančius asmenis.

J. Lauciaus teigimu, tai rodo ir antisemitinė skaičiuotė, ir jo įrašai apie Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky, žydų veiksmus prieš lietuvius praėjusiame amžiuje.

Prokuroras pažymėjo, kad R. Žemaitaičio įrašų sklaida buvo plati dėl jo populiarumo ir žinomumo.

10

Žemaitaičio antisemitizmo byloje – baigiamosios kalbos

Žemaitaičio antisemitizmo byloje – baigiamosios kalbos

Žemaitaičio antisemitizmo byloje – baigiamosios kalbos

Žemaitaičio antisemitizmo byloje – baigiamosios kalbos

Žemaitaičio antisemitizmo byloje – baigiamosios kalbos

Žemaitaičio antisemitizmo byloje – baigiamosios kalbos

Žemaitaičio antisemitizmo byloje – baigiamosios kalbos

Žemaitaičio antisemitizmo byloje – baigiamosios kalbos

Žemaitaičio antisemitizmo byloje – baigiamosios kalbos

Žemaitaičio antisemitizmo byloje – baigiamosios kalbos

Žemaitaičio antisemitizmo byloje – baigiamosios kalbos

J. Laucius kalbėjo, kad politiko pasisakymai sulaukė rezonanso ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje.

Pasak prokuroro, rinkimų laikotarpiu kitų valstybių žiniasklaidoje pasirodė beveik 1,2 tūkst. naujienų, kur minimas R. Žemaitaitis ir antisemitizmas.

„Toks didelis informacijos srautas rodo, (...) kad R. Žemaitaičio pasisakymai sulaukė didelio dėmesio tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaidoje“, – kalbėjo J. Laucius.

Pasak jo, antisemitizmas pasireiškia, kad visai žydų tautai yra priskiriami vieno ar grupės žydų įvykdyti nusikaltimai, taip pat nesami nusikaltimai, žalingi Izraelio valdžios veiksmai, taip pat, kai kalbama apie mitus, jog vyksta „pasaulinis žydų sąmokslas“.

„Antisemitizmas, antisemitinė retorika yra daugiau nei 100 metų yra populistinės politikos dalis“, – sakė prokuroras.

Antisemitizmas, antisemitinė retorika yra daugiau nei 100 metų yra populistinės politikos dalis.

Kaip skelbė BNS, byla R. Žemaitaičiui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų užpernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.

Politikas savo kaltės nepripažįsta. „Nemuno aušros“ lyderis sako, kad jo pasisakymai apie Izraelį neiššaukė neapykantos nusikaltimų.

Komentuodamas skaičiuotę, dėl kurios anksčiau visuomenėje sulaukė kritikos ir teisėsaugos kaltinimų, parlamentaras pabrėžė, kad žodžiai „lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom, imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ jokiais būdais neturėjo būti suprasti kaip tiesioginis raginimas susidoroti su tauta.

Jis tai vadino saviraiškos priemone, kuri „visiškai neturėjo jokio ryšio su siūlymu kažką daryti“.

Pasak R. Žemaitaičio, tokiais pranešimais socialiniuose tinkluose jis siekė atkreipti Lietuvos dėmesį į Gazos Ruože vykdomus Izraelio veiksmus.

BNS rašė, kad politikui dėl minėtų kalbų buvo inicijuota ir apkalta. Konstitucinis Teismas pernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius. Pernai rudenį jis vėl išrinktas į Seimą.

Seimas pernai gruodį panaikino R. Žemaitaičio teisinę neliečiamybę.