„Projektas turėtų būti ir švietėjiškas, ir patriotinis, ir skirtas jaunajai kartai, kuri apie Lietuvos istoriją labai mažai žino, nežino, kokia kaina viskas buvo iškovota ir labai lengvai atsisako vertybių, kurios buvo brangios daugeliui kartų“, – šią savaitę filmo „1923“ idėją Seimo kultūros komitete pristatė režisierius Audrius Juzėnas.

Anot jo, norima sukurti filmą, kuris įkūnytų vienos Lietuvos idėją, kad Lietuva kaip jūrinė valstybė be uosto yra bevertė, neturinti perspektyvos.

„Vilnius tuo metu buvo prarastas ir vienintelis būdas, kaip nors kompensuoti tą praradimą, buvo Klaipėdos krašto prijungimas“, – teigė režisierius.

Anot jo, filmas remsis dokumentine medžiaga, archyvais, literatūriniais šaltiniais, rastais JAV, Suomijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, kt.

„Filme galvojame panaudoti labai daug dokumentinės medžiagos, kuri būtų vaidybinio kino principu struktūrizuota ir mes galėtume pažvelgti į savo protėvius, kurie turėjo jėgų, ryžto, ambicijų sukurti valstybę, kokią jie norėjo matyti“, – aiškino A. Juzėnas.

Anot jo, projektą sumanė ir ėmėsi įgyvendinti klaipėdiečiai.

„Projektas yra Klaipėdos krašto žmonių idėja, jie kreipėsi į profesionalius kino kūrėjus, kad iki jubiliejaus būtų sukurtas įspūdingas filmas, kurį būtų galima parodyti ir pasauliniame kontekste“, – sakė režisierius.

Idėjos autorius ir filmo koprodiuseris Mindaugas Gudelis teigė, kad filmo kūrybinėje komandoje dirba rašytojas Saulius Šaltenis, daug istorikų, tarp jų – Vygandas Vareikis, Jonas Genys, Silva Pocytė, kt.

Pasak M. Gudelio, planuojama, kad iki šių metų pabaigos bus sukurtas filmo scenarijus, o jo premjera įvyks 2023 metų sausį.

Skaičiuojama, kad projektas kainuos apie 1,7 mln. eurų.

„Šiemet planuojame išleisti apie 40 tūkst. eurų parengiamiesiems darbams, 2021–2022 metais – apie 1,6 mln. eurų gamybai, 2023 metais – 35 tūkst. eurų platinimui“, – vardijo M. Gudelis.

Lėšų tikimasi surinkti iš privačių rėmėjų, sulaukti Lietuvos kino centro paramos.

Filmo kūrėjai teigė, kad jiems populiarinti projektą labai padėtų Seimo sprendimas 2023-iuosius paskelbti Klaipėdos krašto metais.

Toks Seimo nutarimo projektas jau yra parengtas.

Iki XX amžiaus Klaipėdos kraštas priklausė vokiečiams, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos konferencijoje 1919 metais kraštą nutarta perduoti Tautų Sąjungos žiniai. 1920–1923 metais šią dabartinės Lietuvos dalį mandato teise valdė prancūzai.

1923 metais Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 dieną prie Klaipėdos prefektūros. Tuomet žuvo 12 lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas.

Šeštadienį baigėsi 91-asis Lietuvos bokso čempionatas. Nuo 1923 metų organizuojamos Lietuvos bokso pirmenybės neįvyko tik kartą - prasidėjus II pasauliniam karui 1941 metais.

Kėdainiuose antrus metus iš eilės vykusiame šalies čempionate išdalinta 14 medalių komplektų - 9 vyrų ir 5 moterų svorio kategorijose.

Lengviausiose svorio kategorijose Lietuvos vyrų čempionai apgynė titulus. Svorio kategorijoje iki 52 kg Marius Vyšniauskas, kaip ir pernai įveikė Kirilą Golubevą. Svorio kategorijoje iki 56 kg čempiono titulą apgynė Kėdainių arenoje emocingo palaikymo sulaukęs kėdainietis Mindaugas Bankauskas, o svorio kategorijoje iki 60 kg vėl triumfavo Edgaras Skurdelis.

Svorio kategorijoje iki 64 kg finale Londono olimpiados prizininkas Evaldas Petrauskas atėmė Lietuvos čempiono titulą iš Deivido Kliučako ir įrodė, kad yra puikios sportinės formos prieš artėjančias svarbiausias kovas dėl kelialapio į Rio de Ženeiro olimpines žaidynes.

Kitas, dėl olimpinio kelialapio kovojantis Lietuvos boksininkas Eimantas Stanionis, svorio kategorijoje iki 69 kg įtikinamai įveikė Deividą Girulį ir apgynė šalies čempiono vardą.

Svorio kategorijoje iki 75 kg finalininkai apsikeitė vietomis. Pernai vicečempionu tapęs Tomas Pivorunas nuvainikavo praėjusių metų čempioną Paulių Petronį. Svorio kategorijoje iki 81 kg titulą apgynė Vladimiras Milesvkij.

Daug aistrų sukėlė finalinė dvikova svorio kategorijoje iki 91 kg. Tadui Tamašauskui pavyko nutraukti rekordinę Vitalijaus Subačiaus pergalių seriją. Lietuvos čempionu net 16 kartų iš eilės tapęs V. Subačius prarado Lietuvos čempiono titulą.

Svorio kategorijoje virš 91 kg Mantas Valavičius nugalėjo Paulių Prišmantą.

Ne mažiau atkaklios kovos vyko ir moterų varžybose. Lietuvos čempionių titulus apgynė Lina Miklovytė ir Ana Starovoitova. Įtikinamą pergalę iškovojo ir pasaulio čempionate 5-ą vietą užėmusi Vaida Valskytė.

Po Lietuvos čempionato treneriai atrinks geriausius šalies boksininkus, kurie dalyvaus pirmą kartą rengiamose Europos žaidynėse. Į Baku vykstančias Europos žaidynes planuoja vykti šeši Lietuvos boksininkai ir viena boksininkė.

Lietuvos bokso čempionato finalai

vyrai -

Svorio kategorija iki 52 kg -
Marius Vyšniauskas (Panevėžys) - Kirilas Golubevas (Vilnius)            3:0
Svorio kategorija iki 56 kg -
Mindaugas Bankauskas (Kėdainiai) - Andrejus Linda (Panevėžys)           3:0
Svorio kategorija iki 60 kg -
Edgaras Skurdelis (Kaunas) - Ruslanas Jefremovas (Vilnius)              3:0
Svorio kategorija iki 64 kg -
Evaldas Petrauskas (Vilnius) - Deividas Kliučakas (Kaunas)              3:0
Svorio kategorija iki 69 kg -
Eimantas Stanionis (Kaunas) - Deividas Girulis (Šilutė)                 3:0
Svorio kategorija iki 75 kg -
Tomas Pivorunas (Vilnius) - Paulius Petronis (Kaunas)                   2:1
Svorio kategorija iki 81 kg -
Vladimiras Milevskij (Vilnius) - Kęstutis Pūkas (Kauno raj.)            3:0
Svorio kategorija iki 91 kg -
Tadas Tamašauskas (Vilnius) - Vitalijus Subačius (Kaunas)               2:1
Svorio kategorija virš 91 kg -
Mantas Valavičius (Kaunas) - Paulius Prišmantas (Kaunas)                2:1

moterys -

Svorio kategorija 48-51 kg -
Lina Miklovytė (Šilutė) - Laura Buterlevičiūtė (Šilutė)                 3:0
Svorio kategorija 57-60 kg -
Ana Starovoitova (Vilnius) - Deimantė Gugaitė (Kaunas)                  3:0
Svorio kategorija 60-64 kg -
Vaida Valskytė (Vilnius) - Austėja Aučiotė (Šilutė)                     3:0
Svorio kategorija 69-75 kg -
Karina Kazarijan (Vilnius) - Paulina Strelčiūnaitė (Kaunas)             WO
Svorio kategorija virš 80 kg -
Džesika Balsevičiūtė (Klaipėda) - Šarūnė Parutytė (Klaipėda)            3:0

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį atidarė savo naująją rezidenciją Ankaros pakraštyje, kurią ekologai smerkia kaip darančią žalą aplinkai, o opozicija – kaip naują lyderio autokratinių ambicijų ženklą.

R.T.Erdoganas per pirmąjį oficialų renginį naujoje prezidentūroje pasveikino garbingus svečius su Respublikos diena, minint modernios Turkijos įkūrimą 1923 metais ant Osmanų imperijos griuvėsių.

Tas kompleksas, įsikūręs Beštepės (Penkių Kalvų) rajone, buvo pramintas „Ak Saray“ – Baltaisiais rūmais.

Didžiulė rezidencija, kaip pranešama, atsiėjusi 350 mln. JAV dolerių (apie 950 mln. litų), turi tūkstantį patalpų, kurių bendras plotas – 200 tūkst. kvadratinių metrų. Rūmų architektūroje derinamas modernizmas ir viduramžių Seldžiukų dinastijos tradicijos.

Tačiau R.T.Erdoganas atšaukė trečiadienio vakarą turėjusį vykti priėmimą dėl avarijos vienoje kasykloje pietinėje Karamano provincijoje, per kurią po žeme įstrigo 18 kalnakasių.

„Nebūtų tinkama surengti šį priėmimą tokiu metu“, – R.T.Erdoganas sakė žurnalistams naujuose rūmuose, prieš išvykdamas į nelaimės vietą.

Kaip praneša Turkijos žiniasklaida, kvietimai į tą priėmimą buvo išsiuntinėti 2,5 tūkst. porų.

Šie rūmai tapo naujaisiais Turkijos prezidentų namais, žymėdami istorinį atotrūkį nuo prezidentūros Čankajos rajone Ankaros centre.

Sekuliarios valstybės simbolis 

Čankajos kompleksas buvo Turkijos prezidentų rezidencija nuo pat šiuolaikinės respublikos įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko) laikų ir tapo pažangios sekuliarios Turkijos valstybės simboliu.

Joje gyveno ir dirbo 12 Turkijos prezidentų - pradedant M.K.Ataturku ir baigiant R.T.Erdoganu.

Persikėlimas į naujuosius rūmus, anot R.T.Erdogano, simbolizuoja jo siekį kurti "naująją Turkiją".

Tačiau opozicija naujuosius rūmus laiko dar vienu ženklu, kad R.T.Erdoganas išduoda Turkijos sekuliarųjį paveldą, įtvirtintą M.K.Ataturko, kuris respublikoje griežtai atskyrė religiją nuo valstybės.

Opozicija kaltina R.T.Erdoganą, kuris tapo prezidentu rugpjūtį, po ilgiau nei dešimtmetį trukusio darbo premjero poste, primetant Turkijai laipsnišką islamizaciją ir paminant demokratijos vertybes.

Jiems dar vienu iššūkiu tapo prezidento sprendimas atidaryti rūmus minint Respublikos dieną - pačią didžiausią šventę sekuliariajai stovyklai.

Trys opozicijos partijos ragino boikotuoti prezidento priėmimą.

"Nesusitepsite savo vardo"

"Jeigu ten neisite, nesutepsite savo vardo", - sakė pagrindinės opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) vadovas Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlu).

Iš pradžių planuota, kad Beštepės komplekse įsikurs Turkijos premjeras, tačiau premjeras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davotohlu) ir jo administracija dabar įsikurs Čankajoje.

"Ak Saray" pavadinimas taip pat yra žodžių žaismas su valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP), kurią jos sekėjai vadina AK partija, pavadinimu.

Naujasis kompleksas taip pat kelia pasipiktinimą žaliesiems aktyvistams, nes prieš jo statybas buvo iškirsti šimtai medžių, nors tas rajonas buvo vienas iš geriausiai išsilaikiusių sostinės žaliųjų plotų.

Be to, rūmai buvo pastatyti sklype, kuriame M.K.Ataturkas pasodino mišką, kurį vėliau padovanojo valstybei. R.T.Erdoganas kovą neatsižvelgė į teismo nurodymą sustabdyti tas statybas.