PO TREJŲ METŲ NUSKAMBĖJO NUOSPRENDIS T. DOBROVOLSKIO ŽUDIKUI

Vilniaus apygardos teismas penktadienį dėl kompozitoriaus Tomo Dobrovolskio nužudymo, kito asmens sužalojimo ir viešosios tvarkos pažeidimo kaltu pripažino Karolį Pociūną. Jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Prokuratūra ir nukentėjusieji sako, kad Vilniaus apygardos teismas, kaltu dėl kompozitoriaus Tomo Dobrovolskio nužudymo pripažinęs vieną asmenį, o dėl kitų nusikaltimų nuteisęs kitus, įvykdė teisingumą.

Formuoja naują teismų praktiką

„Tikrai pirmoje instancijoje, manau, įvyko teisingumas. Pamokų po šios bylos yra. Nauja bylų kategorija, kur mes turime vieną objektyvų daiktą – skėtį, nustatėme, kad juo padaryta (įvykdytas nužudymas – BNS). Daugiau jokių objektyvių duomenų nėra, tik subjektyvūs – kitų asmenų parodymai “, – penktadienį po nuosprendžio paskelbimo žurnalistams sakė valstybės kaltintojas prokuroras Liutauras Rudzevičius.

Jis priminė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui įtariamieji rašė daug skundų dėl pareigūnų veiksmų, ir apgailestavo, kad įtariamieji turi daug teisių, o kiti proceso dalyviai – mažai. Įtariamieji pasirinko teisę nekalbėti ir nepasakoti visos tiesos apie įvykį.

Pasak prokuroro, šis nuosprendis galbūt formuoja naują teismų praktiką, nes jaunuoliai dėl tam tikrų veiksmų prisipažino, tačiau apie įvykį visko nepasakojo, todėl teismas tokio prisipažinimo nelaiko lengvinančia aplinkybe.

Jis sakė nežinantis, ar skųs nuosprendį, nes nėra jo perskaitęs.

Nužudytojo našlė Akvilė Dobrovolskė irgi džiaugėsi teismo verdiktu.

„Spėju, kad jie visi teiks apeliacijas. Šiam momentui (jaučiuosi – BNS) gerai. Norėjau, kad į kalėjimą būtų sodinami visi. Mano akimis, tai labai baisus nusikaltimas, ir jie visi turi sėdėti dėl mūsų visų saugumo. Kaip pamatuoti mylimo žmogaus netektį? Apie tai irgi sunku kalbėti? Labai sunku įvardyti pinigų sumą. Nežinau, ar jis (K. Pociūnas – BNS) turi tiek turto“, – sakė A. Dobrovolskė, paklausta dėl priteisto žalos atlyginimo šeimai.

Teismas priteisė kur kas mažesnes sumas nei prašė nukentėjusieji.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį dėl kompozitoriaus T. Dobrovolskio nužudymo, kito asmens sužalojimo ir viešosios tvarkos pažeidimo kaltu pripažino Karolį Pociūną. Jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Jis atėmė iš M. Prokopo skėtį, išlaužė tą skėtį, skėčiu buvo suduota niekur nesikišančiam jokiame konflikte nedalyvavusiam Tomui Dobrovolskiui“, – konstatavo teismas.

Kiti kaltinamieji dėl nužudymo išteisinti.

Teismui dėl nužudymo buvo perduoti dar du jaunuoliai – Skirmantas Jankauskas ir Audrius Šalna. Jie dėl nužudymo išteisinti ir nuteisti už kitų asmenų sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimą laisvės atėmimo bausmėmis jų vykdymą atidedant. Jaunuoliai įpareigoti tęsti darbą, neišvykti iš namų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo.

K. Pociūną kaltu dėl nužudymo siūlė pripažinti ir prokuroras, jis jam siūlė skirti 12 metų.

Kaltu pripažintam 24 metų jaunuoliui priteista atlyginti ir žalą nužudytojo artimiesiems, taip pat gydymo išlaidos.

Verdiktas paskelbtas praėjus lygiai trejiems metams po žmogaus mirtimi pasibaigusio konflikto. Jis nėra galutinis, dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Bylą išnagrinėjęs teismas pažėrė priekaištų itin sunkų nusikaltimą tyrusiai teisėsaugai, kad ji, kolegijos vertinimu, nedėjo visų pastangų nusikaltimui ištirti.

„Šita byla.. nesakysiu, kad pati sudėtingiausia mano gyvenime, buvo ir sudėtingesnių. Bet čia nepaprasta byla, sudėtinga nuo pat pradžių. Gal tyrimo organams iš pradžių sukliudė tas momentas, kad nukentėjęs T. Dobrovolskis buvo gyvas ir ligoninėje pragulėjo iki kitų metų sausio 6 dienos.  Todėl mano ir kolegijos manymu, nebuvo imtasis visų įmanomų ir galimų priemonių ,Juk pas mus įvairių tarnybų – sekimo, žvalgybos reikėjo susekti visus. Juk ne paslaptis, iki šiol, praėjus trejiems metams, nenustatytas dar vienas nukentėjęs asmuo, kuris buvo sumuštas. Kaip yra, taip yra“, – sakė teisėjas Stasys Lemežis, jau 22 metus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjantis itin sunkių nusikaltimų – nužudymų ir t. – bylas.

Per konfliktą prie baro nukentėjo ne tik T. Dobrovolskis bei dar keli jaunuoliai. Dar vienas nukentėjęs asmuo nerastas, jis pats į teisėsaugą irgi nesikreipė, nors pareigūnai viešai ragino taip padaryti.

„Įvyko ten stovėjusių žmonių užpuolimas ir mušimas“, – įvykį prie baro įvertino teisėjas.

Kompozitorius Vilniaus mieste 2014 metų gruodį prie tuomet veikusio naktinio baro nužudytas vienu smūgiu – skėčio galas pataikė į akį, pažeidė smegenis. Nukentėjusįjį ištiko koma, jis kitų metų sausį mirė ligoninėje.

Vieno žmogaus mirtimi ir dar kelių asmenų sužalojimu pasibaigęs konfliktas kilo dėl kalbų apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Vieni bare buvę asmenys pareiškė palaikantys šį politiką, kiti pasmerkė tokį požiūrį. Pasmerkusieji pasikvietė mieste buvusius draugus, kilo muštynės, per kurias nužudytas T. Dobrovolskis ir sužaloti dar keli jauni vyrai. Liudytojai sakė, kad su šunimi į barą atėjęs T. Dobrovolskis bare niekam grėsmės nekėlė.

Kaltinamųjų advokatai posėdžiuose reiškė pretenzijas teisėsaugai, kad ji nesugebėjo ištirti konflikto, pasibaigusio žmogaus nužudymu. Jie atkreipė dėmesį, kad nužudymo įrankis – atsitiktinai į barą merginos atsineštas ir kažkurio jaunuolio rankose atsidūręs skėtis – rastas po įvykio praėjus daugiau nei savaitei, praėjus tiek daug laiko pareigūnai prarado tyrimui reikšmingus įkalčius ant skėčio.

„Teisėsauga tikrai nesugebėjo šitos bylos ištirti. Tokią bylą perdavus teismui, teismas tapo savotišku įkaitu, kuriam reikėjo ieškoti išeities. Teismas paskelbė bausmę, be tuo pačiu pasakė, kad mes taip ir nesužinojo, kaip iš tikrųjų buvo. Galiu drąsiais pasakyti vieną dalyką – tikrais žudikas šiandien nenustatytas, tikiuosi ir norėčiau, kad jis bus nustatytas“, – žurnalistams sakė nuteistojo K Pociūno advokatas Romualdas Mikliušas.

Tuo metu prokuratūra teigė, kad pati gynyba prieštaravo kai kuriems papildomiems tyrimo veiksmams, kai kurie kaltinamieji nesutiko tirtis poligrafu.

Pavyko nustatyti įvykio aplinkybes

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis sako, kad nors kaltinamieji kompozitoriaus T. Dobrovolskio nužudymo byloje nedavė nuoširdžių parodymų apie konfliktą prie baro, pavyko nustatyti įvykio aplinkybes.

Pasak teisėjo, vilnietis buvo užpultas ir sužalotas kaip eilinis baro lankytojas, jo vietoje galėjo nukentėti bet kas kitas.

„Tikro nuoširdumo neišgirdome, niekas nepapasakojo, kas įvyko. (...) Niekas neprisipažįsta, kas sudavė lemtingą smūgį skėčiu į akį. Teismas daro išvadą, kad lemtingą dūrį sudavė K. Pociūnas. Jis atėmė iš M. Prokopo skėtį. Jis išplėšė, išlaužė iš rankų skėtį, nes jo rankena liko M. Prokopo rankose.  Skėčiu tuoj pat suduotas smūgis šalia stovinčiam, jokiame konflikte nedalyvavusiam Tomui Dobrovolskiui. Nužudyti niekas nenorėjo, nes nebuvo jokio pagrindo – žmogus stovi su šunimi. Kodėl suduotas smūgis? Kadangi kaltinamieji vienas kitą slėpdami mums teisybės nesako, nors turbūt žino, kaip ten įvyko“,  – sakė teisėjas.

Pasak S. Lemežio, nagrinėjant bylą nustatyta, kad skėtis iš K. Pociūno rankų į kitų kaltinamųjų ar kitų asmenų rankas nepateko. Skėtis buvo ne ištrauktas, o nulaužtas ir didele jėga juo suduota. Be to, K. Pociūnas buvo aktyviausias įvykio dalyvis.

Byloje nustatyta, kad 2014 metų gruodžio 23-osios vakarą bare Vilniuje, Vingrių gatvėje, vakarą leido bare Vytenis Matulevičius, Skirmantas Jankauskas, Martynas Prokopas ir dar vienas vyras. Su jais buvo ir Ieva Dailidžionytė. Mergina buvo atsinešusi skėtį. Vėliau V. Matulevičius ir S. Jankauskas tapo kaltinamaisiais, o M. Prokopas ir I. Dailidžionytė – liudytojais.

Vyrai gurkšnojo alų, politikavo apie Rusiją. Tame bare buvo ir Mindaugas Šulinskas, Andrejus Karačiūnas, pastarasis buvo stipriai išgėręs. Jie byloje pripažinti nukentėjusiais.

Pasakodamas įvykio eigą teisėjas S. Lemežis tvirtino, kad M. Šulinskas neprašomas įsiterpė į pokalbius.

„M. Šulinskas įsiterpė, prasideda ginčas: kas ką myli, vyksta ginčas, net ne konfliktas. Vienam vienos valstybės vadovas patinka, kitam – kitos. Kai kurie pasikarščiuoja, tąkart S. Jankauskas nuramino visus“, – tvirtino S. Lemežis.

Bylos duomenimis, tada į barą įėjo T. Dobrovolskis, pasak teisėjo, eilinis baro lankytojas. Jis bendravo su M. Šulinsku ir A. Karačiūnu. Vyras pasakė, kad į politinius klausimus nesikiša, jie jam neįdomūs ir jis net nesiginčijo su kompanijomis.

Po to vyrai išėjo į lauką, stovėjo šalia baro, rūkė, gėrė alų.

Pasak teisėjo, V. Matulevičius sumanė, kad kilo pavojus, nors teismas nustatė, kad jokio pavojaus nebuvo. Vaikinas paskambino ir pasakė draugams, kad kažkas čia gali būti. Tie draugai vakarojo kitose Vilniaus baruose. Vėliau į barą atėjo Karolis Pociūnas, Paulius Leščinskas, Audrius Šalna ir Edgaras Petraševičus.

„Pasakoma, kad yra prieš valstybę nusiteikusių asmenų: ateikite į pagalbą. Ateina keturi asmenys, jie nesiaiškina, kas įvyko. Muštynių jokių neįvyko – įvyko ten stovėjusių žmonių užpuolimas ir jų mušimas. Grėsmės nebuvo jokios. Pirmas nukentėjo iš tos pusės, kurie išsikvietė pagalbos asmuo, tai M. Prokopas. Jis tuo metu turėjo I. Dailidžionytės skėtį“, – apie įvykių eigą pasakojo teisėjas.

Teismas nuosprendžiu konstatavo, kad kompozitoriui skėčiu žaizda padaryta kaktoje ir pradurta akis, akis pradurta labai stipriu smūgiu, jau šio sužalojimo metu buvo mažai vilties, kad vyras gyvas.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį kaltu dėl nužudymo pripažino K. Pociūną ir jam skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Kiti nuteisti už sveikatos sutrikdymą bei viešosios tvarkos pažeidimą. Jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės jų vykdymą atidedant. 

Nukentėjusieji buvo pareiškę 2 mln. 100 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinį. Teismas konstatavo, kad tokios žalos atlyginti nebūtų įmanoma, dėl to iš K. Pociūno nužudytojo artimiesiems priteisė atlyginti per 100 tūkst. eurų.

Teismas nepriteisė kompozitoriaus laidojimo išlaidų, nes nukentėjusiųjų advokatai į bylą nepateikė laidojimo išlaidas patvirtinančių dokumentų.

„Nėra buvę, kad teismas nepriteistų laidojimo išlaidų. Visas be kalbų tokiose bylose priteisiama. Nukentėjusieji turi du advokatus. Neradome jokio dokumento byloje“, – stebėjosi teisėjas S. Lemežis.

Jis teigė pasitelkęs net teismo darbuotojus, kad jie patikrintų, ar byloje tikrai nėra dokumentų apie T. Dobrovolskio laidotuves.