Už tai numatantį Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ketvirtadienį balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 20, o susilaikė 31.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad apvalinimas yra abipusiai naudingas.
Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Tomas Tomilinas tikino, kad apvalinimas – ne ta vieta, kur valdžiai reikėtų rūpintis aplinkosauga, žemės resursų tausojimu.
„Daug žmonių skaičiuoja kiekvieną centą. Kai žmogus susidurs su apvalinimu ne jo naudai, jam bus blogai, tai bus papildomas impulsas infliacijai“, – pridūrė jis.
Nuo 2025 metų gegužės galutinė pirkinio suma bus apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.
Monetos iš apyvartos nebus išimamos, jomis atsiskaityti ir toliau bus galima.
Apvalinimas nebūtų naudojamas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosiu pinigus, grynųjų įmokėjimui į sąskaitą ir išėmimui.
Už apvalinimo tvarkos pažeidimus numatomi įspėjimai arba 100–500 eurų baudos, įmonėms – 200–1 tūkst. eurų baudos. Jos dvigubėtų už pakartotinius pažeidimus.
Šešiose Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama. Estija taip pat ketina įvesti smulkių centų apvalinimą nuo 2025 metų.
