„Iš tiesų niekada nebuvome pamiršę savo didvyrių. Ir anksčiau sėmėmės iš jų įkvėpimo, kai mums buvo sunku. Tačiau šiomis dienomis, kai broliška Ukrainos tauta priversta gintis nuo brutalios Rusijos karinės agresijos, jų atminimas mums – ypač svarbus. Rusijos režimo pastangos perrašyti istoriją ir paneigti ukrainiečių tautinę tapatybę liudija, kad laisvė tironijos kaimynystėje nėra savaime suprantama duotybė. Ją reikia ginti“, – sekmadienį minėjime sakė G. Nausėda.

Kapinėse palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas bei dar 18-a sukilimo dalyvių, kurių palaikai prieš penkerius metus rasti Gedimino kalne Vilniuje.

Anot prezidento, svarbu ir toliau branginti bei saugoti savo laisvę, kovoti su pastangomis ją užgniaužti, „nesutikti ir nepaklusti, kaip kažkada Žygimantas Sierakauskas“.

„Nenuleisdami rankų dirbkime, kad visame regione laisvė degtų neužgesinama liepsna. Atminkime savo herojus, nes jie mums rodė vienintelį teisingą kelią“, – kalbėjo šalies vadovas.

G. Nausėdos teigimu, šalies istorija nuolat liudijo apie neblėstantį laisvės nepriklausomybės troškimą ir ši  lietuviška laisvės tradicija „perduodama iš kartos į kartą padėjo mūsų žmonėms nepaklysti istorijos audrose“.

Šiomis dienomis, kai broliška Ukrainos tauta priversta gintis nuo brutalios Rusijos karinės agresijos, jų atminimas mums – ypač svarbus.

Kovos veda nepriklausomybės link

Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska) minėjime teigė, kad nors 1863 metų Lietuvoje ir Lenkijoje vykęs sukilimas patyrė karinį pralaimėjimą, lieka gyvu kovos už laisvės pavyzdžiu, įkvepiančiu drąsiam pasipriešinimui prieš Rusijos tironiją.

„Šiuo sunkiu, saugumui grėsmę keliančiu metu, kiekviena kova yra nepriklausomybės link. Visi tai suprantame“, – teigė ambasadorė.

Ukrainos ambasadorius Petro Bešta teigė, kad istorija vėl parodė brutalų Rusijos imperializmo veidą, užpuolant Ukrainą 2014 metais ir pradėjus plataus masto invaziją pernai vasarį. Ambasadoriaus teigimu, Ukraina ištvėrė ir atremdama agresorių atgauna teritorijas dėl veiksmingos daugelio šalių paramos.

„Tokios paramos sukilėliai neturėjo prieš 160 metų. Užpuldama Ukrainą Rusija užpuolė visą demokratinį pasaulį, tačiau ukrainiečiai dėl savo didvyriško pasipriešinimo padarė šį pasaulį visiškai kitokį, sukūrė demokratinę koaliciją kaip niekad“, – sakė ambasadorius.

S. Cichanouskaja: kiekviena šeima turi savo K. Kalinauską

Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos aktyvistė Sviatlana Cichanouskaja teigė, kad kiekviena baltarusių šeima „turi savo Kalinauską“.

„Minske su šeima gyvenome K. Kalinausko gatvės rajone ir dažnai eidavome pasivaikščioti. Vaikai buvo maži ir nežinojo, dėl ko išgarsėjo K. Kalinauskas. Neseniai vyresnėliui papasakojau šią istoriją, kad vienas mažas laisvos sielos žmogus sugebėjo įžiebti kibirkštį ir sukėlė žmones prieš didžiulį blogį. Net kai pateko už grotų nepasidavė, išliko laisvu žmogumi, – kalbėjo S. Cichanouskaja. – Jis kaip ir mūsų tėtis, sušuko mano sūnus. Manau, kad kiekviena baltarusių šeima turi savo K. Kalinauską, kažką, kas suteikia stiprybės kovoti ir neleidžia sustoti net tada, kai atrodo, kad nėra jokios vilties“.

1863–1864 metais buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės) nacionalinis pasipriešinimas Rusijos imperijos valdžiai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo judėjimas Rusijos imperijoje XIX amžiuje.

Sukilimas apėmė Lenkijos karalystę (į ją įėjo ir Užnemunė), Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Pasipriešinimą Rusijos imperija numalšino, bet sukilimas turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš priespaudą.

Sukilimo herbo, kuriame – erelis, Vytis ir arkangelas Mykolas – projekcija šeštadienio vakarą įžiebta ant Prezidentūros Varšuvoje ir Vilniaus rotušės fasadų, Lietuvos prezidento rūmus nušvietė autentiško istorinio eksponato – sukilimo dalyvio naudotos diržo sagties – vaizdas.

Pasak Prezidentūros pranešimo, šis simbolis liudija, kad bendra istorija, kultūros paveldas ir nepriklausomybės siekis visada telkė abiejų šalių žmones kovai už laisvę.

„1863–1864 sukilimas padėjo plėtotis demokratinei minčiai, nacionalinio išsivadavimo judėjimui. Džiugu, kad neužmirštame bendros istorijos ir kartu su kaimynine lenkų tauta pagarbiai minime datą, kuri ypač svarbi abiem mūsų tautoms“, – sakė Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

„Vaizdo projekcijos Lietuvos ir Lenkijos sostinėse simboliškai apjungia miestus, kviečia prisiminti šį prasmingą istorinį įvykį pasižymintį drąsa ir vieningumu“, – pridūrė ji.

1863 metų sausio 22 dieną paskelbtas manifestas, raginantis gyventojus sukilti.

„Nepaprastai džiugu, kad Sausio sukilimo metinėms paminėti pasirinktas toks įspūdingas būdas“, – sakė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgorzata Stefanowicz-Pecela (Malgožata Stefanovič-Pecela).

Jos teigimu, sukilimas ne tik lenkų ir lietuvių istorinės bei kultūrinės bendrystės, bet ir meilės mūsų tautas siejančioms laisvei ir lygybei simbolis, o sukilėlių ir jų idealų atminimas gali tapti puikiu pagrindu tęsti lenkų ir lietuvių kultūrų dialogą.

1863–1864 metų sukilimas – buvusio Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią.

Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Herbo, kuriame – erelis, Vytis ir arkangelas Mykolas – projekciją bus galima stebėti nuo 17 val. iki sekmadienio ryto.

„1863–1864 sukilimas padėjo plėtotis demokratinei minčiai, nacionalinio išsivadavimo judėjimui. Džiugu, kad neužmirštame bendros istorijos ir kartu su kaimynine lenkų tauta pagarbiai minime datą, kuri ypač svarbi abiem mūsų tautoms“, – sakė Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

„Vaizdo projekcijos Lietuvos ir Lenkijos sostinėse simboliškai apjungia miestus, kviečia prisiminti šį prasmingą istorinį įvykį pasižymintį drąsa ir vieningumu“, – pridūrė ji.

1863 metų sausio 22 dieną paskelbtas manifestas, raginantis gyventojus sukilti.

„Nepaprastai džiugu, kad Sausio sukilimo metinėms paminėti pasirinktas toks įspūdingas būdas“, – sakė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgorzata Stefanowicz-Pecela (Malgožata Stefanovič-Pecela).

Jos teigimu, sukilimas ne tik lenkų ir lietuvių istorinės bei kultūrinės bendrystės, bet ir meilės mūsų tautas siejančioms laisvei ir lygybei simbolis, o sukilėlių ir jų idealų atminimas gali tapti puikiu pagrindu tęsti lenkų ir lietuvių kultūrų dialogą.

1863–1864 metų sukilimas – buvusio Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią.

Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje.