Stebėti Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos politikos ekspertai vadina „spektakliu“, Lietuva siųs keliolika stebėtojų.

Seimas į kaimyninę šalį komandiravo konservatorių Emanuelį Zingerį ir socialdemokratę Birutę Vėsaitę. Su šia misija norėta siųsti ir liberalą Arminą Lydeką, bet jis vykti atsisakė.

„Manau, kad didelės prasmės stebėti tuos rinkimus nėra, nes iki rinkimų ta sistema, tas lyderis, tas režimas sudėliojo, suskaičiavo, sustruktūravo, ir patys rinkimai, avansu drįsčiau teigti, praeis sklandžiai, taikiai, ramiai. Eis žmonės, balsuos, nes nebus kitų galimybių, kito pasirinkimo“, - savo atsisakymą vykti į Baltarusiją BNS paaiškino A.Lydeka.

Anot jo, „nėra prasmės gaišti laiko“, nes rinkimų rezultatai jau aiškūs.

„Rezultatas jau aiškus, ir numatyta, kiek bus dalyvavusiųjų rinkimuose ir kiek balsavusiųjų“, - teigė jis.

E.Zingeris ir B.Vėsaitė į Baltarusiją turėtų važiuoti kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos delegacijos nariai.

E.Zingeris ir B.Vėsaitė BNS tvirtino nežiną, ar pavyks atlikti Europos Tarybos ir Seimo valdybos pavedimą, mat jie nėra tikri, kad kaimyninė šalis išduos vizą. Anksčiau oficialusis Minskas yra atsisakęs įsileisti Lietuvos parlamentarus, tuomet jie taip pat turėjo stebėti rinkimus.

„Atidavėme pasus, laukiame atsakymų“, - sakė E.Zingeris.

Užsienio reikalų ministerija (URM) savo ruožtu stebėti prezidento rinkimus Baltarusijoje siunčia dešimt trumpalaikių stebėtojų iš delegavimo rezervo. Šį rezervą sudaro ne tik URM, bet ir kitų institucijų darbuotojai.

Prezidento rinkimai Baltarusijoje vyks spalio 11 dieną. Kandidatais užregistruoti dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka, šalį valdantis nuo 1994 metų, Liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius, Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius ir pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą“ aktyvistė Tatjana Korotkevič.

Po 2010 metų rinkimų buvo įkalinti tuometiniai A.Lukašenkos oponentai ir Europos Sąjunga (ES) dar sugriežtinto sankcijas režimui.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis būsimus rinkimus Baltarusijoje pavadino „spektakliu“.

„Viskas ten žinoma iš anksto“ , - BNS teigė ekspertas.

Jo teigimu, didžiausią nerimą kelia galimos režimo provokacijos rinkimų dieną.

„Pagal viską, kaip elgiasi A.Lukašenka ir režimas, panašu, kad linkstama prie to, jog viskas praeitų be didesnių masinių neramumų, provokacijų, bet, vis dėlto, atmesti galimybės, kad bus bandoma situaciją paaštrinti, negalima“, - tvirtino politologas.

Tai gali būti daroma siekiant sukelti demonstracijas, protestus ir po to juos numalšinti „parodant, kas šios valstybės šeimininkas“, sakė V.Jurkonis.

„Tai būtų signalas tiek vidaus auditorijai, tiek šeimininkams Kremliuje, kad Baltarusijoje nebus jokio Ukrainos scenarijaus“, - teigė jis.

Paklaustas, kokią reikšmę Baltarusijos politikoje turėjo rugpjūtį šešiems politiniams kaliniams suteikta malonė, V.Jurkonis nurodė, jog šis veiksmas buvo skirtas užsienio auditorijai: „A.Lukašenka (šią savaitę) buvo Niujorke, kalbėjo su Baracku Obama, buvo didelis parodomasis šou, rodantis, kad Europa ir Vakarai neva susiprato ir neva priima A.Lukašenką kaip tarptautinės bendruomenės narį“.

„Tie politiniai kaliniai iš principo buvo tam tikra valiuta ir tai parodo visos situacijos ir režimo ciniškumą. Iš principo žmones, kurie ima ir parduoda įkaitus, vadiname teroristais. Palieku atvirą klausimą, kaip reikėtų vertinti tokius režimo veiksmus“, - sakė politologas.

Jo teigimu, Baltarusijos opozicijai nepavyko įgyvendinti užduočių prieš rinkimus - ji vis dar veikia sudėtingomis sąlygomis, išlieka fragmentuota ir susiskaldžiusi.

A.Lukašenkai rugpjūtį paleidus šešis kalintus opozicijos lyderius, Lietuvos užsienio reikalų ministras  Linas Linkevičius paragino Europos Sąjungą koreguoti savo politiką Minsko atžvilgiu ir peržiūrėti taikomas sankcijas.

Įtakingos Rusijos tyrimų institucijos vadovas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas – akiniuotas technokratas – praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje kovėsi Čečėnijoje prieš Maskvos pajėgas islamistų sukilėlių pusėje.

Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas sakė valstybiniam dienraščiui „Rossijskaj gazeta“, kad „Arsenijus Jaceniukas kovėsi prieš Rusijos pajėgas“ per pirmąjį Čečėnijos karą, kuris vyko 1994–1996 metais.

Tas pareiškimas išprovokavo patyčių pliūpsnį Ukrainoje, kur A.Jaceniukas karikatūrose dažnai vaizduojamas kaip valdingas, bet nepavojingas Triušis iš knygelėms vaikams „Mikė Pūkuotukas“ (Winnie-the-Pooh).

Tačiau A.Bastrykinas sakę, kad „tyrimas parodė“, jog A.Jaceniukas, kuriam dabar 41 metai, kovėsi smogikų daliniuose „Argo“ ir „Viking“.

Vyriausiasis tyrėjas nurodė, kad tiems daliniams vadovavo velionis Oleksandras Muzyčka, dar žinomas kaip Saško Bilyj – ultradešiniojo nacionalistinio judėjimo „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) koordinatorius Vakarų Ukrainoje, kuris buvo nukautas milicijos per praeitais metais įvykusį incidentą.

A.Jaceniukas paneigė tuos pareiškimus, o jo atstovė spaudai Olha Lapo „Facebook“ paskyroje rašė: „Patariame Rusijos režimui atlikti psichiatrinę ekspertizę Tyrimų komiteto vadovui Bastrykinui.“

Rusijos kaltinimai išprovokavo sarkastiškų komentarų, karikatūrų ir fotomontažų, kuriuose A.Jaceniukas vaizduojamas kaip iki dantų ginkluotas grėsmingas kovotojas, pliūpsnį.

Kai kuriose nuotraukose jis vaizduojamas kaip nuožmus ilgabarzdis kovotojas, apsikarstęs ginklais ir apsuptas islamistų. Vienoje iš karikatūrų buvo pavaizduotas cigarą įsikandęs triušis su rūkstančiu raketiniu granatsvaidžiu ir užrašas „Jis savo pirmąjį rusą nužudė būdamas 16 metų“.

Kaip nurodoma A.Jaceniuko oficialioje biografijoje, 1994–1995 metais jis buvo privatizacijos specialistas ir vadovavo vienai advokatų kontorai.

, Šešių Baltarusijos opozicijos lyderių paleidimas iš kalėjimo, nors ir teigiamas, tėra tik „pusė žingsnio“ ir neužtikrina patikimų spalio mėnesio rinkimų, trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) ekspertas.

Tarp sekmadienį paleistų opozicijos aktyvistų, kuriems prezidentas Aleksandras Lukašenka suteikė malonę, yra Nikolajus Statkevičius, buvęs kandidatas į prezidentus 2010 metų rinkimuose, kuriuos aptemdė žiaurus susidorojimas su opozicija, kai dauguma prezidento priešininkų pateko į kalėjimą.

JT žmogaus teisių Baltarusijoje tyrėjas Miklosas Harasztis (Miklošas Harastis) kalinių paleidimą pavadino „gera žinia“ su tuo susijusiems asmenims, „taip pat ir Baltarusijos tautai bei kovos už žmogaus teises bendruomenei“.

Tačiau jis pareiškė, kad „šis teigiamas gestas tėra pusė žingsnio“.

Baltarusijoje nebus tikros demokratijos, kol nebus įvykdyta plataus masto teisinės sistemos reforma ir nebus užtikrinta kalbos ir susirinkimų laisvė, sakė M.Harasztis.

„Vien kalinio paleidimas neužtikrins laisvų ir teisingų rinkimų“, – pareiškė JT ekspertas, kalbėdamas apie N.Statkevičių.

59 metų opozicijos veteranas negali dalyvauti spalio 11 dienos rinkimuose, kadangi viena diena iki jo paleidimo baigėsi kandidatų registravimo terminas.

A.Lukašenka, kurį Vakarai yra praminę „paskutiniu Europos diktatoriumi“, šiuose rinkimuose sieks penktos prezidento kadencijos. Valdžioje jis laikosi nuo 1994 metų.

Pasak apžvalgininkų, jis tikisi užmegzti glaudesnius santykius su Vakarais, kai jo pagrindinė sąjungininkė Rusija vis giliau grimzta į recesiją. Kalinių paleidimas yra laikomas akivaizdžiu jo bandymu užtildyti savo kritikus Europoje ir JAV.

„Politinių priešininkų paleidimas, kuris buvo taip pat apskaičiuotais ir despotiškas kaip ir jų įkalinimas, tik išryškina būtinybę skubiai imtis veiksmų įstatymo viršenybei Baltarusijoje stiprinti“, – pareiškė M.Harasztis.

Baltarusija rengiasi spalio 11 d. vyksiantiems prezidento rinkimams. Opozicijos partijos svarsto,  ar verta kelti kandidatus, kai nugalėtojas aiškus iš anksto. Aleksandras Lukašenka geležiniu kumščiu valdo nuo 1994 m. Paskutinį opozicijos šansą dalyvauti laisvuose rinkimuose valdžia sužlugdė 2010 metais, sako analitikai.

„Svarbu dalyvauti“, toks žinomo Baltarusijos disidento Anatolijaus Lebedkos principas. „Jungtinės piliečių partijos“ lyderis tikina – šalyje yra žmonių, norinčių permainų. Jo programoje siūlymai, kaip sukurti milijoną naujų darbo vietų.

„Nesirengiu dalyvauti, nes tai bus ne rinkimai, privalau dalyvauti politinėje kampanijoje“, – sako A. Lebedko.

Nė vieni rinkimai Baltarusijoje nuo to laiko, kai valdo Aleksandras Lukašenka, nepripažinti laisvais. Maža to, pasak jo priešininkų, politinis laukas išdegintas, iš partijų liko tik jų iškabos, o iš tikros opozicijos – tik disidentai.

„Per 20 metų autoritarinis režimas sunaikino politinę sistemą, yra opozicijos politikų, bet jie daugiausia disidentai, ir didžioji dalis rinkėjų su tuo susitaikė. Dar vienas veiksnys į naudą A. Lukašenkai – nėra aiškaus atsakymo į klausimą: jei ne Lukašenka, tai kas...“, sako politologas Aleksandras Klaskovskis.

Sprendžia vienas žmogus – Aleksandras Lukašenka. Pavyzdžiui, ar paleisti į laisvę disidentą Nikolajų Statkevičių, kuris bandė registruotis kandidatu rinkimuose, bet jam neleido. Statkevičius kali už riaušių rengimą po 2010 m. rinkimų, kuomet A. Lukašenkai atiteko ketvirtoji kadencija. Tada Minską drebino masiniai protestai, septyni iš dešimties kandidatų buvo suimti, trys  nuteisti. Tie rinkimai buvo paskutinis šansas opozicijai, sako disidentai.

„Dabar jokių šansų, kitaip negu 2010 metais. O krizė tik gilės, bus dar sunkiau, negu dabar“, – sako

„Nesitikiu nei gero, nei blogo. Dėl ekonominės padėties gyventi bus sunkiau, tikiuosi, taikiau, ne taip, kaip Ukrainoje, viliuosi, kad ekonomika neatsidurs aklavietėje, kaip Graikijos“, – sako minskietė Irina Švec.

Tik režimo priešininkai kryžkelėje – ar turi teisę velti žmones į rinkimų farsą, ar privalo kovoti, nors nugalėtojas aiškus jau 20 metų.

Baltarusijos parlamentas antradienį priėmė sprendimą spalio 11 dieną surengti prezidento rinkimus, kuriuose, kaip manoma, varžysis ir Aleksandras Lukašenka, šalį autoritariškai valdantis jau daugiau kaip du dešimtmečius.

60 metų A.Lukašenka, kuris prie šalies valdžios vairo stovi jau nuo 1994 metų, kaip beveik neabejojama, turėtų dalyvauti šiuose rinkimuose ir juos laimėti.

Septyni kandidatai, įskaitant opozicijos lyderį Anatolijų Lebedką, jau pareiškė ketinantis varžytis dėl šalies vadovo posto.

Nuo Vakarų nusigręžusi Baltarusija finansiškai priklauso nuo savo kaimynės Rusijos, bet pastaruoju metu dėl Ukrainoje vykstančio konflikto šalyje kilo patriotizmo banga.
9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri ribojasi su Rusija ir Europos Sąjunga, pastaraisiais mėnesiais siekė atsiriboti nuo Maskvos akcentuodama savo nacionalinę tapatybę, kalbą ir kultūrą.

Nors rusų kalba tebėra labiausiai vartojama šalyje, vis daugiau baltarusių užsirašo į baltarusių kalbos kursus, rengia etnines vestuves, o per šventes pasipuošia tautiniais drabužiais.

Baltarusija nuolat sulaukia tarptautinių stebėtojų kritikos dėl žmogaus teisių varžymo, be to, yra paskutinė šalis Europoje, kurioje vis dar tebėra taikoma mirties bausmė.

Prancūzija antradienį išslaptino prezidentinio archyvo dokumentus, susijusius su 1994 metais Ruandoje vykdytu genocidu, prie kurio, kaip kaltina Kigalis, Paryžius netiesiogiai prisidėjo.

Sprendimas išslaptinti tą medžiagą buvo pasirašytas antradienį ir yra taikomas "dokumentams Eliziejaus rūmuose, susijusiuose su (įvykiais) Ruandoje 1990-1995 metais", įskaitant genocido laikotarpį, per kurį žuvo apie 800 tūkst. žmonių, sakė vienas prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) aplinkos šaltinis.

"Prezidentas prieš metus paskelbė, kad Prancūzija turi pateikti skaidrumo įrodymų ir skatinti to laikotarpio atminimą", - nurodė šaltinis.

Dokumentai, tarp kurių esama diplomatinių ir karinių patarėjų pranešimų ir ministrų bei gynybos pareigūnų posėdžių stenogramų, bus prieinami tiek tyrėjams, tiek genocido aukoms atstovaujančioms asociacijoms, informavo Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos ir Ruandos ryšiai išlieka įtempti, o Ruandos prezidentas Paulis Kagame (Polis Kagamė) kaltina Paryžių prisidėjus prie genocido, nes jis palaikė hutų nacionalistinę vyriausybę, vykdžiusią masines žudynes, kurių aukomis tapo daugiausiai tutsių etninės grupės nariai.

Paryžius ne kartą neigė tuos kaltinimu ir tvirtino, kad Prancūzijos pajėgos stengėsi apsaugoti civilius. Abiejų šalių diplomatiniai santykiai buvo visiškai įšaldyti 2006-2009 metais.
P.Kagame per vasarį vykusį vizitą UNESCO būstinėje Paryžiuje nesusitiko nei su vienu Prancūzijos pareigūnu.

Genocidą įžiebė hutų etninei grupei priklausiusio Ruandos prezidento nužudymas, kai jo lėktuvas buvo numuštas 1994 metų balandį.

P.Kagame praeitais metais sukėlė sąmyšį, keliskart pakartojęs kaltinimus Prancūzijai, ruošiantis minėti genocido vykdyto nuo 1994-ųjų balandžio iki liepos, 20-ąsias metines.

Jordanija sugrąžina savo ambasadorių į Izraelį, kuris buvo Izraelio atšauktas lapkritį, po musulmonų maldininkams nustatytų apribojimų Al Aksos komplekse Jeruzalėje.

Jordanijos vyriausybės atstovas Mohammadas al-Momani (Mohamadas Momanis) pranešė, kad Izraelis žengė svarbius žingsnius, siekdamas sumažinti įtampą, ir panaikino apribojimus.

„Pastaruoju metu mes pastebėjome ryškų (padėties) pagerėjimą Haram al Šarif'e – maldininkų skaičius pasiekė rekordinį lygį“, – sakė M.Momani.

Minimas kompleksas yra šventas ir judėjams, ir musulmonams. Musulmonai jį vadina Haram al Šarifu, Kilniausiąja šventove, esančia toje vietoje, iš kurios, kaip jie tiki, islamo pranašas Muhammadas (Muhamadas) pakilo į dangų. Žydams tai yra Šventyklos kalnas, nes kažkada čia stovėjo judėjų šventyklos.

Oficialus šios mečetės globėjas yra karalius Abdullah (Abdula). Ši vieta yra trečia pagal svarbą islamo ir švenčiausia judaizmo religijoje.

Jordanijos, kaip Al Aksos mečetės komplekso ir kitų musulmonų šventų vietų aneksuotoje Rytų Jeruzalėje prižiūrėtojos, statusas yra įtvirtintas 1994 metų taikos sutartimi tarp abiejų valstybių.

2015 metais Lietuvos kariai dalyvaus šešiose tarptautinėse misijose ir operacijose, į kurias bus siunčiama apie 100 Lietuvos karių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos kariai tarnaus NATO operacijose Afganistane, Kosove ir Turkijoje, Europos Sąjungos mokymo misijoje Malyje ir antipiratinėje operacijoje Somalyje.

Daugiausia Lietuvos karių - apie 80 - tarnaus Afganistane, kur nuo kitų metų NATO vadovaujamą kovinę misiją keičia patariamoji ir paramos misija „Tvirta parama“.

„Ir toliau dalyvaudami misijoje Afganistane rodome, kad mūsų kariai yra kvalifikuoti, gali dalytis savo patirtimi, eiti tiek instruktorių, tiek ryšių specialistų, tiek su vadovavimu, planavimu ar kontrole susijusias pareigas aukšto lygmens tarptautiniuose štabuose“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis.

Nuo 1994 metų tarptautinėse misijose ir operacijose tarnavo apie 5 tūkst. Lietuvos karių.

Jordanija trečiadienį atšaukė savo ambasadorių Izraelyje, protestuodama prieš tai, ką pavadino Izraelio „pažeidimais“ Jeruzalėje ir jos šventose vietose, pranešė Jordanijos valstybinė naujienų agentūra.

Toks sprendimas buvo priimtas „protestuojant prieš didėjantį ir beprecedentį Izraelio eskalavimą Kilniojoje šventovėje ir kartotinius Izraelio pažeidimus“ Jeruzalėje, sakoma pranešime.

Jordanija ir Izraelis taikos susitarimą pasirašė 1994 metais.

Kilniausioji šventovė yra musulmoniškas komplekso, kuriame yra Al Aksos mečetė ir Uolos kupolo šventovė, pavadinimas. Tai trečia pagal svarbą islamo šventa vieta.
Žydai šį kompleksą vadina Šventyklos kalnu; jis yra švenčiausia judaizmo vieta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę surengs derybas su tarpusavyje priešiškų Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiais, kylant nuogąstavimams, jog suintensyvėję susirėmimai gali atnaujinti vieną iš kruviniausių karų po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Armėnijos ir Azerbaidžano ginčas labiausiai susijęs su Kalnų Karabacho likimu. Tas regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai, atsiskyrė nuo Azerbaidžano su Armėnijos pagalba per 1991–1994 metais vykusį karą, kuris pareikalavo apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.

Nuo to laiko šis konfliktas nuolat ruseno, o tarptautiniai tarpininkai nesugebėjo padėti rasti politinio sprendinio.

Abi šalys išlieka pasiruošusios karui, o trapią esamą padėtį nuolat sutrikdo susirėmimai Kalnų Karabache ir Armėnijos bei Azerbaidžano pasienyje.

Praeitą savaitę įtampa itin padidėjo, įsiplieskus didžiausiems susirėmimams nuo paliaubų susitarimo 1994 metais. Per juos žuvo bent 18 karių.

Naujausias smurto paaštrėjimas tarp energetikos išteklių turtingos Azerbaidžano ir Maskvos sąjungininkės Armėnijos įvyko tuo metu, kai šiame regione su nerimu stebima istorinė Kremliaus konfrontacija su Vakarų šalims dėl Ukrainos, kurioje vyriausybės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais.

Kai kurie ekspertai perspėja, kad V.Putinas ketina perbraižyti Europos žemėlapį, kovą aneksavęs Krymą, o besitęsianti krizė Ukrainoje gali atverti senas žaizdas ir netgi išprovokuoti naujus konfliktus tarp buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.

Analitikai Maskvoje sako, kad Kremliui svarbu pamėginti sumažinti įtampą tarp Azerbaidžano, kuriame veikia Vakarų energetikos milžinės BP ir „ExxonMobil“, bei Armėnijos, siekiančios glaudesnių ekonominių ryšių su Rusija.

„Taip bus patvirtintas Rusijos vaidmuo būti pagrindine saugumo garante postsovietinėje erdvėje ir bus išsklaidyti nuogąstavimai, kad periferija aplink Rusiją užsiliepsnos“, – sakė Maskvoje įsikūrusio Kompleksinių Europos ir tarptautinių studijų centro vadovas Timofėjus Bordačevas.

V.Putinas atskirai susitiks su Armėnijos prezidentu Seržu Sargsianu ir Azerbaidžano vadovu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu) savo rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje, o vėliau organizuos trišales derybas.

„Kai jie atsidurs toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, derybos dėl Kalnų Karabacho tikriausiai bus neišvengiamos“, – pirmadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
S.Lavrovas nepateikė jokių detalių apie artėjančias derybas, tik sakė, kad jos vyks savaitės pabaigoje.

Armėnija nurodė, kad tie susitikimai tikriausiai vyks penktadienį arba šeštadienį.