Trijų teisėjų kolegija apeliacinį skundą pradėjo nagrinėti uždaruose posėdžiuose rugsėjį.

Per pirmąjį posėdį buvo prašoma atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti nuteistajam teismo medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar 83 metų vyras dėl savo sveikatos būklės gali atlikti jam skirtą realią 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kai kuriais atvejais asmenys gali būti atleidžiami nuo laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems diagnozuotos ligos patenka į specialų ligų sąrašą, leidžiantį teismui atleisti nuo įkalinimo.

Teismas prašymo atlikti ekspertizę netenkino, toliau byla bus nagrinėjama spalio 20 dieną, Eltai pranešė teismo atstovė Venta Valčackienė.

E. Manovo advokatas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti nuosprendį ir atleisti nuo bausmės dėl ligos.

Balandžio 10 dieną Šiaulių apygardos teismas kaltu dėl šnipinėjimo pripažino E. Manovą ir skyrė jam bausmę.

Generalinė prokuratūra prašė jį įkalinti 9 metams. Teismas pusmečiu mažesnę bausmę skyrė atsižvelgęs į vyro amžių, sveikatos būklę ir į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas. Prokuratūra nuosprendžio neskundė.

E. Manovas teismą tikino, kad informaciją rinko ne Rusijai, bet draugams ukrainiečiams, kurie buvo infiltravęsi į Rusijos specialiąsias tarnybas ir veikė savo tėvynės naudai.

Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad E. Manovo kaltė įrodyta kriminalinės žvalgybos pateiktais duomenimis, kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo aiškinimus, kad informaciją jis rinko ne Rusijos žvalgybos struktūroms, o draugams ukrainiečiams, teismas įvertino kaip siekį sušvelninti savo padėtį, siekiant išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Už šnipinėjimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 6 iki 15 metų.

Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad TS-LKD ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai priklausęs E. Manovas slaptai bendradarbiavo su Rusijos karine žvalgyba (GRU) ir jos užsakymu rinko informaciją apie Lietuvos politinį, ekonominį gyvenimą, partijų veiklą, valstybės gynybinį potencialą, vidaus ir užsienio politiką. Teisėsaugos duomenimis, rinkta ne slapta, tačiau jautri, Rusijai svarbi informacija.

Kaip skelbė prokuratūra, Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis E. Manovas informaciją Rusijos GRU užsakymu pradėjo rinkti 2018 m., tačiau su juo Rusijos žvalgybos pareigūnai dėl neteisėtos veiklos esą buvo sutarę anksčiau.

Teisėsaugos duomenimis, įtariamam šnipui už informacijos rinkimą buvo mokamas piniginis atlygis.

Anot prokuratūros, šnipinėjimu kaltinamas E. Manovas turėjo priėjimą prie TS-LKD vadovų ir šios partijos veikloje dalyvaujančių valstybės pareigūnų, tačiau susitikimų su jais Seime ir Vyriausybėje nefiksuota.

Gavusi teisėsaugos patvirtinimą, jog įtarimai dėl šnipinėjimo Rusijai E. Manovui, TS-LKD Šiaulių skyriaus taryba praėjusių metų gruodžio viduryje jį pašalino iš partijos.

Tuometis Šiaulių konservatorius E. Manovas 2011 m. dalyvavo savivaldos rinkimuose, kai TS-LKD iškėlė vyro kandidatūrą į Šiaulių miesto tarybą. E. Manovas į TS-LKD įstojo 2005 m.

Vyras yra nurodęs, kad 1945 m. buvo ištremtas iš Lietuvos, prisistatė, kaip asmuo, nukentėjęs nuo 1939-1990 m. okupacijų.

Buvęs  VSD direktorius Darius Jauniškis yra sakęs, kad E. Manovas apsimeta aklu.

„Visi šitie apsimetinėjimai ir prisidengimas amžiumi, aklumu man, tiesą sakant, kelia šypseną“, – Žinių radijui yra sakęs tuometis VSD vadovas.

Pasak D. Jauniškio, E. Manovas yra aukšto rango žvalgybos pareigūnas,  puikiai apmokytas tam tikrų metodų, vaidyba yra skirta sugraudinti, sukelti tam tikras abejones“, – pridūrė jis. D. Jauniškis teigė, kad VSD nekyla jokių abejonių, kad asmuo veikė Rusijos naudai.