Sovietinių Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimo darbus planuojama pradėti kitą savaitę, jie gali trukti iki dviejų savaičių, ketvirtadienį patvirtino savivaldybės atstovas.

Mero patarėjas ryšiams su žiniasklaida Aleksandras Zubriakovas BNS sakė, kad kitos savaitės pradžioje specialistai pradės darbus ant paties tilto.

„Pirmieji darbai, galiu patvirtinti, prasidės kitos savaitės pradžioje. Kada vyks pats nukėlimas - kol kas negalime pasakyti“, - sakė A.Zubriakovas.

Vykdant parengiamuosius darbus, skulptūroms nukelti savaitgalį bus gaminami specialūs rėmai.

Mero patarėjas taip pat patikino, kad nukeliant skulptūras bus „imamasi visų reikiamų saugumo priemonių“ užtikrinant sklandų darbų atlikimą.

Savivaldybės įmonės „Grinda“ atstovai yra sakę, kad vykdant nukėlimo darbus gali tekti laikinai apriboti eismą tiltu.

Specialistai ne kartą yra konstatavę, kad skulptūros yra avarinės būklės ir kelia pavojų praeiviams.

Kultūros paveldo departamentas yra davęs leidimą savivaldybei laikinai nukelti Žaliojo tilto skulptūras, kad jas būtų galima restauruoti, tačiau jos nėra išbrauktos iš Kultūros vertybių registro. Tik išbraukimas leistų skulptūrų ant tilto nebegrąžinti. Miesto valdžia apsispręsti, ar skulptūros bus restauruojamos, ketina vėliau.

Kadenciją baigusi Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba šiemet nusprendė palikti teisinę apsaugą sovietinėms skulptūroms. Naujos sudėties taryba ketiną šį klausimą dar kartą nagrinėti vasaros pabaigoje arba rudenį.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.

Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos. Pasisakantieji už jų išsaugojimą teigia, kad skulptūros turi likti kaip istorijos dalis.

Vilniaus savivaldybė sudarė komisiją, kuriai pavedė pasirūpinti Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimu dėl saugumo. Dėl prieštaringai vertinamų sovietinių skulptūrų tolesnio likimo žadama apsispręsti sulaukus paveldosaugininkų sprendimo.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas BNS sakė, kad nukėlimo darbus reikalaujama atlikti taip, kad skulptūros nebūtų pažeistos.

„Mes norime, kad būtų užtikrintas gyventojų, praeivių saugumas, kad nebūtų pažeistos tiltų konstrukcijos, taip pat, kadangi skulptūros yra vis dar saugomos paveldo, nors ir duotas leidimas nukelti jas rekonstrukcijai, kad procesas nepažeistų pačių skulptūrų“, - sakė vicemeras.

Darbo grupei vadovauja savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis, joje yra Miesto ūkio departamento, savivaldybės įmonės „Grinda“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovai, paveldosaugininkai. Darbų organizavimą pavesta atlikti „Grindai“.

Vicemeras teigė, kad kol kas savivaldybė neapsisprendė, ar skelbs konkursą dėl skulptūrų remonto - tai paaiškės po paveldosaugininkų sprendimų, ar skulptūras išbraukti iš Kultūros paveldo sąrašo.

„Grindos“ direktorius Algimantas Vilūnas sakė, jog artimiausiu metu bus apsispręsta, kada galima atlikti darbus.

„Patys darbų atliki nepajėgsime, ieškosime subrangovų. Barbariškai jas nukelti yra nesudėtinga, bet nukelti nesugadinant reikia tam tikrų parengiamųjų darbų, kurie gali užtrukti. Jos laikosi „ant garbės žodžio““, - BNS sakė jis.

Anot A.Vilūno, nukeliant skulptūras, gali tekti trumpam uždaryti dalį eismo juostų ant Žaliojo tilto, tačiau visiškai eismas nebūtų stabdomas.

Jis sakė, kad skulptūros galėtų būti laikinai saugomos savivaldybės aikštelėje Justiniškių mikrorajone, arba „Grindos“ bazėje Eigulių gatvėje, kur įrengtos stebėjimo kameros.

Specialistai ne kartą yra konstatavę, kad skulptūros yra avarinės būklės ir kelia pavojų praeiviams.

Naujai Kultūros paveldo departamento sudaryta Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba artimiausiu metu turėtų vėl spręsti dėl skulptūrų teisinės apsaugos. Ankstesnės kadencijos tarybos ekspertai šių metų pradžioje teisinę apsaugą skulptūroms paliko.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.

Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos. Pasisakantieji už jų išsaugojimą teigia, kad skulptūros turi likti kaip istorijos dalis.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir kultūros ministras Šarūnas Birutis laikosi pozicijos, kad skulptūros turi būti nukeltos.

Prezidentė siūlo nepolitizuoti klausimo dėl Vilniuje stovinčių sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų, tačiau ragina kreipti dėmesį į tai, kad skulptūros kelia grėsmę žmonėms.

„Aš norėčiau nepolitizuoti šito klausimo. Išties kalbame apie avarinę šių skulptūrų situaciją, kuri yra pavojinga praeiviams. (...) Manau, kad tuo keliu reikėtų veikti, būtent per jų grėsmę žmonėms. Ir tik vėliau spręsti, ar galima, ar įmanoma restauruoti, ir ką toliau su jais daryti“, - ketvirtadienį Vilniaus rajone žurnalistams sakė Dalia Grybauskaitė.
Kovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai konstatavo, kad skulptūros gali kelti grėsmę pėsčiųjų saugumui.

Šiuo metu nėra paskelbta nė vieno konkurso dėl Žaliojo tilto skulptūrų restauravimo.

Sprendimą nukelti skulptūras gali priimti Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau prieš tai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba turi panaikinti jų teisinę apsaugą, nes šios įrašytos į Kultūros paveldo registrą.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.

Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos. Pasisakantieji už jų išsaugojimą teigia, kad skulptūros turi likti kaip istorijos dalis.

Kad skulptūros neturi likti ant tilto, yra pasisakęs ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, ir kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Sprendimą, ar išbraukti Vilniaus Žaliojo tilto skulptūras iš kultūros vertybių registro, paveldosaugininkai turėtų priimti iki Kalėdų, sako Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė.

Anot jos, dėl Žaliojo tilto skulptūrų spręs viena iš penkių KPD sudarytų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų. Dėl Kauno Aleksoto tilto simbolių artimiausiu metu analogišką sprendimą turėtų priimti Kaune veikianti vertinimo taryba.

„Yra toks sutarimas, kad ne vėliau, kaip iki Šv.Kalėdų, t. y. dar gruodį tas svarstymas įvyktų. Konkrečiai - dėl Žaliojo tilto skulptūrų. Bus pavedimas kitai vertinimo tarybai, kuri posėdžiauja Kaune, spręsti dėl Aleksoto tilto“, - sakė D.Varnaitė.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis prieš daugiau nei savaitę pasirašė įsakymą, kuriuo sprendžiant dėl teisinės apsaugos nurodoma nevertinti objektų, kuriuose esama sovietinių ar nacistinių simbolių - SSRS ar nacistinės Vokietijos vėliava, herbas, svastika, SS ženklas, kūjis ir pjautuvas, penkiakampė žvaigždė ir pan. Taip pat okupacine simbolika pripažįstami nacionalistų, SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdai, organizacijų ar į juos panašūs simboliai.

Pasak D.Varnaitės, šios naujos taisyklės leidžia vertinimo tarybai priimti sprendimus dėl minėtų objektų teisinės apsaugos panaikinimo.

„Aš tikiuosi, kad bus priimti sprendimai dėl teisinės apsaugos nuėmimo. (...) Yra vienas „bet“ - kadangi Žaliasis tiltas su visomis vertybėmis dar yra paskelbtas ir valstybės saugomu, jei vertinimo komisija priims sprendimą, kad panaikinama apsauga, toliau seks valstybės saugomos vertybės statuso panaikinimo procedūros iniciavimas“, - paaiškino D.Varnaitė.

Anot jos, šiuo metu KPD ir taip jau yra leidęs Vilniaus savivaldybei nukelti skulptūras restauruoti. Jei bus panaikinta skulptūrų apsauga, savivaldybė galės su skulptūromis elgtis kaip su savo nuosavybe, t. y. jas demontuoti, jų visiškai nebeeksponuoti, perkelti į kitą vietą ir pan. D.Varnaitė pripažino, kad savivaldybė galėtų nuspręsti skulptūras išvežti ir į Grūto parką.

„Galbūt tai galėtų būti kaip svarstymo objektas. Be jokios abejonės, aš esu tikra, kad jų šiukštu negalima sunaikinti. Bet tada reikėtų spręsti, kur jas saugoti. (...) Gal ir kita vieta atsirastų - girdėjau įvairių pasvarstymų visuomenėje. Bet iš esmės tai leistų spręsti lanksčiai klausimą, kur jas padėti“, - sakė KPD vadovė.

D.Varnaitė atkreipė dėmesį, kad vertinimo tarybos sudaromos ne iš valstybės tarnautojų, o iš geriausių savo srities specialistų - paveldosaugininkų, architektų.

Šiuo metu veikia penkios KPD sudarytos vertinimo tarybos: dvi jų skirtos archeologijai ir laidojimo vietoms, kitos - bendro pobūdžio kultūros paveldo objektų klausimams spręsti. Dvi posėdžiauja Vilniuje, viena - Kaune. Šios tarybos nustato kultūros vertybių reikšmingumą, vertingąsias savybes, įrašo arba išbraukia vertybes iš Kultūros vertybių registro, tikslina jame esančių objektų duomenis.

Vilniaus savivaldybė anksčiau yra skelbusi net kelis konkursus dėl skulptūrų restauravimo, tačiau norinčiųjų tai padaryti nenukėlus jų nuo tilto neatsirado. Šiuo metu savivaldybė nėra paskelbusi naujo konkurso, nors KPD yra leidęs skulptūras restauravimui nuimti.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.

Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.