Religinių mistikų kinas
Pasauliniame kine buvo nemažai režisierių, kuriuos galima vadinti religiniais mistikais, kino kamerą naudojusiais sudėtingoms teologinėms problemoms nagrinėti. Dano Carlo Theodoro Dreyerio ir švedo Ingmaro Bergmano filmuose religinės dogmos buvo nuspalvintos niūria skandinaviška dvasia.
Prancūzas Roberas Bressonas rasdavo Dievo buvimo įrodymų kasdieniuose reiškiniuose ir žmogaus sielos stiprybėje. Rusas Andrejus Tarkovskis emocinį žmogaus pasaulį projektavo į meno, filosofijos ir religijos kontekstus.
"Tyla" – rūsčios stilistikos filmas apie europiečiams mažai žinomą viduramžių Japonijos laikotarpį, vadinamą "krikščioniškuoju amžiumi".
Amerikietis M. Scorsese rado savą nišą ir neapsiriboja vienos konfesijos rėmais. Jo kūryboje visada buvo ryškūs krikščioniški motyvai, kartais jie net sukeldavo katalikų pasaulyje didžiulį rezonansą, kaip visokiomis erezijomis kaltintas "Paskutinis Kristaus gundymas" (1988 m.). Visai kitoks yra religingo režisieriaus filmas "Kundunas (1997 m.) – ryžtingas posūkis kito seno tikėjimo pusėn: tai papasakojimas apie Tibeto dvasinio lyderio keturioliktojo Dalai Lamos gyvenimą nuo vaikystės iki Tibeto okupacijos 1959 m.
Kunigystę iškeitė į kiną
Jaunystėje italų kilmės JAV režisierius M. Scorsese norėjo tapti kunigu, net mokėsi seminarijoje, bet greitai iš jos pasitraukė, nors savo parapijos bažnyčioje dar ilgai patarnavo. Todėl netenka stebėtis, kad jo kūryboje ryškiai skamba katalikiški motyvai.
Net kriminaliniuose filmuose apie banditus (pradedant "Piktomis gatvėmis") neapsieinama be nuodėmės, krikščioniškos atgailos ir atpirkimo temų. M. Scorsese sukūrė ir daug ginčų sukėlusį "Paskutinį Kristaus gundymą", kurį boikotuoti ragino oficialūs JAV katalikų bažnyčios atstovai, paskelbę, kad filmas griauna krikščioniškų vertybių pamatus. Išsigandę prasidėjusių protesto akcijų kino teatrų vadovai net buvo atšaukę paskelbtas premjeras. O išdrįsusieji filmą parodyti susidūrė su agresyviu pasipriešinimu. Ir viskas tik todėl, kad pagal graikų rašytojo Nikoso Kazantzakio romaną sukurtas "Paskutinis Kristaus gundymas" labiau akcentavo ne dievišką, bet žmogišką Kristaus prigimtį. Dėl to gimtinėje gerokai anksčiau susilaukė nemalonumų ir pats rašytojas, kurį Graikijos stačiatikių hierarchai atskyrė nuo bažnyčios ir net mirusio neleido tinkamai palaidoti.
Krikščioniškas amžius Japonijoje
Dabar pasirodanti "Tyla" – rūsčios stilistikos filmas apie europiečiams mažai žinomą viduramžių Japonijos laikotarpį, vadinamą "krikščioniškuoju amžiumi", kurio egzotiškas ir brutalias realijas aprašė Shusaku Endo. Pagal šio japonų kataliko romaną (visai neseniai pakartotinai išleistą lietuviškai) filmas ir sukurtas.
Skaitydami pirmuosius knygos puslapius sužinome, kad "krikščionybę į Japoniją atnešė baskas Pranciškus Ksaveras, 1549 m. su dviem jėzuitais ir japonų vertėju išsilaipinęs Kagošimos krante". Per trumpą laiką, prieš išvykdamas į Kiniją jis spėjo atversti kelis šimtus japonų. O po trisdešimties metų italo Alessandro Valinjano pasišventimu apkrikštytų ir giliai tikinčių japonų jau buvo 150 tūkstančių. Iki XVII a. pradžios krikščionys misionieriai atsitvėrusioje nuo pasaulio Japonijoje turėjo privilegijuotą padėtį, o jų rašytinė informacija buvo vienintelis šaltinis apie šią epochą. Bet kartą imperatorius Hidejošis paskelbė tikrą karą krikščionių misionieriams, kurie buvo kankinami itin žiauriai, pradžioje juos nukryžiuojant, o paskui kabinant žemyn galva, kol šie atsižadės savo tikėjimo.
Filmo istorija ir rutuliojasi tokio konteksto Japonijoje, į kurią iš Portugalijos atvykęs jėzuitas tėvas Fereira kažkur pradingsta. Pasklinda gandai, kad misionierius buvo patekęs į samurajų nelaisvę ir kankinamas išsižadėjo krikščionybės. Jo ieškoti Ordinas siunčia jaunus kunigus – tėvą Rodrigesą ir tėvą Garupę.
"Tyla" ("Silence") *****
Drama. JAV, Japonija, Italija, 2016 m. Rež. M. Scorsese. Vaidina Liamas Neesonas, Adamas Driveris, Andrew Garfieldas, Ciaránas Hindsas.
veiksmas 2
humoras 0
įtampa 2
erotika 0
siaubas 3
N-13
