„Per tragediją žuvo 27 karininkai, iš jų vienas, turėjęs generolo majoro laipsnį, taip pat praporščikų ir karių kontraktininkų“, – sakoma ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad lėktuve civilių nebuvo.

Lėktuvas sudužo apie 15 val. Maskvos (14 val. Lietuvos) laiku, mėgindamas nutūpti Rusijos kariuomenės naudojamoje Hmeimimo oro pajėgų bazėje Sirijos šiaurės vakaruose, maždaug už 213 km į šiaurę nuo Damasko. Orlaivis rėžėsi į žemę likus maždaug 500 metrų iki tūpimo tako.

Žuvo visi 32 lėktuve buvę žmonės – 26 keleiviai ir šeši įgulos nariai.

Pagal preliminarius duomenis, avarija galėjo įvykti dėl techninio gedimo.

Praėjusią savaitę Baltijos valstybių oro erdvę saugantys NATO oro policijos naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros su išjungtais atsakikliais skridusių Rusijos karinių orlaivių.

Krašto apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad naikintuvai atpažino ir lydėjo bombonešį „Su-24“, kuris skrido iš Karaliaučiaus į Rusijos žemyninę dalį ir atgal be iš anksto pateikto plano, išjungęs atsakiklį ir nepalaikydamas ryšio su skrydžių valdymo centru.

Taip pat NATO naikintuvai lydėjo lengvąjį Rusijos transporto lėktuvą „An-26“, kuris skrido pagal iš anksto pateiktą planą, su išjungtu atsakikliu ir palaikė ryšį su skrydžių valdymo centru.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija teigia, kad abiem atvejais Rusijos orlaiviai nepažeidė Baltijos šalių oro erdvės. Tuo metu Estijos pareigūnai pareiškė, kad skridęs „An-26“ pažeidė jos oro erdvę. Rusija tai neigia.

Aljanso pareigūnai teigia, kad Rusijos orlaivių skrydžiai išjungus atsakiklius kelia pavojų civilinei aviacijai.

Praėjusią savaitę Baltijos valstybių oro erdvę saugantys NATO oro policijos naikintuvai dešimt kartų kilo atpažinti ir palydėti Rusijos karinių orlaivių, skridusių tarptautinėje oro erdvėje maršrutais tarp Rusijos žemyninės dalies ir Karaliaučiaus srities.

Lietuvos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Praėjusį pirmadienį, birželio 15-ąją, naikintuvai kilo tris kartus, atpažino ir lydėjo du žvalgybos lėktuvus „Il-20“. Jie skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, išjungę automatinius atsakiklius ir nepalaikė ryšio su skrydžių valdymo centrais.

Antradienį, birželio 16-ąją, naikintuvai irgi kilo tris kartus. Atpažinti ir palydėti kariniai orlaiviai: žvalgybos lėktuvas „Il-20“ (skrido be iš anksto suderinto skrydžio plano, be automatinio atsakiklio, radijo ryšį palaikė), vadovavimo ir valdymo lėktuvas „Il-22“ (skrido be iš anksto suderinto plano, įjungęs automatinį atsakiklį, radijo ryšį palaikė), tolimojo radiolokacinio aptikimo ir nutaikymo lėktuvas „A-50“ (skrido be iš anksto suderinto plano, įjungęs atsakiklį, radijo ryšį palaikė), transporto lėktuvas „An-26“ (skrido be iš anksto derinto plano, išjungęs automatinį atsakiklį, radijo ryšį palaikė), du naikintuvai „MiG-31“ (skrido be iš anksto suderinto skrydžio plano, išjungę automatinius atsakiklius, nepalaikydami radijo ryšio).

Trečiadienį, birželio 17-ąją, naikintuvai taip pat kilo tris kartus. Atpažintas ir palydėtas vadovavimo ir valdymo lėktuvas „Il-22“ (skridęs pagal iš anksto suderintą planą, įjungęs atsakiklį, palaikydamas radijo ryšį), du naikintuvai „MiG-31“ (skrido be iš anksto suderinto plano, išjungę automatinį atsakiklį, radijo ryšio nepalaikė), du strateginiai bombonešiai „Tu-22M“ (skrido be iš anksto suderinto plano, išjungę automatinius atsakiklius, radijo ryšio nepalaikė), vienas tolimojo radiolokacinio aptikimo ir nutaikymo lėktuvas „A-50“ (skridęs pagal iš anksto suderintą planą, įjungęs atsakiklį,  palaikydamas radijo ryšį), vienas transporto lėktuvas „An-26“ (skridęs pagal planą, išjungęs atsakiklį, palaikydamas radijo ryšį).

Ketvirtadienį, birželio 18-ąją, naikintuvai kilo vieną kartą. Atpažintas ir palydėtas žvalgybos lėktuvas „Il-20“. Jis skrido pagal iš anksto suderintą planą, išjungęs atsakiklį, palaikydamas radijo ryšį.

NATO teigia, kad Rusijos karinių orlaivių skrydžiai išjungus atsakiklius kelia pavojų civilinei aviacijai.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Lietuvos vykdo Norvegija ir Italija, Lenkijos - Belgija, Estijos - Didžioji Britanija.

Lietuvoje ir Estijoje budintys NATO oro policijos naikintuvai pirmadienį po kartą kilo identifikuoti trijų virš Baltijos jūros skridusių karinių Rusijos orlaivių, du iš jų skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais.

Kaip BNS patvirtino Lietuvos krašto apsaugos ministerija, iš bazės Šiauliuose naikintuvai kilo atpažinti Rusijos naikintuvo „Su-27“. Šis skrido iš Karaliaučiaus srities į Rusijos pagrindinę dalį nepateikęs iš anksto suderinto plano, išjungęs automatinį atsakiklį ir nepalaikė ryšio su Skrydžių valdymo centru.

NATO naikintuvai iš Emario bazės Estijoje kilo identifikuoti Rusijos žvalgybinį orlaivį „Il-20“ ir transporto orlaivį „An-26“, skridusius iš Rusijos pagrindinės dalies į Karaliaučiaus sritį.

„Il-20“ skrido be plano, išjungęs atsakiklį, tačiau ryšį su Skrydžių valdymo centru palaikė. Tuo metu „An-26“ iš anksto suderino planą, skrido su įjungtu atsakikliu ir palaikė ryšį.

Aljanso pareigūnai teigia, kad Rusijos orlaivių skrydžiai išsijungus atsakiklius kelia pavojų civilinei aviacijai.

NATO oro policijos misija, be Lietuvos ir Estijos, taip pat vykdoma ir Lenkijoje.

Lietuvoje yra dislokuoti Italijos ir Norvegijos, Estijoje - Didžiosios Britanijos, Lenkijoje - Belgijos naikintuvai.

Praėjusią savaitę šiose Baltijos šalyse dislokuoti naikintuvai vykdė tris reaguojamuosius skrydžius.

Du Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai „Typhoon“ trečiadienį buvo pasiųsti perimti vieno Latvijos transporto lėktuvo, praradusio ryšį virš pietų Anglijos, ir palydėjo jį Stanstedo oro uostą, tačiau jokių grėsmių saugumui nebuvo rasta, pranešė pareigūnai.

Britanijoje rugpjūtį buvo paskelbta antro aukščiausio laipsnio parengtis dėl teroro išpuolių grėsmės, o ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sakė, kad džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojai, veikiantys Sirijoje ir Irake, kelia didžiausią grėsmę šalies saugumui.

Vienas Stanstedo oro uosto atstovas, pasakodamas apie trečiadienio pavakarę įvykusį incidentą, nurodė, kad Rusijos gamybos lėktuvas An-26, priklausantis Latvijos bendrovei RAF-Avia, prarado ryšį su oro dispečeriais. Vėliau, kai lėktuvas buvo nutupdytas, policijos pareigūnai patikrino įgulos narius.

„Visi trys lėktuve buvę žmonės buvo apklausti policijos. Nustatyta, kad viskas tvarkoje, o trumpai trukusio ryšio praradimo priežastis buvo oro erdvės jurisdikcijos pasikeitimas“, – sakė viena policijos atstovė.

Vėliau Latvijos lėktuvui, atskridusiam iš Prancūzijos miesto Reimso, buvo leista tęsti skrydį į Birmingamo oro uostą vidurio Anglijoje.

„Esekso policija netiria šio incidento, o tas lėktuvas galės tęsti kelionę į Birmingamą, kai bus pasiruošęs“, – sakė policijos atstovė.

Karališkųjų oro pajėgų (RAF) vietos bazė socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė, kad trečiadienį įvykusiame incidente dalyvavusiems naikintuvams buvo leista skristi didesniu negu garso greičiu.

„Atsiprašome, jeigu išgąsdinome jus per tą sėkmingą perėmimą šią popietę – viršgarsinį greitį virš sausumos išvystome tik esant absoliučiai būtinybei“, – nurodė bazė, kai vietos gyventojai pasiskundė dėl smarkių smūginių bangų.

Ukrainoje per antiteroristinę operaciją (ATO) šalies rytuose vyriausybės kariuomenės nuostolius sudaro 258 žuvę kariai, 922 sužeistieji, nelaisvėje – 45 kariai, pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT).

„Per visą ATO vykdymo laiką žuvo 258 kariškiai, 922 sužeisti. Šią dieną nelaisvėje tebelieka 45 mūsų kariškiai, tarp kurių ir du lakūnai iš numušto lėktuvo AN-26“, – sakė per spaudos konferenciją antradienį vakare NSGT informacijos centro atstovas Andrijus Lysenka.

Jėgos operacija Ukrainos rytuose – Donecko ir Luhansko srityse – vyksta nuo balandžio vidurio.

Anksčiau buvo pranešta, kad liepos 2 dienos duomenimis žuvusių Ukrainos kariškių buvo 193, sužeistųjų – 615.

Ukrainos gynybos ministras Valerijus Heletėjus pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos karinio transporto lėktuvas AN-26, dalyvavęs karinėje kampanijoje prieš separatistų kovotojus, galėjo būti numuštas iš Rusijos teritorijos paleista raketa, nurodoma prezidento tinklalapyje.

Po šio incidento numušto lėktuvo įgulos nariai susisiekė su armijos generaliniu štabu, sakė generolas pulkininkas V.Heletėjus savo pranešime prezidentui Petro Porošenkai.

Lėktuvas skrido 6,5 km aukštyje, todėl nešiojamais zenitiniais kompleksais jo pasiekti nebuvo įmanoma; vadinasi „lėktuvą numušė kitas, galingesnis raketinis ginklas, kuris buvo panaudotas, tikėtina, iš Rusijos Federacijos teritorijos“, – sakoma pranešime.

Jame taip pat pažymima, kad vyksta paieškos ir gelbėjimo operacija, kad minėto lėktuvo įgula būtų pargabenta į teritoriją, kontroliuojamą Ukrainos kariškių.

Anksčiau iš Donecko buvo pranešta, kad prorusiški separatistų kovotojai Ukrainos rytuose pirmadienį tvirtina numušę vieną karinio transporto lėktuvą. Po to danguje netoli Luhansko liudininkai sakė matę tris parašiutus; į jų nusileidimo vietą nuskubėję patruliai, nurodė separatistai.

Naujienų agentūrai „Interfax“ Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos informacijos centro atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad prieš pat minėtus sukilėlių pranešimus dingo ryšys su lėktuvu AN-26.

Naujienų portale UNIAN pažymima, kad liudininkai apie 12 val. 30 min. matė, kaip buvo numuštas Ukrainos lėktuvas, kurio pilotas katapultavosi.

Per spaudos konferenciją Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka patvirtino, kad jėgos operacijos regione buvo numuštas karinis transporto lėktuvas AN-26 ir kad du pilotai katapultavosi.

Tuo tarpu visuomeninės organizacijos „Teisusis reikalas“ lyderis Dmytro Snehyriovas pranešė agentūrai „Ukrinform“, kad lėktuvo pilotas išsigelbėjo, bet pateko į vadinamosios Luhansko liaudies respublikos kovotojų rankas bei vežamas į Suchodilską.

Kol kas tiksliau nenurodyta, kiek žmonių skrido minėtu lėktuvu.