SPROGIMAS DAUGIABUTYJE: KAS LAUKIA NEAPSIDRAUDUSIŲ?

Dėl sprogimo ir gaisro Vilniaus daugiabutyje, be pastogės liko 57 žmonės. Tačiau, pirminiais duomenimis, iš visų 30 butų, apdraustų buvo tik 14, praneša LNK.

Ekspertai vis dar vertina sutartis, padarytą žalą ir galimą išmokų dydį. Tiesa, jei namas bus pripažintas nebenaudojamu visiškai – apsidraudusiems bus išmokėtos maksimalios sumos.  

Tačiau yra ir tokių, kurie buvo apdraudę tik kilnojamąjį turtą, o ne patį būstą. Kokių kompensacijų gali tikėtis nukentėję žmonės? 

Plačiau situaciją komentavo Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Minėjote, kad toks sprogimas – beprecedentis atvejis. Ar draudikų praktikoje kažkas panašaus iki šiol yra buvę? 

– Iki šiol nėra buvę, kad tokio galingumo sprogimas taip stipriai sužalotų pastatą, nekalbant apie prarastas gyvybes. Mūsų žalų administratoriai savo istorijoje dar nebuvo susidūrę. 

Įskaitant tai, kad iš 30 namo būtų gyventojų, namų ūkių, 14 yra mūsų klientai, kurie vienaip ar kitaip buvo apdraudę arba savo vidaus turtą, arba savo būstą. 

– Ko galėtų tikėtis gyventojai, kurie buvo apsidraudę? Kokių išmokų ar kompensacijų nuomai, kas laukia toliau? Ko gyventojams tikėtis? 

– Priklauso nuo sutarties, bet, kiek žinau, draudikai minėjo, kad tikrai dalis žmonių, kurie apdraudę būstą, liaudiškai tariant, sienas, gali pretenduoti į nuomos kompensaciją. Aišku, jeigu tai yra totali žada, yra maksimalios atstatomosios išmokos, kurios susijusios. Tačiau yra kai kurie būstai, kurie yra epicentre, kiti kai kurie yra ne epicentre. 

Yra tokių, kurie apdraudę tik vidaus turtą, sienų nėra apdraudę. Kiekvienu atveju draudikas vertins situaciją. Tai yra netipinė situacija ir draudikai dės maksimalias pastangas, kad atlieptų savo klientų poreikius.  

– Ar gali būti išmokos dydis lygus būsto vertei? 

– Priklauso nuo sąlygų, bet draudimo sąlygose dažniausiai būna atstatomoji vertė, tiek, kiek reikia atstatyti būstą. Dėl to yra labai svarbus dalykas, kad visas namas, kadangi tai yra susiję dalykai, galvotų ir imtųsi lyderystės. Ar savivaldybė, ar namo bendrija, kaip būtų sprendžiama ta problema. 

Sunku vertinti, bet tai tikrai viršys milijoną, gal net keletą.

Aišku, didžiausias lūkestis yra, kad pavyktų išsaugoti tą namą, be abejo, užtikrinant jo saugumą. Tai apsaugotų interesus ne tik tų, kurie apsidraudę, bet ir tų, kurie yra neapsidraudę, nes kitu atveju, be abejonės, finansinė našta būtų milžiniška.  

– Kas laukia tų, kurie neapsidraudę?  

– Bendras veikimas yra didesnė vertybė sprendžiant problemas. Siekiant su savivaldybės pagalba išsaugoti pastatą saugų, bet išsaugant pastatą. Kita alternatyva, jeigu pastatas būtų neišsaugotas, tiems, kurie neapsidraudę, yra milžiniška finansinė našta.  

– Jeigu bus paskelbta, kad tas namas nebeeksploatuojamas, nebegyvenamas, kokio dydžio žala galėtų būti? Siekia milijonus? 

– Be abejo, milijonus. Sunku vertinti, bet tai tikrai viršys milijoną, gal net keletą. Tai priklausys, ar imsis bendrija pati valdyti naują statybą, kiek bus pagalbos iš savivaldybės. Tai yra ir žemės sklypo klausimas, daugybė dalykų. Tai yra tikriausiai pats juodžiausias variantas.

A. Romanovskis: NT apsidraudusiems Viršuliškių daugiabučio gyventojams pasiūlytos nuomos kompensacijos

A. Romanovskis tvirtina, kad nekilnojamąjį turtą (NT) apsidraudusiems sostinės Viršuliškių daugiabučio, kuriame kilo gaisras, gyventojams yra pasiūlyta nuomos kompensacija. Pasak jo, daug kas priklausys ir nuo to, ar apdraustas turtas buvo sprogimo epicentre.

„Kiek aš suprantu, žmonės, kurie buvo apsidraudę nekilnojamą turtą – jiems pasiūlyta nuomos kompensacija ir dabar labai priklausys, kurie atvejai yra tiesiogiai epicentre, kai kurie atvejai ne epicentre. Epicentro atvejais, draudiko žargonu, kalbant yra skaičiuojama „totali žala“, kada yra išmokama maksimali išmokos suma“, – Eltai teigė A. Romanovskis.

„Priklausys nuo žmogaus, jeigu jis nori, jam gali būti iš karto išmokama maksimali suma. Kita vertus gali būti taip, kad jeigu bus sprendžiama dėl to namo remonto ar kitų dalykų, tada gal bus vėliau mokama. Bet bus kalbamasi su žmonėmis, nes yra labai svarbus faktorius, kas bus su tuo namu, ar jis bus pripažintas netinkamu naudoti ar ne“, – tvirtino jis.

Taip pat, anot A. Romanovskio, svarbus faktorius bus ir tai, kaip žmonės norės tartis su draudimo bendrovėmis. Jo nuomone, efektyviausia būtų, jeigu gyventojai šiuo klausimu veiktų kartu, taip pat svarbi Vilniaus miesto savivaldybės lyderystė.

„Priklausys, ar dalis žmonių galės kažkaip grįžti į butus, kurie tiesiogiai nenukentėjo. Gal žmonės norės, kad draudikai dalyvautų, finansuotų dalimi atkūrimo darbus. Labai daug faktorių priklauso ir galiausiai viskas susiveda tarp žmogaus ir draudimo bendrovės sutarimų“, – sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.

Epicentro atvejais, draudiko žargonu, kalbant yra skaičiuojama „totali žala“, kada yra išmokama maksimali išmokos suma.

„Iš draudikų požiūrio efektyviausia būtų, kad jie visi veiktų kažkaip kartu, nes didžiausias iššūkis ir klausimas dėl neapsidraudusių, kaip jie savo interesus finansinius apsaugos, ar čia savivaldybė dalyvaus ir čia savivaldybės lyderystė taip pat labai svarbi“, – pažymėjo jis.

Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus duomenimis, name, kuriame įvyko sprogimas, apdrausti yra 15 butų iš 30. Preliminariais duomenimis, 7 butų savininkai apsidraudė tiek būstą, tiek kilnojamą turtą, 3 – tik būstą, 2 – kilnojamą turtą, o dėl likusių dar nėra tikslių duomenų, tačiau draudikai su gyventojais yra susisiekę.

„Preliminariai tikrai yra tų, kurie apsidraudę tik kilnojamą turtą, tokių yra 2. 7 tikrai apsidraudę tiek būstą, tiek kilnojamą turtą ir 3 tikrai apsidraudę tik būstą. Lieka dar trys sutartys, dėl kurių negaliu tiksliai pasakyti, kokio pobūdžio“, – tvirtino A. Romanovskis.

„Man atrodo, kad su visais gyventojais (susisiekta – ELTA), nebuvo žinių, kad kažko būtų nesuradę. Mano žiniomis su visais yra sukomunikuota, ar jie kreipėsi, ar draudikai. Dabar jau vyksta derinimas proceso“, – aiškino jis.

Galiausiai A. Romanovskis tvirtino, kad blogiausia situacija būtų tuomet, jeigu namas visiškai negalėtų būti eksploatuojamas, nes tai reikštų didžiausius finansinius nuostolius.

ELTA primena, kad antradienį Vilniuje Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. PAGD ir Bendrojo pagalbos centro duomenimis, kilęs gaisras išsiplėtė į keturis butus, esančius ketvirtame ir penktame namo aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro evakuoti 30-ies butų gyventojai, 3 žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis. Policijos duomenimis, 28-erių ir 43-ejų namo gyventojos dėl apsinuodijimo smalkėmis gydomos ambulatoriškai, o 80-metė moteris dėl apsinuodijimo smalkėmis paguldyta į ligoninę.

Tarp sugriuvusių pastato konstrukcijų pastebėti žuvusių suaugusio ir vaiko kūnai. Sutvirtintus pastato konstrukcijas, žuvusiųjų kūnai buvo ištraukti.

Antradienį kilęs gaisras trečiadienio rytą likviduotas, ugniagesiai toliau vykdo baigiamuosius darbus.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją. Dėl gyventojų saugumo teritorija yra aptverta, pastatas saugomas – budi policija ir ugniagesiai.

Suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri nustatys avarijos priežastis ir teiks rekomendacijas dėl tolesnio pastato naudojimo. Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių.

Visiems evakuotiems žmonėms pasiūlytas apgyvendinimas viešbutyje savivaldybės lėšomis. Viešbutyje laikinai apgyvendinta 18 žmonių (iš jų du vaikai), likę evakuoti gyventojai apsisprendė apsistoti pas artimuosius.

Savivaldybė taip pat paragino gyventojus kreiptis dėl tikslinės pašalpos ir socialinio būsto suteikimo.