Vilniaus miesto apylinkės teisme prokurorė Inga Gulbickienė pirmadienį teigė, kad siūloma bausmė sumažinta trečdaliu, nes M. Zamtaradzė kaltę dėl vagystės pripažino ir procesas atliktas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

„Prašau skirti galutinę trejų metų ir ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausmę“, – pirmadienį į teismą kreipėsi prokurorė.

Taip pat prokurorė paprašė priteisti Vilniaus universitetui 606 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti.

Pirmadienį prokurorė ir advokatas teisme sakė savo baigiamąsias kalbas.

Prokurorė Inga Gulbickienė savo kalboje sakė, kad kai kurios XIX amžiuje išleistos rusų klasikų knygos buvo necenzūruotos, „todėl itin retos“.

„Kai kurios papildytos dar tuo metu gyvų autorių“, – sakė prokurorė.

Pasak jos, M. Zamtaradzė teisme pripažino savo kaltę dėl vagystės Lietuvoje, tačiau neigia savo dalyvavimą organizuotoje nusikalstamoje grupėje, kuri veikė Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Sakartvele ir kitose šalyse. Jis nedavė parodymų apie šios grupės narius.

Kaip skelbė BNS, kartvelas kaltinamas labai didelės vertės turto vagyste.

Labai didelės vertės turtu pagal įstatymus laikomas turtas, kainuojantis daugiau nei 45 tūkst. eurų. Iš Vilniaus universiteto pavogtos 17 knygų įvertintos 606 tūkst. eurų. Kaltinamasis teigia, kad įvertinimas smarkiai padidintas, jo manymu, knygos vertos 100–120 tūkst. eurų.

Pasak I. Gulbickienės, tai, kad kaltinamasis turi penkis vaikus, keturi iš jų dar nepilnamečiai, nėra priežastis skirti švelnesnę bausmę – M. Zamtaradzė vaikų gyvenime dalyvavo minimaliai, nes didžiąją laiko dalį praleisdavo užsienyje.

Prokuratūros duomenimis, M. Zamtaradzė susijęs ir su knygų vagyste Varšuvoje.

Advokatas Remigijus Rinkevičius savo baigiamojoje kalboje sakė, kad kaltinamasis pareigūnams siūlė sandorį – inscenizuoti, kad jis yra laisvėje, nesuimtas ir taip atvilioti bendrininkus į Lietuvą bei juos sulaikyti. Tačiau kaltinamojo siūlymas nebuvo priimtas.

Gynėjas taip pat abejojo pavogtųjų knygų verte. Jo manymu, jos įvertintos daug didesne suma, nei kainuoja iš tikrųjų.

Paskutinį žodį teisme taręs M. Zamtaradzė taip pat teigė, kad siūlėsi bendradarbiauti su tyrėjais.

Jis daug kalbėjo apie knygų vertę, nes žada atlyginti nuostolius.

„Kaip gali Michailo Lermontovo knyga kainuoti 200 tūkst. eurų? Ar Ukrainos ir Rusijos aukcionuose idiotai dirba, kurie tokias knygas pardavinėja po 15 tūkst. eurų? M. Lermontovas ir po 200 metų tiek nekainuos“, – teisme piktinosi kaltinamasis.

Iš Vilniaus universiteto pavogtas knygas M. Zamtaradzė sako pardavęs užsakovui iš Maskvos už 30 tūkst. JAV dolerių.

Paskutiniame žodyje M. Zamtaradzė taip pat tvirtino, kad rūpinasi savo vaikais, o šeima – socialiai remtina, neturi jokio turto.

Teisiamasis prašė atsižvelgti į tai, kad jis kariavo prieš rusus okupantus Sakartvele, taip pat kelis mėnesius kariavo prieš rusus Ukrainoje.

Nuosprendis bus skelbiamas birželio 9 dieną.