„Projektą rengiant buvo išskirtos esminės pokyčių kryptys, kuriomis turėtume judėti skirdami papildomus asignavimus“, – antradienį Seime pristatydama svarbiausią 2022 metų valstybės pajamų ir išlaidų planą sakė finansų ministrė.
Pasak G. Skaistės, prioritetai yra saugumas – nuo geopolitinių įtampų iki ekstremalių situacijų suvaldymo, galimybė Europos Sąjungas investicijas nukreipti į strategines valstybės kryptis, susitarimų švietimo sistemoje įgyvendinimas, žmonių pajamų didinimas ir skurdo rizikos mažinimas.
Pasak jos, kitais metais „tradiciškai liūto dalis“ asignavimų skiriama socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai.
„Kalbant apie pokyčius, kurie yra nuo praėjusių metų eliminavus COVID-19 pandemijos padariniams šalinti skirtus asignavimus, natūralu, kad tose srityse, kurios yra imlios biudžeto asignavimams, tai yra sveikatos apsauga ar socialinė apsauga, yra didėjimas absoliučia pinigų suma didžiausias, tačiau jeigu kalbant apie procentinį pokytį, tai didžiausias augimas 14 proc. yra švietimo, sveikatos bei aplinkos apsaugos srityse“, – parlamentarams aiškino G. Skaistė.
Anot jos, kitais metais iš ES struktūrinių fondų bei iš Naujos kartos plano planuojama įsisavinti virš 2 mlrd. eurų, daugiausia lėšų bus skiriama žaliajai pertvarkai, skaitmeninei transformacijai, mokslui, verslui, inovacijoms, švietimui ir kultūrai.
G. Skaistės teigimu, minimalios mėnesio algos ir pareiginės algos bazinio dydžio augimas atlyginimus padidins visiems viešojo sektoriaus darbuotojams.
„Bet taip pat yra ir tam tikri sektoriniai sprendimai tam, kad darbo užmokestis augtų sparčiau nei vidutinis. Mokytojų ir dėstytojų darbo užmokestis yra didinamas nuo sausio 1 dienos. Taip pat kultūros ir meno darbuotojų užmokestis yra didinamas, socialinės srities darbuotojams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams bei medikams“, – tvirtino ministrė.
Jos tvirtinimu, minimalios algos didinimas padidins paskatas daug žmonių grįžti į darbo rinką – ypač tiems žmonėms, kurie uždirba nedidelius atlyginimus ir jie sprendžia dilemą – apskritai dirbti ar nedirbti.
Ministrės teigimu, kitais metais darbo užmokestis turėtų augti maždaug 8 procentais.
„Taip pat yra augantis ir dirbančiųjų skaičius prognozuojamas, tai reiškia, kad darbo užmokesčio fondas augs net sparčiau, negu auga darbo užmokestis“, – pridūrė ji.
G. Skaistė pabrėžė, kad šiemet stebimi „itin geri“ investicijų rodikliai.
„Jos auga dviženkliais skaičiais. Tai reiškia, kad prognozės dėl ekonomikos augimo pagrįstos tam tikrais tvariais rodikliais ir jeigu vertinant mūsų konkurencingumo lauką su kitomis šalimis, tuose sektoriuose, kurie yra eksportuojantys, darbo produktyvumas yra augantis ženkliau, sparčiau, negu auga darbo užmokestis“, – tvirtino G. Skaistė.
Anot jos, tai reiškia, kad Lietuva tarptautinį konkurencingumą išlaiko.
G. Skaistės skaičiavimais, dėl minimalios algos didinimo, pajamos į rankas didės 53,24 euro, dėl nepamokestinamųjų pajamų dydžio augimo – dar 12 eurų.
„Bendras pokytis yra virš 65 eurų žmonėms, kurie šiandien uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą, o jau grynai dėl NPD taikymo, žmonėms, kurie uždirba, tarkime, 850 eurų, pajamos į rankas padidės virš 13 eurų, kurie uždirba 1 tūkst. eurų, – beveik 11 eurų.“, – pridūrė ministrė.
Ministrės teigimu, skurdo rizikos mažinimui papildomai kitąmet skiriama 759 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis – pensijų didinimui.
„Kalbant apie konkrečius poveikius žmonėms, vidutinė senatvės pensija paaugs nuo 414 iki 465 eurų. Vidutinis padidėjimas pensininkui – 51 euras. Jeigu vidutinė pensija su būtinuoju stažu, augimas bus nuo 441 euro iki 489 eurų, padidėjimas 48 eurais“, – tvirtino ministrė.
Suabejojęs dėl biudžeto tvarumo, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius prognozavo, kad kitais metais nei mažmeninė prekyba neaugs, nei darbo užmokestis taip sparčiai nedidės, kaip prognozuojama biudžete, o taip pat įtakos turės problemos transporto sektoriuje, jūrų uoste.
„Prognozė, kalbant apie pajamų augimą, 60 proc. suplanuotas PVM augimas beveik 13 proc., gyventojų pajamų augimas 15 proc. (...) Abejoju“, – pareiškė jis.
Tuo tarpu socialdemokratė Rasa Burbergytė tikino, kad Vyriausybės planas kitais metais grąžinti beveik 1 mlrd. eurų pasiskolintų vidaus rinkoje, padidins infliaciją, nes skatins vartojimą.
Premjerė Ingrida Šimonytė 2022-ųjų valstybės biudžetą vadina skurdą šalyje mažinsiančiu, saugiu „galimybių biudžetu“, kuris, anot jos, leis Vyriausybei įgyvendinti ne vieną jos programos punktą. Tuo metu kai kurie ekonomistai įsitikinę, kad biudžetas per daug optimistinis, ryški socialinė jo orientacija, iš esmės neliečiant pajamų temos.
Prezidentūra sako, kad kitų metų biudžeto kryptis yra stabili ir teisinga, biudžetas nukreiptas į skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, biudžete nei nemalonių, nei apskritai staigmenų.
Dabar 2022-ųjų valstybės biudžetą svarstys parlamentiniai komitetai ir komisijos.
Pirmasis valstybės biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 25-ąją, po jo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra. Antrasis svarstymas numatytas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.
