Iš tiesų, žiūrint į Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio reakciją paskutinėmis mačo su Danija akimirkomis, buvo nuoširdžiai gaila tiek pačios krepšinio legendos, tiek mūsų sirgalių. Absoliutūs atrankos turnyro C grupės favoritai savo aikštėje tik per plauką apsigynė nuo lemiamos danų atakos, galėjusios juos palikti be Europos pirmenybių. Kad suprastume visos situacijos gėdingumą, pakanka palyginti rinktinių užimamas vietas FIBA reitinge – į pasaulio elitą patenkanti Lietuva šiuo metu užima 8-ąją poziciją, o Danija – vos 56. Galima daug diskutuoti, kad lietuviai lemiamoms kovoms išrikiavo savo rezervinę rinktinę, tačiau ir varžovai į aikštę žengė be geriausių savo žaidėjų. Beje, svečiams šios netektys buvo kur kas skaudesnės – lygiavertės pamainos CSKA papildžiusiam Gabrieliui Lundbergui jie tikrai neturi.
Profikai įsitikino, kad jiems iki tikrų profesionalų labai toli, tiek pat, kiek Dariui Maskoliūnui – iki rinktinės trenerio.
O mūsiškių gretose buvo ne vienas aukščiausio lygio varžybų patirties prikaupęs krepšininkas. Absurdą primena ir turnyrinė lietuvių situacija, kai patekę į lengvą grupę ir turėdami net šešerių rungtynių atrankos maratoną jie save įsivarė į kampą ir gelbėjosi paskutiniame turnyro epizode. Įdomu, kas būtų, jei dėl COVID-19 apribojimų FIBA būtų pasirinkusi labai realų scenarijų – nutarusi atrankoje žaisti vieno rato sistema. Tai reikštų, kad pirmosiose rungtynėse belgams ir danams pralaimėję lietuviai būtų ištėkšti iš Europos čempionato.
Žinoma, Lietuvos rinktinė turi milžinišką rezervą NBA ir Eurolygos klubuose, tačiau ir be šių žvaigždžių mūsiškiai jau po pirmojo, tarkime, atsitiktinio belgų antausio, be kalbų turėjo šluoti visus varžovus ir pasiimti pirmąją grupės poziciją. Taip nenutiko. Profikai įsitikino, kad jiems iki tikrų profesionalų labai toli. Tiek pat, kiek Dariui Maskoliūnui – iki rinktinės trenerio.
