„Pavyko Seime, viena vertus, pakeisti ir sušvelninti akcizų didinimo trajektoriją, šitas klausimas tikrai pozityvus. Tačiau prezidentas (...) nėra patenkintas šituo sprendimu. Buvo stokojama įsiklausymo į visuomenės grupes, efektyvesnių sprendimo alternatyvų paieškos – nes jų tikrai buvo. Dėl to, prezidento nuomone, Vyriausybė, rengdama 2025 metų biudžeto projektą turi numatyti amortizuojančias priemones, atsveriančias galimus neigiamus efektus tam tikroms visuomenės grupėms“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

„Tikrai būtina galvoti apie žmonių pajamų augimą, atsvarą jautrioms visuomenės ir verslo grupėms“, – teigė ji.

Taip I. Segalovičienė kalbėjo paklausta, kodėl Gitanas Nausėda pasirašė anksčiau paties kritikuotą Seimo sprendimą didinti akcizus kurui. Skaitydamas metinį pranešimą praėjusį antradienį prezidentas teigė, jog parlamentui nepavyko tinkamai sutarti dėl didesnių akcizų kurui, sunkiau įveikusių priėmimo stadiją.

Jos teigimu, dėmesį rengiant kitų metų viešųjų išlaidų planą valdantieji turėtų parodyti ūkininkams: „Po rugsėjo ekonominių prognozių jau bus pats pikas biudžeto rengimo, matysime, kokia yra situacija. Tikrai norėtųsi tos atidos iš valdančiųjų žemės ūkio sektoriui kaip atsvaros akcizų padidinimui.“

Seimas birželio 20-ąją priėmė vadinamųjų gynybos mokesčių paketą, inicijuotą siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Seimas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus ir priėmė Gynybos fondo įstatymą. Prezidentas paketą pasirašė praėjusį penktadienį.

Kitąmet dėl akcizų padidinimo poveikis visų rūšių degalų kainai bus trys centai, 2026 metais – dar trys.

Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.