„Mes laikomės savo žodžio! Seimas tęs visų projektų dėl teisės į abortą svarstymą“, – po balsavimo katalikiškoje šalyje, kurioje šiuo metu galioja beveik visiškas abortų draudimas, socialiniuose tinkluose pareiškė Pilietinės koalicijos (KO) frakcija.

 Seimas tęs visų projektų dėl teisės į abortą svarstymą.

Per aštuonerius ankstesnės dešiniojo sparno vyriausybės valdymo metus moterų teisės šalyje buvo vėl apmažintos, o ir taip griežti abortų įstatymai buvo dar labiau sugriežtinti. Dėl to šalyje vyko masinės demonstracijos.

38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje galioja vieni griežčiausių abortų draudimų Europos Sąjungoje: ši procedūra leidžiama tik lytinio smurto ar incesto atvejais, arba jei nėštumas kelia pavojų moters gyvybei ar sveikatai.

Po pernai spalį įvykusių rinkimų Lenkijoje buvo suformuota premjero Donaldo Tusko centristų KO, „Trečiojo kelio“ ir „Kairės“ valdančioji koalicija.

D. Tusko partija ir „Kairė“ yra pažadėjusios legalizuoti abortus, bet kitos koalicijos narės šiuo klausimu yra susiskaldžiusios.

Įstatymo projektai, numatantys didesnes reprodukcines teises, jau daug mėnesių yra įstrigę parlamente. Dėl to pyksta daugelis moterų ir teisių gynimo grupės.

Įstatymų projektai, kuriais siekiama suteikti moterims daugiau reprodukcinių teisių, dabar turi būti perduoti specialiai parlamentinei komisijai.

Net jei parlamentas pritartų šioms reformoms, jas dar turėtų pasirašyti prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), o to tikriausiai nebus, nes jis yra konservatyvios, opozicijoje atsidūrusios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas.

Valdančioji koalicija Seime neturi reikiamos trijų penktadalių daugumos, kad galėtų atmesti prezidento veto.

Norėčiau, kad ši komisija baigtų darbą iki prezidento rinkimų.

Jei susiklostytų priešprieša, aljansui gali tekti laukti kitų metų prezidento rinkimų ir tikėtis, kad A. Dudą įveiks liberalių pažiūrų kandidatas.

„Norėčiau, kad ši komisija baigtų darbą iki prezidento rinkimų“, – po balsavimo žurnalistams sakė ne pelno organizacijos „Abortion Dream Team“ atstovė Natalia Broniarczyk (Natalija Broniarčik).

„Turiu labai rimtą klausimą visiems kandidatams į prezidentus [...] ką darysite su įstatymo projektu, kurį parengs ši komisija?“ – kalbėjo ji.

Remiantis agentūros „Ipsos“ visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, 35 proc. lenkų pasisako už tai, kad abortai būtų leidžiami iki 12-os nėštumo savaitės, o 14 proc. sakė, kad paliktų galioti dabartines taisykles.

23 proc. respondentų norėtų referendumo dėl abortų įstatymo liberalizavimo – tokį sprendimą remia „Trečiasis kelias“, tačiau griežtai kritikuoja moterų teisių gynėjai.

„Esame pasirengę artimiausiomis valandomis pateikti parlamentui įstatymo projektą dėl teisėtų ir saugių abortų iki 12-os savaitės“, – trečiadienį Varšuvoje pareiškė D. Tuskas.

„Kaip jau žinote, koalicijoje šiuo klausimu laikomasi skirtingų nuomonių“, – pridūrė jis.

Įstatymo pataisą pasiūlė jo liberalų-konservatorių „Pilietinės platformos“ frakcija.

D. Tusko centro-kairės vyriausybės sudėtyje yra dar dvi partijos – kairiojo sparno „Naujoji kairė“ ir krikščionių-konservatorių „Trečiasis kelias“.

Dar vienu įstatymo projektu siekiama palengvinti prieigą prie skubiosios kontracepcijos. Moterims ir vyresnėms nei 15 m. mergaitėms būtų leidžiama gauti šių tablečių be recepto.

2021 m. Lenkijoje po prieštaringai vertinamo Konstitucinio Teismo nuosprendžio įsigaliojo griežtesni abortų įstatymai. Nuo tada moterims neleidžiama nutraukti nėštumo net ir tokiais atvejais, kai vaisius turi apsigimimų.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą pavadino nesėkme.

Po šio sprendimo mažiausiai aštuonios dešiniosios pakraipos valstijos nedelsdamos uždraudė abortus ir daugelis jų išimtis numatė tik atvejams, kai gresia pavojus moters gyvybei. Artimiausiomis savaitėmis šiuo pavyzdžiu turi pasekti dar maždaug tiek pat valstijų.

PSO būstinėje Ženevoje kalbėdamasis su reporteriais, Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas išreiškė nerimą, kad tokia įtakinga šalis kaip JAV šiuo klausimu žengia „daugeliu metų atgal“.

„Tikėjomės, kad JAV iš tiesų pirmaus šiuo klausimu“, – sakė jis.

„Daug šalių... gali pasekti (JAV – red. past.) pavyzdžiu“, – įspėjo jis ir pabrėžė, kad „poveikis pasauliui taip pat kelia susirūpinimą“.

Saugus abortas yra sveikatos apsauga. Jis gelbsti gyvybes.

Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas tvirtino, kad „visos moterys turėtų turėti teisę rinktis, kai kalbama apie jų kūną ir sveikatą – taškas“.

Tačiau jis tvirtino, kad saugaus aborto galimybės klausimas yra daug platesnis nei teisė pasirinkti.

„Saugus abortas yra sveikatos apsauga. Jis gelbsti gyvybes, – sakė PSO vadovas. – Jo suvaržymas stumia moteris ir mergaites nesaugių abortų link, o tai lemia komplikacijas, net mirtį.“

„Įrodymai nenuneigiami: saugaus aborto galimybių apribojimas kainuoja gyvybių ir daro didelį poveikį, ypač moterims iš neturtingiausių ir toliausiai į paraštes nustumtų bendruomenių“, – kalbėjo Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

PSO vyriausioji mokslininkė Soumya Swaminathan (Sumja Svaminatan) su tuo sutiko.

„Saugaus aborto galimybė yra gyvybes gelbstinti priemonė“, – sakė ji žurnalistams.

Blokuoti šią galimybę tai „tarsi atimti iš žmogaus gyvybę gelbstintį vaistą“, sakė ji.

Be to, draudimas niekaip nesumažina atliekamų abortų skaičiaus, tik „stumia moteris į rankas žmonėms, pasirengusiems išnaudoti padėtį ir atlikti nesaugius abortus“.

„Tad gaila matyti, kaip kai kurios šalys iš tiesų žengia atgal“, – sakė S. Swaminathan.

„Pamatysime poveikį. Nėra abejonių, kad dėl šio sprendimo pradėsite matyti mirštamumo didėjimą, taip pat didžiulį sergamumą“, – pridūrė ji.

Žemieji parlamento rūmai, kuriuose daugumą turi valdantieji konservatoriai, balsavo prieš tai, kad būtų leista nutraukti nėštumą iki 12 nėštumo savaitės.

265 parlamento nariai balsavo prieš įstatymo liberalizavimą, 175 – už, dar keturi susilaikė.

Moterų teisių aktyvistė Marta Lempart pristatė įstatymo projektą, kurį parašais parėmė daugiau nei 200 000 piliečių, teigdama, kad jis suderins Lenkijos teisės aktą su „Europos ir pasaulio standartais“.

Lenkijoje praktiškai draudžiami visi abortai, išskyrus atvejus, kai kyla pavojus moters gyvybei ar sveikatai ir kai nėštumas yra išžaginimo ar incesto rezultatas.

Daug metų abortai buvo leidžiami ir vaisiaus apsigimimo atvejais, bet 2020 metais šią išimtį panaikino Konstitucinis Tribunolas.

Vyriausybė gynė teismo nutartį, argumentuodama, kad ji užkirs kelią abortams dėl vadinamųjų eugenikos priežasčių, kai nėštumas nutraukiamas vaisiui diagnozavus Dauno sindromą. Tačiau žmogaus teisių gynėjai sako, kad dėl šio teismo sprendimo moterys priverstos tęsti nėštumą net tais atvejais, kai kūdikis gimęs neabejotinai mirs.

Net prieš sugriežtinant įstatymą 38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje per metus būdavo teisėtai atliekama mažiau kaip 2 tūkst. nėštumo nutraukimo procedūrų. Moterų grupių skaičiavimu, apie 200 tūkst. moterų nutraukdavo nepageidaujamą nėštumą nelegaliai arba užsienyje.

Dokumentą palaikė 131 įstatymų leidėjas, prieš balsavo 117, o šeši parlamentarai susilaikė. Šią žinią džiūgaudamos sutiko tūkstančiai moterų, kurios laukė Deputatų Rūmų sesijos, trukusios 20 valandų, sprendimo prie Kongreso pastato Buenos Airėse.

Dabar įstatymo projektą svarstys Senatas, turintis priimti galutinį sprendimą. Stebėtojai primena, kad 2018 metais Kongreso aukštieji rūmai pasiūlymui legalizuoti abortus nepritarė.

Oficialiais duomenimis, dėl blogai atliktų abortų į Argentinos ligonines kasmet patenka apie 28 tūkst. moterų. Nuo 1983 metų dėl šios priežasties šalyje mirė daugiau kaip 3 tūkst. moterų.

Šiuo metu Argentinoje abortai leidžiami tik išžaginimo atveju, taip pat iškilus pavojui motinos ar vaisiaus gyvybei. Kitais atvejais dirbtinis nėštumo nutraukimas laikomas nusikaltimu.

Sostinėje Varšuvoje demonstrantai per piką blokavo kelias pagrindines žiedines sankryžas bei tiltą per Vyslą. TV stotis TVN24 rodė vaizdus, kaip protestuotojai laiko rankose plakatus su užrašais „Pragaras moterimis“ ir „Mes norime turėti pasirinkimą“.

Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis kreipėsi į demonstrantus, ragindamas vengti provokacijų. „Jūsų įniršis neturi virsti akcijomis, dėl kurių nukenčia nekalti asmenys“, – sakė liberalų politikas. Gatvės buvo blokuojamos ir Krokuvoje, Poznanėje bei Vroclave.

Ginčytinas Konstitucinio teismo sprendimas reiškia tolesnį abortų įstatymo, kuris ir taip laikomas vienu griežčiausių Europoje, sugriežtinimą.

Vadinasi, abortas Lenkijoje yra teisėtas tik išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai motinos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Teismo sprendimas iš esmės panaikina 1993 m. įstatymą, leidžiantį nutraukti nėštumą sunkaus vaisiaus apsigimimo atveju.

Įstatymo tekste, kurį respublikonų dominuojamas senatas nusiuntė gubernatorei Kay Ivey (Kėj Ivi) pasirašyti, neminimos jokios išimtys išžaginimo ar incesto atvejams.

Pagal projektą aborto atlikimas yra nusikaltimas, už kurį gydytojai gali gauti įkalinimo nuo 10 iki 99 metų bausmes. Abortai būtų galimi tik grėsmės motinos gyvybei ar mirtinų vaisiaus apsigimimų bei ligų atvejais.

Didžiausia žmogaus teisių gynimo organizacija Jungtinėse Valstijose ACLU pažadėjo pateikti ieškinį, kad būtų blokuotas įstatymo įgyvendinimas, ir sakė, jog balsavimas parodė, „kaip menkai jie (konservatyvūs įstatymų leidėjai) paiso kūno autonomijos“.

„Šiuo įstatymo projektu baudžiamos išžaginimo ir incesto aukos, atimant dar daugiau jų pačių kūno kontrolės ir verčiant jas gimdyti“, – pridūrė ACLU.

JAV feministinė organizacija „National Organization for Women“ (NOW) įstatymo projektą pavadino nekonstituciniu ir nurodė, kad jo priėmimas „nusiųstų valstijos moteris atgal į tamsias dienas, kai politikos formuotojai kontroliavo jų kūnus, sveikatą ir gyvenimus“.

Vis dėlto įstatymo projekto rėmėjai yra aiškiai pasakę, kad nori bylos patekimo į Aukščiausiąjį Teismą.

Alabamos vicegubernatorius Willas Ainsworthas (Vilas Einsvortas), kuris taip pat pirmininkauja valstijos senatui, įstatymo projekto priėmimą sveikino kaip „tvirtą žingsnį negimusiųjų teisių gynimo link“.

„Liberalioms valstijoms pritariant radikaliems vėlyviems abortams ir abortams po gimimo, „Roe“ privalo būti užginčyta ir aš didžiuojuosi, kad Alabama pirmauja“, – pridūrė jis.

Dabar, kai po prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo Aukščiausiajame Teisme daugumą sudaro konservatyvūs teisėjai, kai kurie respublikonai nori, kad jis panaikintų svarbią 1973 metų bylos „Roe v. Wade“ nutartį, pripažinusią moterų teisę į abortus.

„Jūs ką tik patys išžaginote Alabamos valstiją“, – pareiškė valstijos senato demokratų lyderis Bobby Singletonas (Bobis Singltonas), senatoriams pašalinus pataisą dėl abortų draudimo išimčių.

„Jūs sakote mano dukrai: „Tu nesvarbi Alabamos valstijoje... Vyrams nieko tokio tave žaginti, ir tu gimdysi jo vaiką, jei pastosi“, – pridūrė jis iš susijaudinimo drebančiu balsu.

Kelios konservatyvios valstijos svarsto griežtus abortų draudimus, tikėdamosi, kad kai kurie jų bus užginčyti ir pasieks Aukščiausiąjį Teismą.

Tačiau valstijos, kur daugumą valdžioje turi liberalai, siekia savose konstitucijose įtvirtinti garantijas dėl teisės į abortą.

Vien šiais metais 28 iš 50 JAV valstijų įvedė daugiau kaip 300 naujų taisyklių abortams apriboti, nurodoma moterų teises ginančios organizacijos „Guttmacher Institute“ ataskaitoje.

Organizacija „Planned Parenthood Southeast Advocates“ pareiškime nurodė, kad tai buvo „juoda diena moterims Alabamoje ir visoje šalyje“.

„Alabamos politikai šiuo balsavimu amžiams užsitraukė nešlovę“, – priduriama pareiškime.

Beveik du trečdaliai rinkėjų penktadienį atmetė griežtą, 1983 metais priimtą konstitucijos 8-ąją pataisą, pagal kurią gydytojai embriono nuo pat apvaisinimo akimirkos teises turėjo laikyti lygiomis motinos teisėms. Praktiškai tai reiškė, kad airės nėštumą galėdavo nutraukti tik užsienyje.

Griežto abortų draudimo atmetimas žymi didėjančią toleranciją socialiniais klausimais tradiciškai katalikiškoje Airijoje.

Premjeras Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) referendumą pavadino naujos eros Airijoje pradžia. Pasak jo, balsavimas bus prisimenamas kaip „diena, kai Airija iš paskutinio savo šešėlio išėjo į šviesą, diena, kai suaugome kaip šalis ... ir užėmėme vietą tarp pasaulio valstybių“.

Jo vyriausybė siūlys leisti atlikti abortus iki 12 nėštumo savaitės. Neaišku, kokią strategiją abortų priešininkai panaudos parlamente po netikėtai didelio balsų už abortų draudimo panaikinimą skaičiaus.

Kai kas prognozuoja, kad parlamente, kuriame egzistuoja tvirta opozicija reformoms, vyks sunki kova, tačiau įmanomi ir taikesni debatai.

Nedviprasmiškas referendumo rezultatas vadinamas istorine kovos už moterų teises pergale. Balsavusiųjų apklausos rodė, kad draudimo panaikinimui buvo pritarta ir miestuose, ir kaimuose, kad už draudimo panaikinimą balsavo ir vyrai, ir moterys.

Labiausiai draudimo panaikinimui pritarė jauni rinkėjai, įskaitant tuos, kas grįžo į šalį balsuoti iš darbų ar universitetų žemyninėje Europoje. Tačiau draudimo panaikinimui buvo tvirtai pritarta visose amžiaus grupėse, išskyrus grupę nuo 65 metų.

Nuo 1983-iųjų dėl 8-osios pataisos moterys, norinčios nutraukti nėštumą, turėdavo vykti į užsienį pasidaryti aborto, gimdyti vaikus net pastojusios po išžaginimo ar incesto, arba imtis rizikingų nelegalių priemonių namuose.

Pakeitė istoriją

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sekmadienį sakė, kad Airija savo referendumu prieš abortų draudimą pakeitė istoriją.

Socialiniame tinkle „Twitter“ E. Macronas parašė, kad penktadienį Airijoje įvykęs referendumas „bus svarbus moterų laisvės simbolis“.

Prancūzijoje, daugiausia katalikiškoje valstybėje, abortai buvo legalizuoti 1975 metais.