Ryškiausi laimėjimai

Stebinti 2021-ieji pradėjo tik prasidėję – vasario mėnesį vilnietis „Vikinglotto“ loterijoje susižėrė daugiau nei 13 mln. eurų. Kaip pasakoja šią tarptautinę loteriją Lietuvoje organizuojančios įmonės „Olifėja“ marketingo vadovė Renata Mozuraitė, toks laimėjimas sukėlė daug šurmulio.

„Vasario 10-osios vakarą išriedėjus „Vikinglotto“ kamuoliukams sužinojome, kad įvyko didžiausias laimėjimas ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių loterijų istorijoje. Kelias dienas netilo telefonai, vienas po kito ėjo laiškai iš žurnalistų – visi norėjo sužinoti, kas tapo tuo laiminguoju. Norėjome sužinoti ir mes, tad visais savo kanalais kvietėme žaidėjus tikrinti bilietus ir atsiliepti laimėtoją. Galiausia jis ir atsiliepė – pasirodo vilnietis bilietą, kuris neabejotinai pakeitė ne tik jo paties, bet ir kelių būsimų jo šeimos kartų gyvenimus, prigriebė, kai užsuko į parduotuvę nusipirkti mineralinio vandens“, – išskirtine istorija dalinasi R. Mozuraitė.

Įspūdingai prasidėję metai ne ką mažiau įspūdingai ir baigėsi. Kūčių vakarą šiaulietei „Eurojackpot“ žaidėjai atiteko beveik ketvirtis milijono – daugiau nei 225 tūkst. eurų.

„Laimingą bilietą švenčių proga žmonai padovanojo vyras. Atvykę atsiimti laimėjimo sutuoktiniai buvo pakylėti, apimti džiugaus jaudulio, kuriuo, kaip patys sakė – buvo užpildytos ir visos šios šventės“, – pasakoja R. Mozuraitė.

Tradicija šventiniu laikotarpiu artimiesiems dovanoti loterijų bilietų išskirtinę sėkmę atnešė ir žaidėjui iš Šakių. Dukros padovanotas „Teleloto“ bilietas virto elegantišku trijų kambarių butu sostinėje.

Laimėtojo istorija labai graži, įrodanti, kad „Teleloto“ yra šeimos žaidimas.

„Jau ne pirmus metus užbaigiame „Teleloto“ žaidėjams įteikdami geidžiamiausią dovaną – naują būstą, – primena R. Mozuraitė. – Šįkart buvo nuspręsta vienam laimingajam padovanoti pilnai įrengtą butą Vilniuje, visai šalia Verkių regioninio parko. Laimėtojo istorija labai graži, įrodanti, kad „Teleloto“ yra šeimos žaidimas. Laimingąjį loterijos bilietą tėčiui padovanojo abiturientė dukra. O sužinojęs, kad laimėjo, tėtis kalbėjo, jog prizą turbūt ir skirs netrukus studijuoti pradėsiančiai dukrai“.

Tiesa, kaip patikslina R. Mozuraitė, tai tik keli ryškiausi 2021-ųjų laimėjimai: „Jei kalbėtume bendrai – per praėjusius metus visose įmonių „Olifėja“ ir „Euloto“ organizuojamose loterijose Lietuvos žaidėjai įvairiomis sumomis išsidalino daugiau nei 70 mln. eurų“.

Nuo ilgamečių tradicijų iki naujovių

Daugybė laimėjimų reiškia, jog loterijose dalyvauja daug žmonių. O kaip vieną tokio populiarumo priežasčių R. Mozuraitė įvardina galimybę rinktis iš didelės įvairovės.

Šiuo metu „Olifėja“ ir „Euloto“ organizuoja: kas savaitę vykstančias loterijas „Teleloto“, „Vikinglotto“, „Eurojackpot“, kasdien žaidžiamas „Kenoloto“ ir „Jėga“, momentines loterijas – tiek tradicines, kurių nutrinami bilietai popieriniai, tiek vykstančias internete, bei TV loterijas.

„Pernai šventėme net kelias sukaktis: pirmiausia „Teleloto“ 25-metį, vėliau – taip pat nuo 1996 m. vykstančio „Kenoloto“ 10 000-ąjį žaidimą. Šios loterijos turi nemažai ištikimų žaidėjų, kurie bilietus perka nuo pat pirmųjų žaidimų iki dabar – jiems tai kaip tradicija, ritualas, kurį norisi išlaikyti, ir mes stengiamės atliepti jų norus, – pasakoja R. Mozuraitė. – Kiti žaidėjai vis tik trokšta pokyčių – tad jiems vis pasiūlome naujienų. Pavyzdžiui, pernai, metų pabaigoje, tarptautinę „Eurojackpot“ loteriją papildėme žaidimu „Džokeris“, kurio laimėjimai skirti tik Lietuvai. Per aštuonias savaites ši naujovė lietuviams atnešė daugiau nei 430 tūkst. eurų“.

Taip pat R. Mozuraitė primena, jog dinamiką mėgstantys loterijų gerbėjai jau kurį laiką turi galimybę jungtis prie „Loto klubo“, šiuo metu vienijančio daugiau nei 180 000 narių: „Klubo nariu tampama užsiregistravus svetainėje www.perlas.lt. Nariai turi galimybę išbandyti naujas loterijas ar dar patogiau įsigyti jau pamėgtų bilietus. Taip pat – dalyvauti tik internete vykstančiose akcijose, misijoje ir už tai kaupti taškus, gauti dovanas, premijas. Vien per praėjusius metus prie klubo prisijungė apie 50 tūkst. naujų narių“.

Simpatijas išlaiko momentinės loterijos

R. Mozuraitė pasakoja, kad net ir 2021-aisiais žaidėjai vis dar mėgsta popierinius nutrinamus loterijų bilietus: „Šios rūšies loterijos bilietų įsigyjama dažniausiai, o tai reiškia, jog ir laimėjimai dažniausi. Per 2021 metus „Olifėjos“ ir „Euloto“ organizuojamų tradicinių momentinių loterijų nutrinami bilietai žaidėjams atnešė daugiau nei 32 mln. eurų.“

Tiesa, populiarėja ir internetinės momentinės loterijos, kurių žaidimo principas toks pats kaip ir popierinių – tik viskas vyksta internete. „Mes šias loterijas vadiname „Blitz loto“. Jų dalyviai per 2021-iuosius išsidalino daugiau nei 11 mln. eurų“, – detalizuoja R. Mozuraitė.

„Olifėja“ yra didžiausia ir ilgiausiai dirbanti Lietuvos loterijų bendrovė, kuri loterijas organizuoti pradėjo dar 1992 m. „Euloto“ į šią sritį įsiliejo 2008 m. ir nuo tada stengiasi lietuviams nuolat siūlyti vis inovatyvesnes loterijas.

„Mes tvirtai ir nuosekliai gynėme savo nacionalinius interesus, šalies ir piliečių saugumą“, – sakė V. Putinas.

Šiais metais Rusija ėmėsi rimtų susidorojimų su V. Putiną kritikuojančiomis organizacijomis ir asmenimis; ši kampanija prasidėjo jo balsingiausio kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimu vasarį.

Be to, naujas aukštumas pasiekė tarp Rusijos ir Vakarų tvyranti įtampa.

Ketvirtadienį V. Putinas ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) telefonu aptarė augančią įtampą dėl Ukrainos.

Kremliaus šeimininkas, valdžioje esantis nuo 1999 metų, taip pat išreiškė paramą rusams, praradusiems artimuosius dėl COVID-19. Jo šalis yra viena labiausiai pasaulyje nukentėjusių nuo pandemijos.

„Klastinga liga nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių“, – sakė V. Putinas.

„Noriu išreikšti nuoširdų palaikymą visiems, netekusiems giminių, artimųjų, draugų“, – pridūrė jis.

Rusijos valstybinė statistikos agentūra ketvirtadienį pranešė, kad lapkritį nuo koronaviruso šalyje mirė daugiau nei 71 tūkst. žmonių – daugiausia per vieną mėnesį nuo pandemijos pradžios.

V. Putinas taip pat sakė rusams, kad Maskvos „pagrindinis tikslas“ ateičiai yra „tobulinti žmonių gerovę ir gyvenimo kokybę“.

Jo kalba pirmiausia transliuota prieš pat vidurnaktį Tolimųjų Rytų Kamčiatkos pusiasalyje (14 val. Lietuvos laiku), ją taip pat skelbė Rusijos naujienų agentūros.

Rusija Naujuosius metus švenčia per 11 laiko juostų, pradedant Kamčiatka ir baigiant vakariniu Kaliningrado eksklavu.

Belaukiant skiepų

COVID-19 užkratas metų pradžioje tebesiautėjo ir 2021-ieji prasidėjo griežtu karantinu.

Didžiausia daugelio klaipėdiečių viltis buvo skiepai, kuriais pirmiausia buvo pradėti skiepyti medikai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai.

Kaip tik tuo pat metu ėmė reikštis ir pirmieji skiepų priešininkai, skleisdami į viešąją erdvę įvairius savo vertinimus.

Vienas jų – pagarsėjęs sveikuolis, Seimo narys Dainius Kepenis, kuriam pačiam vasario viduryje teko patirti, kad virusas vis dėlto tikrai egzistuoja.

Vasarį pradėti skiepyti senjorai. Kai kas šiuo Vyriausybės sprendimu piktinosi, esą kodėl nevakcinuojami darbingi žmonės, kurie moka mokesčius, neleidžiama jiems dirbti, o skiepijami senjorai, kurie ir taip sėdi namuose.

Į bažnyčią – ne tik melstis

Vasaros pradžioje Klaipėdoje įsivyravo nauja delta atmaina, o skiepytis jau galėjo visi, kas nori. Mobilios vakcinavimo komandos visus norinčiuosius skiepijo gatvėse, bažnyčioje ir kitur.

Lietuvos krikščioniškojo koledžo (LCC) Universiteto salėje buvo atvertas stacionarus vakcinacijos centras, kuris ten veikė iki šių metų rugsėjo 1-osios, paskui jis perkeltas į Futbolo mokyklą Paryžiaus Komunos gatvėje (ir čia dirbs iki vasario pradžios).

Virusas nuslopo liepą, tačiau spalio viduryje vėl smogė, bet mokslo įstaigos nebuvo uždarytos, pamažu pavyko suvaldyti situaciją.

Vis dėlto Klaipėda pagal sergamumą iš 60-ies šalies savivaldybių šių metų pabaigoje išlieka tarp labiausiai sergančiųjų.

Priešpaskutinę metų dieną koronavirusu sirgo 1 219 klaipėdiečių.

Iš viso šia liga Klaipėdoje sirgo 36,4 tūkst. žmonių, pasveiko 34,3 tūkst., mirė 336, be to, šis virusas turėjo įtakos dar 773 uostamiesčio gyventojų mirčiai.

Klaipėdoje iki vakar jau buvo paskiepyta 87,8 tūkst. žmonių (58,9 proc.), Lietuvos vidurkis – 68,5 proc.

Po mirties – apdovanojimai

Vieni pirmųjų viruso aukų – gydytojai ir ligoninių darbuotojai.

Pirmąkart istorijoje Lietuvos medikai po mirties buvo apdovanoti šių metų pradžioje, Vasario 16-osios proga.

Tada Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais už paaukotą savo pačių gyvybę kovojant su koronavirusu Lietuvoje pagerbti 28 medicinos darbuotojai, tarp jų du klaipėdiečiai – Klaipėdos jūrininkų ligoninės Diagnostikos skyriaus gydytojas gastroenterologas Valdas Kuolas ir tos pačios ligoninės slaugytojo padėjėja Valentina Bilan.

Minint Mindaugo karūnavimo dieną, Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą šiuo apdovanojimu pagerbti dar devynis šalies medikus, kurie taip pat paaukojo savo gyvybę, gelbėdami pacientus nuo pražūtingo viruso.

Apdovanotųjų artimiesiems Liepos 6-ąją prezidentūroje buvo įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.

Jie skirti ir penkiems Vakarų Lietuvos medicinos darbuotojams – Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Ūmios psichiatrijos skyriaus pagalbiniam darbuotojui Viačeslavui Cepajevui, Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro skubiosios medicininės pagalbos slaugos specialistei Simonai Girdvainienei, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo Vidaus ligų skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Sigitai Januškienei, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vadovui Algirdui Narinkevičiui bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiajam gydytojui anesteziologui, kardiologui Vytautui Vasiliauskui.

Skaudžios netektys

Pirmąkart istorijoje Lietuvos medikai po mirties buvo apdovanoti šių metų pradžioje, Vasario 16-osios proga.

Mirtis šiemet buvo itin negailestinga. Miestas neteko ir daugiau iškilių žmonių.

Nuo koronaviruso šių metų pradžioje mirė ilgametis Smiltynės girininkas Algimantas Laurinaitis.

Vasarį pranešta apie jūrų kapitono, buvusio ilgamečio Lietuvos jūreivystės aukštosios mokyklos direktoriaus Jono Baltramonaičio mirtį.

Balandžio 14-ąją, būdamas vos 44-erių, mirė žinomas uostamiesčio atlikėjas Eugenijus Ostapenka.

Gegužės 31-ąją savo žemiškąją kelionę baigė vaikų rašytojas klaipėdietis Sigitas Poškus.

Liepos 12-ąją mirė ilgametis Klaipėdos dramos teatro režisierius Povilas Gaidys, po pusantro mėnesio, rugpjūčio 29-ąją, miesto kultūros bendruomenę pasiekė žinia apie P.Gaidžio bendražygio, buvusio Klaipėdos dramos teatro vadovo ir operatoriaus Romo Pletkausko mirtį.

O spalio 16 d. žurnalistų gildija neteko kolegos, ilgamečio LRT operatoriaus ir fotografo Eugenijaus Maciaus, kuris netikėtai sukniubo per savo paties parodos atidarymą.

Lapkričio 24-ąją mirė dar vienas iškilus klaipėdietis – profesorius emeritas, buvęs Seimo narys Vytenis Albertas Zabukas.

Gruodžio 12-ąją COVID-19 auka tapo žinomas uostamiesčio gydytojas, Klaipėdos armėnų bendruomenės vadovas Albertas Albertjanas.

Politikai liko monitoriuose

Žinomų ir mažiau žinomų žmonių mirtys nuo COVID-19 šiurpino visus metus, tad su virusu flirtuoti nebuvo linkę ir miesto politikai, nusprendę posėdžiauti nuotoliniu būdu.

Per visus šiuos metus tik trys tarybos posėdžiai vyko gyvai, visais kitais atvejais posėdžiauta nuotoliniu būdu.

2021-ieji miesto politiniame gyvenime išskirtiniai tuo, kad metų pradžioje buvo paskelbta apie naujos frakcijos įsikūrimą – trys tarybos nariai paliko frakciją "Už ateities Klaipėdą" ir įkūrė frakciją "Už Klaipėdos ateitį".

Metų pabaigoje nustebino "valstiečių" frakcijos atstovai, paskelbę, jog traukiasi iš frakcijos, tačiau lieka opozicijoje ir kol kas prie nieko jungtis neketina.

Balandį buvo įsteigtas naujas Laisvės partijos Klaipėdos skyrius, kuriam vadovauti ėmėsi krašto verslininkas, visuomenininkas ir renginių organizatorius Jevgenijus Sokolovas.

O šį pavasarį sukako 10 metų, kai Klaipėdos mero poste darbuojasi Vytautas Grubliauskas.

Jubiliejus: šiemet pavasarį sukako 10 metų, kai Klaipėdos mero poste darbuojasi V.Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Postuose – nauji veidai

Per šiuos metus ne vienoje savivaldybės įstaigoje ar įmonėje pasikeitė vadovai. Kai kuriose keitėsi tyliai, kai kuriose – skandalingai ir net ne vienąkart.

Nuo metų pradžios stebino kone karšta bulve tapusio viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" vadovo posto mįslė.

Po Romando Žiubrio pasitraukimo metų pradžioje šioje vietoje dirbo dar trys direktoriai, galiausiai gruodį šias pareigas pradėjo eiti Eglė Šulskė.

Naujas vadovas – Liudas Andrikis (vietoj pasitraukusio Igno Kazakevičiaus) ėmė dirbti ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre.

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centrui vietoj Alekso Bagdonavičiaus ėmė vadovauti Ramūnas Kaubrys, o Klaipėdos koncertų salei – vietoj Danutės Žičkuvienės – Tadas Grabys.

Klaipėdos pirties direktorius Algimantas Strikaitis, įpusėjus kadencijai, kovo pradžioje nusprendė trauktis iš posto dėl asmeninių priežasčių. Konkursą į jo vietą laimėjo Andrius Vaitkus.

Ilgamečio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Šarūno Reikalo pareigas po konkurso perėmė Roma Budrienė.

Dar šiemet pasikeitė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas, juo tapo Vladas Motiejūnas.

Įsisiūbavus trąšų tranzito skandalui ir politikams ieškant kaltųjų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas išsaugojo savo postą.

Tyrimų ir nuodėmių metai

Paskutiniąją šių metų dieną paaiškėjo ir bendrovės "Grigeo Klaipėda" rezonansinės bylos eiga.

Po dvejų metų tyrimo, tikėtina, šiandien ji bus perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Pirmasis tokios didelės apimties ir didelio atgarsio sulaukęs tyrimas pagaliau baigtas. Prieš teismą stos 15 kaltinamųjų, tarp jų – ir juridinis asmuo.

Kaltinamojoje išvadoje minimas valstybės ieškinys siekia įspūdingą 48 mln. eurų sumą.

Apie tyrimo pabaigą paskelbta dar šių metų sausį.

Ištisus metus užtruko kaltinamiesiems susipažinti su bylos medžiaga.

Metų pradžioje nustebino dar viena netikėta naujiena – pareigūnai atliko kratas velionio šalies prezidento Algirdo Brazausko žento Algirdo Usonio įmonės "Vaisingumo klinika" padaliniuose.

Jau pačioje pradžioje, kaip įtarta, milijono eurų į apskaitą neįtraukusios įmonės akcininkas ir vadovas savo kaltę pripažino.

Šiemet balandį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį bendrovės "Naftos grupė" direktoriaus Antano Urbučio, jo brolio Artūro, bendrovėje dirbusio konsultantu, ir įmonės vadybininkės bei buvusios Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos Svetlanos Popovos byloje.

Visi jie pripažinti kaltais pasisavinus ir legalizavus 5,6 mln. vertą turtą.

Tačiau tai buvo tik pirmojo etapo pabaiga. Byla nukeliavo į Lietuvos apeliacinį teismą ir buvo sujungta su kita, kurioje 2017 m. nuteisti ne tik šie asmenys, bet ir buvęs bendrovės "Klaipėdos nafta" vadovas Jurgis Aušra, įmonės komercijos direktorius Ričardas Milvydas bei verslininkas Andrejus Vaičiulis.

Po ekspertizės sujungtos į vieną bylos nagrinėjimas vyks artėjančiais metais. Byla buvo vadinama trijų milijonų kyšio vardu.

Šiemet garsiausiai nuskambėjo ir dviejų aukštas pareigas ėjusių teisininkų nuodėmės.

Prokuroras Saulius Galminas neteko darbo ir yra teisiamas už smurtą prieš žmoną.

Klaipėdietis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Arvydas Daugėla prarado aukštą postą, kai buvo nutvertas vairuojantis išgėręs.

Nelaimės persekiojo darbe

Aukštas pareigas užimantys žmonės ne itin brangino savo darbo vietą, o kitiems žmonėms likimas buvo labai negailestingas.

Šiemet darbo vietose Klaipėdoje žuvo penki darbuotojai. Tai buvo nelaimės didmeninės prekybos įmonėje kraunant metalo gaminius, remonto paslaugas atliekančioje įmonėje, vairuojant transporto priemonę, apdirbant medieną ir statybos įmonėje.

Viena skaudžiausių nelaimių darbo vietoje įvyko šių metų gegužės 3-iąją bendrovėje "Klaipėdos mediena".

Sprogimas nugriaudėjo medienos drožlių plokščių gamybos padalinyje. Po nelaimės vienas sužeistas darbininkas neišgyveno, dar aštuoni buvo gydomi.

Apie tai, kad Klaipėda yra neabejotinai jūrinės valstybės uostamiestis, bylojo ir laivus mūsų mieste lydėjusios nelaimės.

Dangės krantinėje prišvartuoti skendo laivai "Toras", "Ole Willassen" (pastarasis skendo mažiausiai keturis kartus) ir uosto akvatorijoje grimzdęs latvių laivas "Flamingas", žiemos uoste nuskendo tuo metu nenaudota žemkasė "Sunland".

O spalio pradžioje iš Klaipėdos uosto su kroviniu išplaukdamas sausakrūvis laivas netikėtai kliudė prie krantinės prišvartuotą tanklaivį ir kitą laivą.

Tradicijos ir jų laužymas

Nepaisant pandemijos, netekčių bei nelaimių, ir šiemet Klaipėdoje vyko tradicinė Jūros šventė, tačiau buvo atšaukta didžiųjų burlaivių regata, bet vietoj jos buvo surengta kita, mažesnė – "Baltic Regatta 2021".

Tradicija: Klaipėdoje šiemet neatsisakyta tradicinės Jūros šventės, kuri į pajūrį vėl atviliojo tūkstančius žmonių.

Šių metų kruizinį sezoną gelbėjo du keleiviniai laineriai, po dvejų metų pertraukos atvykę į Klaipėdos uostą.

Beveik be garso praslydo Klaipėdoje rengtas Pasaulio salės futbolo čempionato etapas, dar tyliau, išskyrus keiksmažodžiais pagarsėjusį koncertą, praėjo ir įspūdingą sumą kainavę Europos jaunimo sostinės renginiai.

Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas pavasarį sumanė pakeisti Klaipėdos Prano Domšaičio galerijos pavadinimą, bet po mėnesio, kilus visuomenės pasipiktinimui, apsigalvojo, ir viskas grįžo į senas vėžes.

Su Heraldikos komisija Klaipėdos visuomenininkai visus metus ginčijosi dėl krašto simbolio – briedžio – panaudojimo herbe ir konsensuso nepasiekė, likus metams iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio jubiliejaus.

Galiausiai, vėluodami dvi savaites, uostamiesčio švenčių organizatoriai nustebino kitus miestus įžiebdami pačią mažiausią šalies istorijoje, vos 55 cm dydžio, miesto kalėdinę eglę.

Staigmena: bene labiausiai klaipėdiečius nustebino sprendimas, kad pagrindinė kalėdinė Klaipėdos eglė šiais metais bus mažiausia istorijoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Buvo kuo didžiuotis

Nors pandemija ir sutrukdė surengti nemažai tradicinių renginių, tarp jų ir įprastą Metų klaipėdietės apdovanojimo ceremoniją, tačiau dienraščio skaitytojai aktyviai balsavo.

Šiemet Metų klaipėdiete išrinko M.Gorkio progimnazijos matematikos mokytoją, žinomą pjesių autorę, kuri taip pat vaidina ir mėgėjų teatre, – Mają Tarachovskają.

Nominantė: Metų klaipėdiete šiemet dienraščio "Klaipėda" skaitytojų valia tapo M.Gorkio progimnazijos matematikos mokytoja, dramaturgė, mėgėjiško teatro aktorė M.Tarachovskaja. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos miesto garbės piliečiu šiemet tapo praeityje garsus krepšininkas Modestas Paulauskas.

Klaipėdos kultūros magistrų ložę šiais metais papildė dvi iškilios uostamiesčio kūrėjos – scenografė ir dailininkė Sofija Kanaverskytė bei modernaus šokio teatro vadovė ir choreografė Agnija Šeiko-Sarulienė.

Klaipėdos universitete inauguruoti du garbės daktarai – kultūros istorikė Ingė Lukšaitė ir politikas bei rašytojas Vytautas Čepas.

Iš Klaipėdos kilęs katalikų dvasininkas Visvaldas Kulbokas šią vasarą Vilniaus arkikatedroje buvo įšventintas į vyskupus ir popiežiaus paskirtas apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje. Jis vienintelis lietuvis, šiuo metu užimantis tokias aukštas Vatikano diplomato pareigas.

Postas: iš Klaipėdos kilęs katalikų dvasininkas V.Kulbokas šią vasarą buvo įšventintas į vyskupus ir popiežiaus paskirtas apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Metų pabaigoje Lietuvos nacionalinės premijos laureatu tapo klaipėdietis fotomenininkas Remigijus Treigys.

Tad 2021-ieji buvo paženklinti ne tik skaudžiomis netektimis bei praradimais – šiemet klaipėdiečiams buvo ir kuo pasidžiaugti.

„Sunku pasakyti, kas čia gero. Karo nėra ir gerai viskas. Pavalgę. Svarbiausia, aš skaitau, kad karo nėra“, – sakė pašnekovas.

„Padėkočiau žmonėms, kurie išliko tikri Lietuvos patriotai net sunkią dieną. Tiems, kurie nepasidavė įtakai, tiems, kurie žino, kas yra vertė, tiems, kurie mėgstą Selą. Ačiū labai“, – poziciją išsakė jaunuolis.

O kas nutiko gero? Gero tai nelabai ir nutiko man atrodo.

Žlugę lūkesčiai

„O kas nutiko gero? Gero tai nelabai ir nutiko man atrodo“, – tarstelėjo pašnekovė. Paklausta, ar visgi nieko nesugalvoja, už ką galėtų pasidžiaugti, moteris atsakė: „Ne.“

„Bet būta ir apdovanojimų ir laimėjimų“, – pašnekovei argumentavo žurnalistė. „Nežinau, man tai didžiausi pralaimėjimai yra visi kovidai, visi lūkesčiai žlugę ir tiek“, – situaciją komentavo moteris ir pridūrė besidžiaugianti, kad šie metai artėja link pabaigos, kurie, tikisi, bus geresni.

„Aš galvoju, kad visa tai, kas nutiko, yra gera. Todėl, kad, visi sutiks, reikia ir gerų, ir blogų dalykų, tam, kad žmonės pajaustų, kas yra geri dalykai“, – nuomone dalijosi vyras.

„Antri metai jau to kovido, truputį lengviau buvo, nes žinojome, kas vyksta. O šiaip, nežinau, man asmeniškai viskas gerai“, – pozityvą skleidė kitas vyras.

Maži dideli dalykai

„Dukra pradėjo kalbėti. Labai daug abejomis kalbomis. Kas dar nutiko gero? Gyvenimas nutiko. Kad ir pandemija, bet viskas toliau vyksta, nesustoja ir viskas labai džiugu“, – šypsenos neslėpė moteris.

Sniegas. Mes turime tobulą, fantastišką žiemą ir, man atrodo, visi turėtų labai didžiuotis ir džiaugtis ja, pasimėgauti tais stebuklais.

„Sniegas. Mes turime tobulą, fantastišką žiemą ir, man atrodo, visi turėtų labai didžiuotis ir džiaugtis ja, pasimėgauti tais stebuklais. Ir labai faina, nes poilsis toks yra stipresnis, kai yra sniego. Ten, kur aš gyvenu, nėra sniego. Sniegas turbūt geriausias dalykas, ką aš pastebėjau Lietuvoje“, – nuomone dalijosi kita pašnekovė.

„Atvykus į Lietuvą labai smagu pamatyti gražias dekoracijas. Taip pat labai pasiilgau to Vilniaus vaizdo. Kai tu čia gyveni, tu nejauti to, kaip čia yra gražu. Ir kai atvažiuoji tomis turistinėmis akimis pamatai – vau, koks nuostabus miestas“, – emocijų neslėpė jaunuolis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„2021 metai – nuostabūs metai. Puiki vasara, žmonės linksmi aplink. Ko daugiau reikia? Nieko“, – kasdienius dalykus pastebėjo kitas pašnekovas.

„Žmonės rekordiškai daug turėjo atostogų. Turbūt visų laikų rekordas. Čia vienas dalykas geras ir dar yra kokie 25, jeigu turite laiko, papasakosiu, – į žurnalistę kreipėsi pašnekovas. – Žmonės pabuvo šeimose daugiau, atrado ir teigiamų ir tobulintinų dalykų santykiuose. Ir šeimose, ir darbuose“.

Vyras tikino, kad 2021 metai buvo išties geri. „Atrodo ir sekantys bus dar geresni“, – optimizmo neslėpė pašnekovas.

Aplenkė net bitkoiną

Vienas didžiausių JAV žiniasklaidos kanalų CNBC prieš keletą dienų paskelbė, kad bene pelningiausia investicija 2021-aisiais tapo naudoti automobiliai. Rinkos analitikas Jimas Bianco apskaičiavo, kad jų kaina vien per pastaruosius keturis mėnesius išaugo apie 20 proc. Pagal šiuos rodiklius buvo aplenkti ne tik populiariausi akcijų biržos produktai, bet ir kur kas rizikingesnės investicijos į žinomiausią kriptovaliutą – bitkoiną.

Drastiškas naudotų automobilių brangimas siejamas su jų gamybos sektoriaus problemomis. Šiai sričiai itin atsiliepė puslaidininkių, naudojamų daugelyje elektroninių prietaisų, deficitas. Dėl technologinių problemų ir sulėtėjusios logistikos vartotojams tapo kur kas sunkiau seną transporto priemonę pakeisti naujesne.

Šia prasme kiti metai numatomi ne ką geresni. Pasak vieno didžiausių JAV bankų „JPMorgan“ analitikų, jau ištisus metus užsitęsęs puslaidininkių, naudojamų mikroschemose, trūkumas įvairioms pramonės šakoms, tarp jų ir automobilių gamybai, atsilieps dar bent iki 2022-ųjų vidurio.

Mikroautobusai – deficitas

JAV rinkos tendencijos neretai skiriasi nuo europietiškų, ypač Lietuvos, realijų. Tačiau šiuo atveju jos gana panašios.

„Metai buvo tikrai sudėtingi. Tiesa, daugelis Lietuvos įmonių džiaugiasi pelnais ir augimu“, – 2021-uosius apibendrino Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Pasak jo, mūsų šalies bendrovėms, prekiaujančioms naudotu transportu, 2021-aisiais dirbti buvo sunkiau nei prieš keletą metų. Pandemijos suvaržymai ribojo logistikos tempus, o kylant automobilių kainoms, prekeivių išlaidos taip pat didėjo, todėl jie buvo priversti jas kelti pirkėjams.

„Iš esmės mūsų įmonių pelno marža nekito, keitėsi tik kainos“, – pabrėžė V.Baršys.

Pardavėjams tapo sunkiau rasti tinkamą prekę, kurią galėtų pasiūlyti pirkėjams. Ypač tai smogė komerciniam transportui. Pavyzdžiui, jei prekių išvežiojimo ar krovinių pervežimo įmonė Lietuvoje dabar norėtų įsigyti naują mikroautobusą, užsakymai jam gali būti išvis nepriimami arba laukimo laikas bus neadekvačiai ilgas.

Nepasiruošė: įvedus savininko deklaravimo kodą, prie „Regitros“ durų nusidriekė didžiulės eilės. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ridos gerokai išaugo

Šiemet tiek lietuviai, tiek Vakarų Europos vairuotojai, nesulaukdami naujų automobilių ar jų tiesiog neįpirkdami, ilgiau nekeitė savo senų automobilių, taip sudarydami deficitą antrinėje rinkoje.

„Lietuvos situaciją sunkina tai, kad mūsų bendras automobilių parkas yra labai senas. Deficito sąlygomis jis paseno dar labiau. Anksčiau žmogus naudotą automobilį parduodavo matydamas, kad į jo remontą greitai teks investuoti didesnę sumą. Šiemet ta pardavimų grandinė buksavo, nes pigiai pardavęs seną, naujesnio taip lengvai nebeįpirksi – jis kainuoja brangiau nei prieš kelerius metus, o ir pasiūla bus skurdesnė“, – dėstė V.Baršys.

Galbūt kažkam atrodo, kad prekeiviams šiemet buvo aukso amžius.

Kai kurie modeliai Lietuvoje brango apie 10 proc., bet buvo ir tokių, kurių kaina kilo beveik 20 proc. Anksčiau mūsų verslininkas Vakaruose tą patį modelį nupirkdavo už 10 tūkst. eurų, o dabar už jį reikia pakloti 12–13 tūkst.

„Galbūt kažkam atrodo, kad prekeiviams šiemet buvo aukso amžius. Taip, jis iš tiesų būtų, jei iš anksto prisipirktum daug automobilių ir jie brangtų tiesiog stovėdami tavo sandėlyje. Tačiau bėda ta, kad kilo ne tik pardavimo Lietuvoje, bet ir pirkimo Vakaruose kaina, todėl pelno procentas liko panašus“, – aiškino pašnekovas.

Didžiausią Lietuvoje automobilių turgų administruojančios bendrovės "Varanas" vadovo Valentino Naujanio pastebėjimu, lietuviai prekeiviai, nuvažiavę, pavyzdžiui, į Belgiją, anksčiau nesunkiai rasdavo Lietuvos rinkai tinkamų automobilių, kurių rida maždaug 150 tūkst. km. Šiemet paieškoms jau tekdavo sugaišti gerokai daugiau laiko, nes dėl naujų automobilių pasiūlos trūkumo ir atitinkamo brangimo belgai neskubėdavo atsikratyti sena transporto priemone, kol ji neprisuks 200 ar 250 tūkst. km.

Vismantas Baršys

Karas tęsis ir šiemet

Dar viena nueinančių metų aktualija – kasmetis taršių automobilių mokestis. Pagal pirminius planus, jis įsigalios nuo 2023-iųjų, bet priimtas turėjo būti dar šiemet. Nors projektas sulaukė Vyriausybės pritarimo, tačiau paskutiniu momentu buvo apsigalvota. Gruodžio viduryje nuspręsta atidėti įstatymo svarstymą Seime iki ateinančio pavasario.

Vieni valdančiosios daugumos atstovai atidėjimą teisino techniniais niuansais, kiti pripažino, kad įstatymą dar reikia gerokai tobulinti.

Beveik niekas neabejoja, kad taršos mokestis 2022-aisiais bus priimtas.

Vis dėlto verslo atstovai mano kiek kitaip. Pasak jų, tikėtina, kad politikai pabūgo neigiamų reakcijų, kurias sukeltų šis įstatymo priėmimas būtent šiuo politiškai ir socialiai įtemptu metu. Kita vertus, beveik niekas neabejoja, kad taršos mokestis 2022-aisiais bus priimtas.

„Taršos mokesčio įstatymas, koks buvo paruoštas šiemet, buvo ydingas. Tai dirbtinis baubo darymas iš dyzelinio automobilio. Juk akivaizdu, kad šiuolaikinis dyzeliu varomas automobilis gali būti nedaug taršesnis nei elektromobilis, ypač žinant, kiek tarši yra elektromobilių gamyba bei utilizacijos procesas. Norėtųsi, kad 2022-aisiais, tobulinant įstatymo projektą, būtų tariamasi su žmonėmis, o ne nuleidžiama iš viršaus eilinė mokesčių rinkliava“, – kalbėjo V.Baršys.

Paieškos: lietuviai Belgijoje anksčiau nesunkiai rasdavo tinkamų mašinų, su 150 tūkst. km rida, o šiemet ji išaugo maždaug perpus. Evaldo Šemioto nuotr.

Lenkijos pavyzdys netiks

Jam pritarė ir Kauno turgaus vadovas V.Naujanis. Tiesa, jis pastebi, kad, nepaisant valdžios diegiamų ekologiško, bet brangaus transporto madų, paprastas lietuvis neskuba joms pasiduoti.

„Žmogus vis tiek pirmiausia orientuojasi į savo turimą pinigų sumą. Tarkime, jei turi 3–4 tūkst. eurų, ieško kiek galima geresnio dyzelinio ar benzininio automobilio už tą sumą. Aišku, kad gero elektromobilio už tiek pinigų neįpirksi. Kitas dalykas, kad nėra naudotų pigių elektromobilių pasiūlos. Tad net ir norėdamas būti ekologiškas pirkėjas nelabai ką ras“, – vardijo V.Naujanis.

Galbūt norima padaryti, kad visa Lietuva persėstų į mažalitražes skardines, kurių kadaise buvo pilna Lenkija.

Pasak jo, smarkiai apmokestinant taršius automobilius, neatsižvelgiama į realią lietuvių perkamąją galią.

„Galbūt norima padaryti, kad visa Lietuva persėstų į mažalitražes skardines, kurių kadaise buvo pilna Lenkija. Pamenate, kaip prieš keletą metų ten po kelius zujo tūkstančiai mažų vietos gamybos fiatukų. Bet jie palaipsniui dingo, o pas mus apskritai nėra pigių vietinės gamybos automobilių. Tad iš plačioms masėms įperkamų transporto priemonių lieka dviračiai ir paspirtukai“, – ironizavo automobilių verslo atstovas.

Reforma kainavo postą

Nemažai sumaišties į nueinančius metus įnešė ir nesusipratimai dėl gegužės pradžioje Lietuvoje įvesto unikalaus savininko deklaravimo kodo (SDK). Jis tapo privalomas kiekvienam mūsų šalyje esančiam automobiliui. Naujoji transporto priemonių savininkų apskaitos sistema buvo įdiegta siekiant pažaboti „šešėlį“ automobilių prekybos rinkoje.

Pirmosiomis savaitėmis, norėdami išsiimti šį kodą, tūkstančiai vairuotojų šturmavo valstybės įmonės „Regitra“ atstovybes, kurios buvo nepasirengusios priimti milžiniškai išaugusius klientų srautus. Skambučių srauto neatlaikė ir įmonės telefonų linijos bei interneto portalas. Žmonės eilėse laukė ištisomis paromis, o reikiamų paslaugų sulaukdavo tik antruoju ar trečiuoju bandymu. Dėl kilusios sumaišties birželio pradžioje iš pareigų pasitraukė „Regitros“ generalinis direktorius Dalius Prevelis.

„Perpardavinėtojai naują tvarką išsiaiškino gana greitai ir rado būdų, kaip prie jos prisitaikyti. Paprastiems žmonėms kilo daug neaiškumų. Akivaizdu, kad šiai reformai nebuvo tinkamai pasiruošta“, – naujovių poveikį pasvėrė V.Naujanis.

Valentinas Naujanis

Gelbėjo ukrainiečiai

Chaosas „Regitroje“ turgaus klientams taip pat atsiliepė, nes sulėtino sandorių sudarymo procedūras. Vietiniai klientai į turgų buvo aktyviau sugužėję metų pradžioje, kai dar pernai įvedus vienkartinį taršos mokestį, kurį nuo 2023-iųjų pakeis jau minėtas kasmetis mokestis, ieškojo mažiau taršių automobilių.

Nueinančiais metais, kaip ir pernai, automobilių turguje pagrindiniai pirkėjai buvo ukrainiečiai. Net ir prieš pat šventes jie zujo po turgų, rinkdamiesi transporto priemonę, kurią siuntė į tėvynę. Tarp pirkėjų buvo ir nemažai Lietuvoje kitus darbus dirbančių ukrainiečių, kurie ieškojo automobilio sau. Šios šalies prekeiviams situaciją palengvino ir Ukrainoje sumažinti muito mokesčiai. Todėl šiemet ukrainiečiai automobilius iš Lietuvos ėmė gabenti ne po vieną du, o pakrovę pilnus automobilvežius.

Anot V.Naujanio, šiek tiek pavienių automobilių iš Kauno buvo išvežama ir į Donecko Respublika pasivadinusią teritoriją, kurioje galioja ne ukrainietiški įstatymai bei mokesčiai. Tačiau iš esmės naujų prekybos krypčių šiemet neatsirado. Anksčiau populiarias Centrinės Azijos šalių kryptis dar prieš keletą metų nubraukė pasikeitusi šių valstybių mokesčių politika. Tiesa, pavieniai prekeiviai iš Kirgizijos turguje sukinėjasi ir dabar. Jie noriai renkasi krovininius autobusiukus, kurių poreikis jų šalyje yra didžiulis, nes dėl prastų kelių automobiliai greitai genda ir juos reikia keisti naujesniais.

Šių metų pabaigoje pagrindinėje, lankomiausioje, Kauno turgaus dalyje pasiūla nusistovėjo maždaug ties 300 automobilių riba. Dar prieš keletą metų siūlomų automobilių skaičius siekdavo 1,2 tūkst. Dar maždaug 1 tūkst. transporto priemonių pirkėjų laukia greta turgaus esančiose prekybos aikštelėse.

COVID-19 nesitraukia

Daugiau kaip 5,4 mln. žmonių mirė nuo koronaviruso nepaisant sušvirkštų beveik 8 mln. skiepų dozių. Tačiau skurdžioms šalims vis dar sunku apsirūpinti vakcinomis. 

Pasaulyje įvedami nauji karantinai ir skelbiami priverstiniai uždarymai. Jie ypač ilgai užsitęsė Australijos didžiuosiuose miestuose. Tačiau sienos pamažu atveriamos ir surengiama dėl pandemijos vieniems metams atidėta Tokijo olimpiada, vykusi faktiškai tuščiuose stadionuose.

Baigiantis metams Europoje vėl smarkiai išauga sergamumas COVID-19 ir kai kurios šalys grąžina anksčiau taikytus suvaržymus.

Sėkmingi klinikiniai vaistų nuo COVID-19 bandymai pakurstė viltis dėl greito sugrįžimo į įprasto gyvenimo vėžes, tačiau jas aptemdė naujos itin užkrečiamos pandeminio koronavirus omikron atmainos atsiradimas.

JAV: chaosas Kapitolijuje

Sausio 6 dieną šimtai Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šalininkų šturmavo Amerikos demokratijos buveinę Kapitolijų, siekdami užkirsti kelią Kongresui patvirtinti Joe Bideno (Džo Baideno) pergalę prezidento rinkimuose. Riaušės pareikalavo penkių žmonių gyvybių, nukentėjo dešimtys policijos pareigūnų.

Šis puolimas sukrėtė visą pasaulį.

Po dviejų savaičių J. Bidenas buvo prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu. D. Trumpas atsisakė dalyvauti jo inauguracijoje, sulaužydamas 152 metus gyvavusią tradiciją.

Vasario 13 dieną D. Trumpas po istorinio antro apkaltos proceso buvo išteisintas dėl kaltinimų pakursčius maištą, susitelkus Senato respublikonams.

A. Navalno įkalinimas

Aleksejus Navalnas, balsingiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas, sausio 17 dieną buvo suimtas vos parskridęs į Maskvą iš Vokietijos, kur penkis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. 45 metų opozicionierius dėl tos atakos kaltina Kremlių, tačiau rusų valdžia tokius kaltinimus atmeta.

Vasarį A. Navalnas buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė senoje byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas. Jis kali kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos.

Spalį Europos Parlamentas skyrė A. Navalnui prestižinę Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę.

Perversmų metai

Vasario 1 dieną Mianmaro lyderė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) buvo suimta per perversmą, užbaigusį dešimtmetį trukusį demokratijos eksperimentą šioje Pietryčių Azijos valstybėje.

Daugiau kaip 1 200 žmonių žuvo ir tūkstančiai buvo suimti, chuntai brutaliomis priemonėmis slopinant masinius protestus prieš perversmą.

Aung San Suu Kyi gali būti dešimtmečiams pasiųsta už grotų, jei bus pripažinta dėl virtinės kaltinimų, kuriuos daugelis stebėtojų laiko politiškai motyvuotais.

Nuverstai lyderei gruodį skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė dėl prieš kariuomenę nukreipto kurstymo ir už stichinių nelaimių įstatymo, susijusio su COVID-19, pažeidimą.

Gegužės 24 dieną Malio pulkininkas Assimi Goita (Asimis Goita) šioje Vakarų Afrikos valstybėje surengė antrą per 10 mėnesių laikotarpį perversmą.

Tunise liepą prezidentas Kaisas Saiedas (Kaisas Sajedas) smarkiai išplėtė savo įgaliojimus, pareiškęs, kad šaliai, po 2011 metų Arabų pavasario laikytai vilties spinduliu, iškilo „neišvengiami pavojai“.

Gvinėjos prezidentas Alpha Conde (Alfa Kondė) buvo nuverstas per karinį perversmą rugsėjo 5 dieną.

Sudane spalio 25 dieną kariškiai sulaikė pereinamojo laikotarpio vyriausybės civilius narius. Perversmas sustabdė perėjimą prie demokratinio valdymo, vykdytą po ilgamečio diktatoriaus Omaro al Bashiro (Omaro Baširo) nuvertimo 2019 metais.

„Hamas“ ir Izraelio karas

Izraelio aneksuotos Rytų Jeruzalės Šeich Džaros rajone daug savaičių vykę protestai prieš planuojamą kelių palestiniečių šeimų iškeldinimą ir jų namų atidavimą žydų naujakuriams gegužės 3 dieną peraugo į susirėmimus tarp žydų ir palestiniečių.

Šimtai žmonių nukentėjo, smurtui išplitus į Al Aksos mečetės kompleksą.

Praėjus savaitei po pirmųjų susirėmimų Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ pradėjo leisti raketas į Izraelio teritoriją, o žydų valstybė atsakė aviacijos smūgiais. Per 11 dienų trukusį karinį konfliktą žuvo 260 palestiniečių. Izraelyje žuvo 13 žmonių, įskaitant vieną karį.

Birželio 13 dieną Izraelyje buvo paskirta griežtojo kurso šalininko Naftali Bennetto (Naftalio Beneto) vadovaujama nauja vyriausybė. Jos paskyrimas užbaigė 12 metų trukusį Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) valdymą.

Talibano sugrįžimas į valdžią

Talibanas rugpjūčio 15 dieną nesulaukęs jokio pasipriešinimo užėmė Kabulą po žaibiško puolimo, iš Afganistano pasitraukus JAV ir NATO pajėgoms.

Talibai sugrįžo į valdžią praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai jų režimą nuvertė JAV vadovaujama tarptautinė koalicija.

Panikos apimti žmonės plūstelėjo į Kabulo oro uostą, vildamiesi pabėgti iš šalies vykstant chaotiškai diplomatų, užsieniečių ir užsienio pajėgoms talkinusių afganų evakuacijai. Kažkiek žmonių žuvo spūstyje, dešimtis gyvybių nusinešė mirtininko įvykdytas sprogdinimas.

Paskutiniams amerikiečių kariams rugpjūčio 30 dieną palikus Afganistaną, dramatiškai baigėsi ilgiausias Amerikos karas.

Sukrėtimai Europoje

Jungtinė Karalystė, sausio 1-ąją pasitraukusi iš ES bendrosios rinkos, susidūrė su tuščių parduotuvių lentynų problema ir degalų krize, kilusia dėl darbo jėgos, ypač sunkvežimių vairuotojų, stygiaus.

„Brexitas“ taip pat pakurstė įtampą Šiaurės Airijoje bei Jungtinės Karalystės nesutarimus su kaimynėmis dėl žvejybos ir migrantų.

Lapkritį netoli Prancūzijos Kalė uosto nuskendus 27 migrantams, bandžiusiems perplaukti Lamanšo sąsiaurį, tarp Londono ir Paryžiaus įsiplieskė žodžių karas.

Tuo metu Vokietijoje kanclerė Angela Merkel pasitraukė iš politikos po 16 vadovavimo metų ir apstulbino pasaulį, oficialiai atsisveikinimo ceremonijai pasirinkusi „pankų krikštamote“ vadinamos atlikėjos Ninos Hagen dainą.

Gruodžio pradžioje A. Merkel kanclerio poste pakeitė Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), kurio socialdemokratai sudarė koaliciją su žaliaisiais ir Laisvąja demokratų partija (FDP).

Europos Sąjungoje aštrų konfliktą išprovokavo spalio 7 dieną Lenkijos Konstitucinio Tribunolo priimta nutartis, kad ES teisė taikytina tik tam tikrose apribotose srityse, o visur kitur pirmumą turi Lenkijos įstatymai. Europos Komisija ir kai kurios narės pareiškė, kad tokia pozicija žalinga ES sanglaudai ir yra teisinė priedanga Varšuvai, jai siekiant panaikinti teismų nepriklausomumą ir nebesilaikyti demokratinių normų.

Ekstremalūs klimato reiškiniai

Užsitęsęs temperatūros padidėjimas virš 1,5 Celsijaus laipsnio – ribos, nustatytos 2015 metų Paryžiaus sutartimi, gali nulemti „šimtmečius trunkančias ir, kai kuriais atvejais, negrįžtamas pasekmes“, įspėjo Jungtinių Tautų ekspertai ataskaitoje, kurią birželį gavo naujienų agentūra AFP.

Klimato kaita visame pasaulyje paskatino dažnesnes ir smarkesnes gaivalines nelaimes, nuo katastrofiškų potvynių Vokietijoje bei Belgijoje iki užsitęsusių niokojančių miškų gaisrų JAV, Rusijoje, Turkijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Alžyre.

Dėl vadinamojo aukšto atmosferos slėgio „karščio kupolo“ Kanados vakaruose birželį termometro stulpelis buvo pakilęs iki beveik 50 Celsijaus laipsnių.

Lapkritį per Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP26 Glazge beveik 200 šalių pasirašė susitarimą dėl pastangų stabdyti įsibėgėjusį pasaulio klimato šiltėjimą, bet nesugebėjo priimti sprendimų, kurie, anot mokslininkų, yra būtini aštrėjančiai krizei suvaldyti.

Migrantų krizė Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje

Lapkritį tūkstančiai migrantų iš Vidurinių Rytų spaudžiant šalčiui buvo kelioms savaitėms įstrigę stovykloje prie Baltarusijos sienos su Lenkija, vildamiesi patekti į Europos Sąjungą. Gauta pranešimų, kad kažkiek migrantų dėl nepakeliamų sąlygų mirė.

Vakarų šalys kaltina Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą.

Baltarusija tokius kaltinimus atmeta ir piktinasi, kad ES neįsileidžia migrantų.

Nerimas dėl Rusijos ir Ukrainos

Vakarų vyriausybės paskutiniosiomis 2021 metų savaitėmis kaltino Maskvą sutelkus maždaug 100 tūkst. karių prie Rytų Ukrainos, kur vyriausybės pajėgos nuo 2014 metų kariauja su prorusiškais separatistais.

Rusija neigia besiruošianti įsiveržti, bet iš JAV bei NATO reikalauja teisinių saugumo garantijų, be kita ko, kad Aljansas sustabdytų savo plėtrą į rytus.

Gruodį V. Putinas paskelbė virtinę saugumo reikalavimų Vakarų šalims, įskaitant reikalavimą neleisti Ukrainai tapti NATO nare.

Atsakydamos Jungtinės Valstijos ir jų partnerės Europoje pagrasino imtis prieš Rusiją griežtų ekonominių sankcijų, jei ši įsiverš į Ukrainą. Tuo pat metu Maskvai buvo pasiūlyta surengti derybas. Planuojama, kad jos prasidės sausio mėnesį.

Biologija – ne politika

„2020-ųjų vasarą daug žmonių galvojo, kad viskas buvo baigta, bet tada atėjo ruduo. Šie metai dėl COVID-19 tikrai buvo labai sunkūs, bet tai  buvo ir metai, kai Europa parodė, kad gali atlaikyti didelius išbandymus“, – neabejoja Briuselyje gyvenantis T.Kaiseris.

Pasak jo, nepaisant to, kad metų pradžioje Europos Komisijos (EK) iniciatyva įvykusių vakcinų užsakymų tema sulaukė daug kritikos, galiausiai ši bloko strategija pasirodė buvusi gana sėkminga.

„Didelės šalys būtų galėjusios užsisakyti vakcinų ir užsitikrinti jų tiekimą pačios, bet mažesnėms valstybėms, kurios galbūt nelabai ekonomiškai stiprios ar neturi stiprių ryšių, galbūt būtų buvę daug sunkiau užsitikrinti vakcinų tiekimą“, – pridurdamas, kad tam tikra prasme šie metai pavertė Europą stipresne, sako T.Kaiseris.

Ir iš tiesų – šią vasarą Europoje įsibėgėjus vakcinacijai, startavus ES skaitmeniniam COVID-19 pažymėjimui ir valstybėms atpalaidavus kelionių suvaržymus, atsirado daugiau vilties įveikti pandemiją.

Tačiau naujoji koronaviruso banga, omikron atmaina ir nauji ribojimai ES visuomenėse pakurstė skepticistines nuotaikas ir nusivylimą, nes vakcinos, kurios, kaip daug kas tikėjosi, išgelbės nuo pandemijos, nesustabdė jos 100 proc.

„Aš manau, kad ne ES kaltė, jog virusas ne toks pastovus, kaip mes tikėjomės. Galbūt politikai iš pat pradžių kažkiek kitaip įsivaizdavo situaciją, bet jei kalbėtume apie biologiją, ji nėra susijusi su politika. Nemanau, kad Europa galėjo padaryti ką nors, kad išvengtų antros ar trečios, ar ketvirtos bangos, kurios vilnijo per visą pasaulį“, – svarsto T.Kaiseris.

Šiuo metu gana aktyvios diskusijos apie privalomą vakcinaciją yra šalių apsisprendimo reikalas. „Buvau spaudos konferencijoje, kurioje EK prezidentės Ursulos von der Leyen buvo klausiama apie privalomą vakcinaciją. Ji pasakė, kad tai yra klausimas, kurį šalys gali apsvarstyti, tačiau labai aišku, jog ES negali priversti savo narių imtis privalomos vakcinacijos“, – pasakoja žurnalistas.

EPA-ELTA nuotr.

Ilgalaikis procesas

Politines aktualijas analizuojantis T.Kaiseris, apibendrindamas šiuos metus, išskiria, kad ES politika yra ilgalaikio vystymosi ir pokyčių, o ne pavienių įvykių visuma. Šioje perspektyvoje jis akcentuoja šią vasarą EK pristatytą „Fit for 55“ klimato planą, kurio pagrindinis tikslas yra susieti esamus Bendrijos įstatymus ir tikslus su siekiu iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc. „Kitais metais kils daug ginčų, kai šalys diskutuos apie šių tikslų pasiekiamumą. Nemanau, kad tai bus lengva“, – prognozuoja T.Kaiseris.

Europa turės priartėti prie klausimo, kokia ji nori būti ir kokia ji turėtų būti, nes tai ir yra tikrasis klausimas, slypintis už viso konflikto: ar ji nori būti labai glaudi sąjunga, ar tik ekonominė sąjunga.

Jis taip pat beveik neturi abejonių, kad dėl teisės viršenybės įsiplieskę ginčai tarp Vengrijos, Lenkijos ir ES irgi bus dėmesio centre. „Europa turės priartėti prie klausimo, kokia ji nori būti ir kokia ji turėtų būti, nes tai ir yra tikrasis klausimas, slypintis už viso konflikto: ar ji nori būti labai glaudi sąjunga, ar tik ekonominė sąjunga. Tai pagrindinė kelerių metų diskusija“, – sako žurnalistas.

Greta ES aktualijų T.Kaiseris mini ir keletą išsiskyrusių asmenybių: „Pirmiausiai į galvą ateina jūsų užsienio politikos vadovas Gabrielius Landsbergis. Jis buvo vienas tų, apie kuriuos šiemet kalbėjome, jo  balsas buvo gerai girdimas. Už ES vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas taip pat buvo labai matomas. Ir, žinoma, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi. Tai nenaujas vardas politikoje, tačiau dabar jis vaidina kur kas svarbesnį vaidmenį Europos lygiu, ypač kai pasitraukė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.“

AFP nuotr.

Tęstinumas ar pokyčiai?

Neseniai darbą pradėjusi naujoji Vokietijos vyriausybė, vedama socialdemokratų (SPD), žaliųjų ir Laisvosios demokratų partijos (FDP), pažymėjo šešiolika metų trukusio A.Merkel valdymo pabaigą. Europos žiniasklaida kėlė klausimų, ar tai yra tikroji jos eros pabaiga, tačiau T.Kaiseris mano, kad iš esmės bent jau Europos lygiu išvysime buvusios kanclerės politikos tęsinį.

„ES iš naujosios Vokietijos koalicijos gali tikėtis bendradarbiavimo, proeuropietiško požiūrio. Ši koalicija pasisako už daug stipresnę Europą, daug artimesnę integraciją. Valdantieji sieks parodyti, kad yra tikrai įsipareigoję ES“, – sako žurnalistas.

Pasak jo, A.Merkel palikimas Europoje nevienareikšmis, pavyzdžiui, opiausi migracijos klausimai liko vis dar neišspręsti – tai patvirtina ir dabartinė situacija prie Baltarusijos sienų. „A.Merkel ne visada vaidino aktyvų vaidmenį, nes didžiąją laiko dalį skyrė krizių valdymui. Tikiuosi, kad naujoji valdžia turės pakankamai galimybių atsikvėpti ir atlikti tokį vaidmenį, ir, kaip prancūzai, tokiose situacijose labai aktyviai kurs ES ateitį, nors kol kas to dar nematėme“, – atvirauja T.Kaiseris.

Valdantieji planuoja skirti 60 mlrd. eurų investicijų į Vokietijos ateitį, įskaitant planus kovoti su klimato kaita. Vyriausybė iki 2030 m. žada atsisakyti anglimis kūrenamų elektrinių ir 80 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių, planuojama, kad iki 2030-ųjų valstybės keliuose važinės 15 mln. elektromobilių. Šiuo metu jų Vokietijoje tėra kiek daugiau nei 500 tūkst. Naujos lėšos bus panaudotos ir investicijoms į šalies ekonomikos skaitmeninimą.

Pasak T.Kaiserio, patys vokiečiai tokią žalią ir modernią valdančiosios koalicijos darbotvarkę vertina atsargiai. „Dauguma rinkėjų balsavo už šią vyriausybę – nebūtinai už tiksliai tokią koaliciją, bet už partijas, kurios yra koalicijos širdyje. Manau, kad bendra visuomenės nuotaika tokia: taip, tai yra kažkas nauja, tokios trijų partijos koalicijos nebuvo ilgą laiką. Žmonės tikisi tam tikrų reikalingų pokyčių, tačiau tuo pat metu jie turi abejonių, ar trijų partijų koalicija gali išlikti visą kadenciją. Mes turime palaukti, kad pamatytume“, – sakė pašnekovas.

„Trijų partijų koalicija taip pat rodo, kad bus daugiau skirtingų pozicijų Europos klausimais“, – priduria jis.

Kalbant apie Rytų Europą, pavyzdžiui, Baltarusiją ar Rusiją, T.Kaiseris mano, kad Vokietijos vyriausybė gali parodyti šiek kiek griežtesnį požiūrį prezidentų Aliaksandro Lukašenkos ar Vladimiro Putino atžvilgiu. „Tai šios vyriausybės planas, bent jau ji taip skelbia. Reikia laiko įvertinti, bet aš asmeniškai nemanau, kad bus koks nors milžiniškas pokytis, kad šios koalicijos požiūris bus tikrai daug kietesnis. Juk galiausiai Vokietijos užsienio politika yra ES užsienio politikos dalis ir naujoji vyriausybė turės derinti veiklą su kitomis ES valstybėmis narėmis“, – akcentuoja jis.

Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Galėjo tapti sėkme

T.Kaiseris prisipažįsta nesuprantąs, kodėl migrantų krizė prie Baltarusijos ir ES sienų gali būti naudinga A.Lukašenkai. „Tai nesąmonė. Ši idėja nieko nekeičia, tik reikalauja daugiau europinių sankcijų. Iš V.Putino perspektyvos, taip neįvyko, bet tai galėjo tapti labai sėkmingu planu, nes buvo siekiama destabilizuoti Europą, ypač tuo metu, kai ES nesutaria su Vengrija ir Lenkija. Bet jam nepasisekė“, – sako apžvalgininkas.

„Tačiau atrodo, kad Europa į šį iššūkį sureagavo gana gerai. Kai ES užsienio politikos tarnyba nuvyko į trečiąsias šalis, iš kurių atvyko migrantai, labai greitai susitarė dėl priemonių, skirtų skrydžiams sustabdyti, o tokios šalys kaip Irakas praktiškai pradėjo repatrijuoti savo žmones. Manau, kad V.Putinas tikėjosi didesnės sėkmės“, – priduria jis.

T.Kaiseris atviras: jis netiki, kad sankcijos ar rezoliucijos gali pakeisti tokius režimus kaip A.Lukašenkos. „Jis yra labai orientuotas į Rusiją. Taip, ES yra svarbi Baltarusijos prekybos partnerė, bet visos sankcijos elito per daug nejaudina. Manau, kad elito interesai yra Rusija ar jos dominuojamos sferos, bet ne Europoje“, – detalizuoja žurnalistas.

Kremliaus vadovui pareikalavus garantijų, kad NATO nesiplės į Rytus, vadinasi, į Aljansą neįstos Ukraina, kaip ultimatumas nuskambėjęs pareiškimas sukėlė ES ir NATO lyderių nerimą. „Aš manau, kad tokiais reikalavimais V.Putinas tiesiog nori patikrinti JAV dėmesį“, – situaciją vertina T.Kaiseris ir priduria, kad Europa vis dar tikisi, jog Ukrainos ir Rusijos konfliktą galima išspręsti diplomatinėmis priemonėmis.

„Tai yra svarbus Ukrainos suverenumo klausimas. Ar ji tikrai turi šansą tapti ES nare? Pamatysime per artimiausius dešimtmečius, bet įstatymų viršenybės diskusijos su Vengrija ir Lenkija nepalengvina ES plėtros galimybių“, – sako žurnalistas iš Vokietijos.

Jonas Gricius

Kino operatorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Gricius mirė vasario 1 dieną, eidamas 93-iuosius.

„Išėjo ne šiaip nepaprastai talentingas operatorius, bet viena iš pačių svarbiausių figūrų mūsų kino istorijoje“, – sakė režisierius Audrius Stonys.

„Jono Griciaus indėlis į lietuvišką kiną yra toks milžiniškas, kad būtų net sudėtinga nusakyti keliais sakiniais. Jis turėjo įtakos tiek vaidybiniam, tiek dokumentiniam kinui, jis išugdė visą operatorių kartą, galų gale jis iškėlė operatorinį meistriškumą į tarptautines aukštumas“, – teigė jis.

Vytautas Jurgis Bubnys

Balandžio 25-ąją eidamas aštuoniasdešimt devintuosius metus mirė prozininkas, dramaturgas, eseistas, aktyvus Sąjūdžio dalyvis Vytautas Jurgis Bubnys.

„Manau, kad V. Bubnio talentas ir jo kūryba, anaiptol dar neišgvildenta ir nevisapusiškai literatūrologų suvokta, prie jo gausaus kūrybinio palikimo, esu tikra, sugrįš dar ne tik būsimos skaitytojų kartos, bet ir literatūros mokslininkai atras neištirtas, išminties kupinas jo kūrinių potekstes, simbolius, motyvus, kurie susiję su autoriaus savita metafizika, krikščioniškuoju humanizmu, su išskirtiniu pasaulio suvokimu“, – sakė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.

V. Bubnys parašė apie dvidešimt romanų ir dar per dvidešimt kitų knygų, jo kūriniai versti į daugiau nei 20 kalbų, kai kurie jų ekranizuoti.

Kęstutis Glaveckas

Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras, vienas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) įkūrėjų Kęstutis Glaveckas mirė balandžio 30-ąją. Jis į Seimą be pertraukos rinktas nuo 1996-ųjų, nuo 2000-ųjų vadovavo tuometinei Lietuvos centro sąjungai, buvo jos jungimosi su Lietuvos liberalų sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga iniciatorius.

„Man, kaip ir daugeliui mano kartos ekonomikos studentų, profesoriaus K. Glavecko paskaitos buvo šviežio oro gūsis 1985–1986 metais dar nelaisvos Lietuvos ekonomikos mokslo padangėje. Jo paskaitų mes nekantraudami laukėme“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Visi mūsų kartos ekonomistai, kurie studijavo Vilniaus universitete, turbūt perėjo per jo paskaitas, per kurias jis su užsidegimu pasakojo mums apie būsimą rinkos ekonomiką, apie laisvų žmonių mainus tais laikais, kai apie tai nebuvo priimta viešai kalbėti. Tai absoliučiai išsiskyrė iš visų kitų“, – sakė LLRI vadovė Elena Leontveja.

Algirdas Klova

Algirdas Klova mirė liepos 16 dieną, eidamas 63-iuosius. Jis įkūrė country muzikos grupę „Kikilis“, folkloro ansamblį „Vydraga“, nepriklausomybės metais subūrė „Country‑Blues Session Band“, sudarė ir išleido daugiau kaip dešimt lietuvių muzikos folkloro rinkinių, leido savo kūrybos ir „Vydraga“ kompaktines plokšteles, knygas.

„Kartu mes jį prisiminsime ir kaip lietuvių folkloro muzikos propaguotoją toli už mūsų šalies ribų, daugelio autorinių koncertų ir tarptautinių festivalių organizatorių, muzikos žurnalistą, talentingą pedagogą“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo užuojautoje mirus šiam kompozitoriui, muzikantui bei etnomuzikologui pabrėžė, jog A. Klovos indėlis buvo itin reikšmingas skleidžiant lietuvių folkloro grožį ir jėgą. 

Kazimieras Motieka

Kovo 11-osios Akto signataras, advokatas, vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjų Kazimieras Motieka mirė rugpjūčio 31-ąją, eidamas 92-uosius metus. 1990–1992 metais jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, vicepirmininkas, 1993-iaisiais įkūrė savo vardo privačią advokatų kontorą, o nuo 2003 metų buvo advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris.

„Aš jį prisimenu kaip žmogų, išsiskiriantį Sąjūdžio veikloje ir vadovybėje. Kaip tiesų, ryžtingą ir drąsų, tvirtai stovintį prieš tuometinę nomenklatūrinę sovietų santvarką – be reveransų ir be atsiprašymų“, – sakė pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.

Signatarė, Seimo narė Laima Liucija Andrikienė teigė, kad K. Motieka buvo vienas svarbiausių Lietuvos valstybės architektų.

Romualdas Rakauskas

„Šio fotografijos Meistro darbai dvelkia poezija ir įtikina savo jautrumu, iš kitų jie išsiskiria grynumu, poetiniu įtaigumu, nesentimentaliu lyriškumu. Optimistiškai žvelgęs į žmogų bei gyvenimą, R. Rakauskas paliko gilų įspaudą  Lietuvos fotografijoje“, – užuojautoje teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Fotomenininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Rakauskas mirė rugsėjo 15 dieną, eidamas 81-uosius metus. Prieš pusę amžiaus su kitais jis įkūrė Lietuvos fotografijos meno draugiją, iš viso surengė daugiau kaip 70 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Žymiausias darbas – dešimtmetį kurtas ciklas „Žydėjimas“, kuriame pavasarinių žiedų fone įvairiose šalies vietose fotografuodavo sutiktus žmones, dukrą.

Leonardas Gutauskas

Tapytojas, iliustratorius, rašytojas, poetas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Leonardas Gutauskas mirė rugsėjo 25-ąją, eidamas 83-iuosius metus.

„L. Gutausko kūrybą aprėpti sunku. Dar keliems dešimtmečiams į priekį ir dailėtyrininkai, ir literatūrologai turės darbo“, – teigė literatūros kritikas Petras Bražėnas.

L. Gutauskas išleido beveik 50 poezijos, prozos knygų bei knygų vaikams, pagal žymiausią jo romaną „Vilko dantų karoliai“ filmą sukūrė režisierius Algimantas Puipa. Menininkas surengė apie dešimt individualių parodų Lietuvoje, rengė parodas užsienyje, be kitų paveikslų, yra nutapęs nemažai menininkų portretų.

Bronius Kutavičius

„Jeigu kalbėtume apie tai, kad kiekviena šalis turi savo ryškiausią kompozitorių, tai neabejotinai B. Kutavičius buvo vienas iš pačių ryškiausių (...). Jis suformavo tam tikrą reakciją ir būdą, kaip interpretuoti folklorą, kaip jį pateikti jungiant su šiuolaikinės muzikos priemonėmis“, – teigė Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovas Mykolas Natalevičius.

Vienas žinomiausių Lietuvos kompozitorių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Bronius Kutavičius mirė rugsėjo 29 dieną, eidamas 90-uosius.

Jis dėstė keliose aukštosiose mokyklose, apie penkiolika metų – Lietuvos muzikos akademijoje, ketvirtį amžiaus – Čiurlionio menų gimnazijoje. Be kitų kūrinių, rašė muziką kino filmams, tarp jų – Raimondo Vabalo režisuotiems „Skrydis per Atlantą“, „Miškais ateina ruduo“ ir kt.

Robertas Keturakis

„Jis buvo europinio lygio kūrėjas, tikras plunksnos riteris, globojęs ir skatinęs kurti daugelį literatų. Viename interviu R. Keturakis prisipažino, jog artimieji jį švelniai vadino debesų žmogumi, kurį aplenkia kasdienybė. Išties, kurdamas poetas būdavo laimingiausias“, – užuojautoje sakė Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Poetas, rašytojas R. Keturakis mirė spalio 26 dieną. Jis yra beveik 30-ies poezijos, eseistikos knygų autorius, pelnė daugybę literatūrinių apdovanojimų, dirbo kultūrinėje periodikoje, Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos vyriausiuoju redaktoriumi.

Juozas Jakavonis-Tigras

Partizanas J. Jakavonis-Tigras mirė lapkričio 23 dieną, eidamas 97-uosius metus. Jis 1945-aisiais savo tėvų sodyboje įrengė partizanų štabo vadavietę, kurioje slapstėsi su tuometiniu Merkio rinktinės vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu, Pietų Lietuvos partizanų vadu Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu.

J. Jakavonis-Tigras ėjo štabo ryšininko pareigas, 1946-aisiais jis buvo ištremtas į Sibirą ir į Lietuvą grįžo po 13 metų.

„Šis didvyris už Lietuvos laisvę kovojo nuo pat jaunų dienų. Jo nepalaužė nei gyvenimas bunkeryje, nei į nugarą alsuojantis priešas, nei ilgametės kančios tremtyje. Laisvės viltį ir pareigą kovoti už ją J. Jakavonis-Tigras nuosekliai puoselėjo ir grįžęs į Tėvynę“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

SAUSIS

Sausio 4 dieną eidamas 68-uosius mirė žinomas Lietuvos bitininkas, mokslininkas Jonas Balžekas jaunesnysis. Sausio 15 dieną eidamas 91-uosius mirė architektas, buvęs Vilniaus dailės akademijos rektorius profesorius Vytautas Brėdikis. Sausio 19 dieną eidamas 69-uosius metus mirė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas. Sausio 24 dieną eidamas 64-uosius metus mirė pirmos nepriklausomos radijo stoties įkūrėjas, buvęs ministras Rimantas Pleikys. Sausio 27 dieną eidamas 72-uosius metus mirė buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Lietuvos teisėjų garbės teismo pirmininkas Albinas Sirvydis. Sausio 31 dieną eidamas 70-uosius metus nuo COVID-19 mirė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, buvęs Seimo narys „darbietis“ Sergejus Ursulas.

VASARIS

Vasario 1 dieną eidamas 88-uosius metus mirė choro ir orkestro dirigentas, pedagogas Arvydas Paltinas – dainininkės Nelės Paltinienės vyras. Vasario 2 dieną mirė 83-ejų istorikas, visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras Romas Batūra. Vasario 5 dieną mirė 65-erių filosofė, literatūros kritikė, eseistė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė Jūratė Baranova. Vasario 13 dieną eidamas 92 metus šeštadienį mirė Lietuvos žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros istorikas Bronius Raguotis. Vasario 24 d dieną eidamas 63-iuosius metus mirė tapytojas Aleksandras Vozbinas.

KOVAS

Kovo 7 dieną eidamas 92-uosius metus mirė astrofizikas, pedagogas Algimantas Ažusienis. Kovo 17 dieną mirė visuomenininkė, buvusi onkologinėmis ligomis sergančių pacientų asociacijos Onkologija.lt prezidentė Zita Zamžickienė. Kovo 22 dieną darbe netikėtai mirė 53-ejų Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Nasevičius.

BALANDIS

Balandžio 19 dieną eidamas 69-uosius metus mirė žinomas mikrochirurgas profesorius Kęstutis Vitkus. Balandžio 24 dieną, eidamas 54-uosius metus mirė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas, žurnalistas, informacinių technologijų ekspertas Džiugas Paršonis.

GEGUŽĖ

Gegužės 5 dieną eidamas 82-uosius metus mirė buvęs sveikatos apsaugos ministras, gydytojas radiologas Konstantinas Romualdas Dobrovolskis. Gegužės 22 dieną eidamas 57 metus mirė Lietuvos ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ilgametis diplomatas Edminas Bagdonas. Gegužės 24 dieną eidama 93-iuosius metus mirė teatro ir kino aktorė Aldona Jodkaitė.

BIRŽELIS

Birželio 1 dieną eidamas 80-tus metus pirmadienį mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, Vilniaus metro idėjos propaguotojas, visuomenės veikėjas Juozas Zykus.

LIEPA

Eidamas 87-uosius, liepos 3 dieną mirė pirmasis LRT televizijos diktorius, buvęs Seimo narys Juozas Baranauskas. Liepos 11 dieną eidamas 85-uosius mirė ilgametis Klaipėdos dramos teatro režisierius Povilas Gaidys.

RUGPJŪTIS

Rugpjūčio 15 dieną eidamas 91-uosius metus mirė prozininkas, buvęs Seimo narys Algirdas Pocius. Rugpjūčio 15 dieną eidamas 93-uosius mirė žinomas kardiochirurgas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Jurgis Brėdikis. Rugpjūčio 20 dieną eidamas 98-uosius metus mirė Laisvės premijos laureatas partizanas Juozas Mocius-Švedrys. Rugpjūčio 21 dieną eidama 63 metus mirė viena žymiausių Lietuvos akušerių ginekologų, ilgametė Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė. Rugpjūčio 23 dieną eidamas 66-uosius metus mirė žiniasklaidos ekspertas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Žygintas Pečiulis. Rugpjūčio 24 dieną mirė sovietmečio disidentas, pogrindžio spaudos bendradarbis ir platintojas, antisovietinių protesto akcijų organizatorius bei dalyvis Algirdas Masiulionis.

RUGSĖJIS

Rugsėjo 2 dieną, eidamas 73-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio instituto įkūrėjas ir ilgametis direktorius profesorius Jonas Stankūnas. Rugsėjo 6 dieną mirė garsus juvelyras, Bažnytinio paveldo muziejaus rėmėjas Aleksandras Šepkus. Rugsėjo 6 dieną Jungtinėse Valstijose mirė buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Bronius Vaškelis. Rugsėjo 19 dieną mirė eksperimentinės branduolio fizikos Lietuvoje pradininkas, profesorius, habilituotas fizinių ir matematikos mokslų daktaras Kęstutis Makariūnas.

SPALIS

Spalio 1 dieną mirė, eidamas 73 metus, Kovo 11-osios akto signataras, tapytojas Vytautas Kolesnikovas. Spalio 5 dieną, eidamas 96-uosius, mirė Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis. Spalio 15 dieną, eidamas 90-uosius, mirė fotografas, Fotografijos muziejaus Šiauliuose įkūrėjas Antanas Dilys. Spalio 20 dieną, eidamas 83 metus, mirė poetas, prozininkas, publicistas Jonas Mačiukevičius. Spalio 21 dieną mirė istorikas, aktyvus Lietuvos išeivijos veikėjas, pirmasis Lietuvos ambasadorius Izraelyje Romualdas Jonas Misiūnas. Eidamas 54 metus, spalio 31 dieną mirė verslininkas Arūnas Šikšta.

LAPKRITIS

Eidama 97-uosius, lapkričio 14 dieną mirė lietuvių smuikininkė, pedagogė, profesorė emeritė Kornelija Kalinauskaitė-Fledžinskienė. Lapkričio 15 dieną mirė operos primadona, dainininkė Irena Jasiūnaitė, jai buvo 96 metai. Lapkričio 15 mirė Lietuvos kraujagyslių chirurgė Dalia Triponienė. Lapkričio 19 dieną, eidamas 60-uosius, mirė atsargos generolas majoras, buvęs Gynybos štabo viršininkas Gintautas Zenkevičius. Lapkričio 25 dieną, eidamas 82 metus, mirė buvęs Seimo narys, pedagogas, visuomenės veikėjas Vytenis Albertas Zabukas.

GRUODIS

Eidamas 78-uosius, gruodžio 9 dieną mirė dokumentinio kino režisierius ir operatorius Vytautas Damaševičius. Gruodžio 10 dieną, eidamas 98 metus, mirė žymus katalikų dvasininkas, dailininkas Stasys Žilys. Gruodžio 20-ąją mirė, eidamas 86-uosius, Lietuvos mokslų akademijos narys astronomas Vytautas Prancičkus Straižys. Gruodžio 24 dieną po sunkios ligos mirė aktorius Juozas Rygertas, jam buvo beveik 86-eri. Gruodžio 27 mirė Lietuvos laisvės kovų dalyvis, atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyčio apygardos vadas, Laisvės premijos laureatas Bronislovas Juospaitis-Direktorius. Jam buvo 96 metai.

INFRASTRUKTŪRA

Išasfaltuotos gatvės, įrengti ir sutvarkyti šaligatviai

Priekulės seniūnijoje – Slyvų g. Kuodžių kaime, Vingio g. Priekulėje. Rekonstruotos pagrindinės Priekulės Klaipėdos ir Žalgirio g., šalia jų nutiesti šaligatviai.

Agluonėnų seniūnijoje – Juodikių ir Agluonos g.

Sendvario seniūnijoje – Mėtų g. Jakuose, Baukštininkų g. Klemiškės II kaime, Aušros g. Sudmantų kaime, Agilos g. Trušelių kaime. Taip pat pradėtas Danės g. Trušeliuose asfaltavimas.

Dauparų–Kvietinių seniūnijoje – Liepų g. Gobergiškės kaime.

Veiviržėnų seniūnijoje – Šermukšnių, Skomantų ir Ažpurvių g. Pėžaičiuose bei Mokyklos g. Veiviržėnuose. Parengtas Laisvės g. Veiviržėnuose projektas.

Endriejavo seniūnijoje – Anužių g. Žadeikiuose.

Kretingalės seniūnijoje – Grauminės g. Plikiuose.

Gargžduose išasfaltuotos Kvietinių, Vasario 16-osios g., J. Basanavičiaus g. atkarpa link sodų nuo Pušų g. iki įvažiavimo į „Gargždelės“ sodininkų bendriją. Sutvarkyti šalia šių gatvių esantys šaligatviai.

Mieste taip pat sutvarkyti šaligatviai ties Klaipėdos g. 42 namu, Žemaitės g. ties Vaikų biblioteka, Birutės g. šaligatvio dalis nuo sankryžos su J. Basanavičiaus g. iki Pušyno tako, dalis Melioratorių g. šaligatvio nuo Dariaus ir Girėno g. Atnaujintais takais vaikai keliauja ir į vaikų žaidimo aikštelę Pušų g.

Naujas šaligatvis Žiburių g. Melioratorių g. atsirado automobilių stovėjimo aikštelės.

Tiesiamas pėsčiųjų-dviračių takas palei Kretingos Plento g.

Pasirašyta sutartis dėl Tilto g. Gargžduose asfaltavimo ir dviračių bei pėsčiųjų tako iki Gargždų piliakalnio įrengimo. Darbai čia prasidės jau pavasarį, o galutinį rezultatą išvysime rudenį.

Vėžaičių seniūnijoje išasfaltuota Liepų g. atkarpa nuo Šiaurės vartų iki Vėžaičių kultūros centro pastato. Atnaujintas per Vėžaičių dvaro parko Skinijos upelio slėnį einantis pėsčiųjų takas.

Agluonos gatvė Agluonėnuose

Lietaus tinklai

Išspręsta Liepų g. Ginduliuose paviršinių nuotekų sėmimo problema.

Įrengti lietaus tinklai Pašto g. Jakuose. Nauji lietaus nuotekų tinklai su valymo įrenginiais atsirado Klaipėdos ir Žalgirio g. Priekulėje, Sodų g. Girkaliuose.

Apšvietimas

Suremontuotas ir atnaujintas apšvietimas Atgimimo g. Agluonėnuose.

Nauju apšvietimu džiaugiasi ir Vingio g. Dauparuose, Durpyno ir Gėlynų g. Jonušuose, Minijos g. Kvietiniuose gyventojai.

Apšviesta Kretingos Plento g. Gargžduose, kelias nuo J. Basanavičiaus g. Gargžduose pabaigos iki pat Dovilų, palei karjerą.

Doviluose nušvito Gargždų g. atkarpa nuo Klaipėdos g. iki Parko g.

Šviesiau ir Jurgaičių bei Šilelių g. Mazūriškiuose, Naujojoje g. Purmaliuose.

Apšviestos Klaipėdos ir Žalgirio g. Priekulėje.

Artimiausiu metu apšvietimas atsiras Liepų g. Ginduliuose, Kvietinių g. atkarpoje nuo Parko g. iki pat Gargždų miesto ribos, ir Pušų g. dalyje nuo Dariaus ir Girėno g. iki Gamyklos g. Gargžduose.

Atnaujintas Liepų g. Vėžaičiuose apšvietimas.

Parengti viso rajono apšvietimo plėtros ir modernizavimo projektai.

Kretingos plento apšvietimas

Viešos erdvės

Keičiasi ir gražėja Priekulės viešosios erdvės: įrengtos komunikacijos, šviestuvai. Erdvės pritaikomos sportui, poilsiui, o šunų augintojai džiaugiasi patogia, nauja šunų išvedžiojimo aikštele.

Atgijo ir Vėžaičių viešosios erdvės. Atnaujinta daugiau nei 38 tūkst. kv. m teritorija, kurioje gyventojams sukurta jauki, tvarkinga, šiuolaikiška aplinka bei patogi infrastruktūra. Aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonose tarp Liepų ir Gargždų g. pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai. Sutvarkyta ir parko teritorija. Įrengti laiptai iš aukštutinio dvaro parko į Skinijos upelio slėnį, kur pastatyta pakyla-scena. Atnaujinta ir Turgaus aikštė: sutvarkyta danga, sukurta 10 prekybos vietų.

Sutvarkytos viešos erdvės Gargžduose palei Kvietinių g. nuo Klaipėdos g. iki Parko g.

Baigtas pirmasis Gargždų parko tvarkymo etapas. Pasirašyta sutartis dėl tolimesnių darbų. Bus atnaujinti parko takai, apšvietimas, atsiras nauja vaikų žaidimo aikštelė, laiptai, bus pastatytas tualetas ir amfiteatras.

Baigiamas pirmasis futbolo stovyklavietės prie Gargždų karjero statybos etapas. Jau įrengtos 3 futbolo aikštės, tinklinio aikštelės, mobilūs pastatai, inžineriniai tinklai, pontoninis lieptas, sutvarkyta dalis aplinkos.

Visame rajone atnaujinta arba naujai įrengta net 14 vaikų žaidimo aikštelių.

Stovyklautojus prie Kalotės ežero džiugins naujas pontoninis lieptas.

Priekulės erdvės

Pastatai

Šiemet Jakuose pastatyta nauja mokykla ir darželis.

Baigiamas remontuoti vaikų dienos centras Priekulėje.

Statoma nauja Gargždų autobusų stotis, artimiausiu metu bus gautas statybos leidimas Gargždų kultūros centro renovacijai.

Įgyvendinamas Sendvario daugiafunkcio centro statybos projektas viešosios ir privačios partnerystės būdu. Vyksta dialogas su galimais investuotojais.

Plečiamos Sendvario mokyklos-daugiafunkcio centro patalpos – kuriamos naujos grupės darželinukams. Sendvario seniūnija persikėlė į naujas patalpas.

Atidarytas atnaujintas Kretingalės kultūros centro Plikių skyrius.

Iki metų pabaigos numatyta pasirašyti sutartį dėl Gobergiškės darželio rekonstrukcijos.

Skirtos lėšos Endriejavo kultūros namų ir bibliotekos statybai: ieškomas naujas rangovas, galėsiantis atlikti statybos darbus.

Viešo aukciono metu parduotas brangiausias sklypas Gargžduose: už 1,2 mln. eurų jį nusipirko prekybos tinklas „Lidl“.

Jakai

PAVELDAS

Sutvarkyta Gargždų žydų holokausto įamžinimo vieta. Atnaujintas granitinio paminklo betoninis pamatas, atraminė sienelė, teritorija aptverta metaline tvorele, sutvarkytas pėsčiųjų takas, želdiniai.

Stragnų II kaime restauravus koplyčią-mauzoliejų pradėti teritorijos tvarkymo darbai – įrengtas pėsčiųjų takas, automobilių stovėjimo aikštelė.

Pasirašyta sutartis dėl pėsčiųjų viaduko Tilto g. Gargžduose restauracijos.

Prie Žvaginių piliakalnio pastatytas informacinis stendas Ablingos kaimo tragedijai atminti.

Stovyklavietė prie Gargždų karjero

ŠVIETIMAS

Klaipėdos rajono savivaldybė už švietimo pažangą pandemijos sąlygomis buvo įvertinta „Auksine krivūle“ – aukščiausiu savivaldybių apdovanojimu. Švietimo įstaigos parodė lyderystę ir susitelkimą, džiugino inovatyviomis veiklomis, puikiais rezultatais, mokinių pasiekimais ir laimėjimais. Prie pažangos švietimo srityje prisidėjo ir prie pasikeitusių mokymosi sąlygų prisitaikę mokiniai, ir jų tėvai, iš naujo atradę bendrystę su pedagogais vaikų ugdymo klausimais.

Padidinta dotacija tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius Klaipėdos rajone. Ji didžiausia Lietuvoje ir siekia 250 eurų. Taip sprendžiamas darželių trūkumo klausimas. Galimybe gauti 250 eurų dotaciją jau naudojasi 520 tėvų. Taip pat dar bemaž 190 vaikų lanko Klaipėdos miesto privačius darželius ir jiems skiriama 100 eurų dotacija.

Prašymai dėl vaikų priėmimo į darželius ir mokyklas pradėti teikti elektroniniu būdu. Dėl įtraukiojo ugdymo, t. y. visaverčio kiekvieno mokinio dalyvavimo ugdyme, padidintas pagalbos specialistų etatų skaičius.

Nuo rugsėjo ne tik pirmokai, bet ir antrokai maitinami nemokamai, o jau 4-iuose rajono darželiuose vaikai valgo ekologišką maistą.

GYVENTOJŲ INICIATYVOS

Didelio pasisekimo sulaukė Dalyvaujamasis biudžetas ir konkursas „Tavo idėja“. Savivaldybė gyventojų iniciatyvų įgyvendinimui skyrė didžiausią sumą Lietuvoje – 300 tūkst. eurų. Šiemet pastatytas geriamo vandens fontanėlis, sutvarkyta laisvalaikio zona prie mažo tvenkinio Gargžduose; poilsio, turizmo ir sportinei veiklai pritaikytas Dovilų karjeras, įrengta poilsio, sporto ir laisvalaikio vieta Mazūriškiuose, daugiafunkcis treniruoklis Venckuose.

Šiemet pradėtas Kapstato ežero pakrantės tvarkymas: poilsiui ji bus pritaikyta jau kitąmet. 2022 m. gyventojus džiugins ir poilsio bei ramybės oazė prie giedančio fontano Priekulėje, šokantis fontanas Vėžaičių miestelio tvenkinyje, Veiviržėnų turgavietė bei kultūrinei veiklai pritaikytos lauko erdvės Kvietiniuose.

Gyventojai jau teikia naujas idėjas, kurių laukiama iki gruodžio 31 d.

Įgyvendintas ir moksleivių Dalyvaujamasis biudžetas mokyklose. Mokiniai projektus rašė net 14-oje rajono mokyklų. Jiems įgyvendinti skirta 20 tūkst. eurų.

Dovilų pontoninis lieptas

MELIORACIJA IR APLINKOSAUGA

Šiūparių kadastrinėje vietovėje, 121 ha plote, atlikta dalies melioracijos sistemų rekonstrukcija. Rekonstruota 1,4 km drenažo rinktuvų, sureguliuota, išvalyta beveik 6 km melioracijos griovių, atnaujintas tiltas per Skardupės upelį.

2021 m. pradėti Brukšvų siurblinės bei tilto per griovį Brukšvų ir Jokšų polderiuose rekonstrukcijos darbai: pilnai rekonstruotas tiltas, vyksta Brukšvų siurblinės tvarkymo darbų pirkimas.

Smeltaitės upelyje, įgyvendinat projektą „Retrout“, įrengtos nerštavietės šlakiams.

DOKUMENTAI

Parengtas 2020–2030 m. Strateginis plėtros planas, Turizmo plėtros planas, Kultūros strategija.

Pasirašyta Piliečių chartija. Tai Savivaldybės ir gyventojų susitarimas, kuriame apibrėžti esminiai gyventojų aptarnavimo principai, orientuoti į jo kokybės gerinimą, paslaugos kokybės standartus, geranorišką bendravimą.

Toliau diegiama LEAN metodika, kurios tikslas – procesų tobulinimas, efektyvumo didinimas.

Vykdomas projektinis valdymas, kai į procesus įsitraukia daugiau darbuotojų, kurie tobulina kompetencijas įvairiose srityse, todėl sklandžiau įgyvendinami didesni projektai.

Parengta Drevernos–Svencelės tvarios plėtros koncepcija.

„Nuostoliai dėl klimato kaitos šiais metais buvo rimti tiek dėl stulbinančių finansinių netekčių, tiek ir dėl žmonių mirčių bei priverstinio perkėlimo“, – „The Hill“ cituoja ataskaitos autorę Catherine Kramer (Ketrin Kramer).

Ataskaitoje pažymima, kad 2021-aisiais 10 rimčiausių stichinių nelaimių padaryta žala – 20 mlrd. JAV dolerių didesnė nei 10 panašių katastrofų ankstesniais metais.

Kita vertus, akcentuojama, jog kad šie skaičiai atspindi tik nuostolius, kuriems taikoma draudiminė apsauga, todėl tikrieji nuostoliai gali būti daug solidesni.

Kita vertus, „The Hill“ paaiškina, kad finansiniai nuostoliai dėl stichinių nelaimių dažniausiai būna didesni turtingesnėse valstybėse dėl draudiminės apsaugos ir didesnės nekilnojamojo turto vertės.

Trys didžiausius nuostolius lėmusios gamtinės katastrofos šiais metais įvyko Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Katastrofiškiausias buvo rugpjūtį JAV pietiniams ir rytiniams regionams smogęs uraganas „Ida“, atnešęs žalos už 65 mlrd. dolerių. Antroje vietoje – potvyniai Europoje liepą – 43 mlrd. dolerių, trečioje – vasario mėnesio sniego audra Teksase – 23 mlrd. dolerių.