Antradienį per neeilinį tarybos posėdį slaptame balsavime už tai pasisakė 19 Šilutės politikų, du susilaikė. Taryboje iš viso yra 21 narys.

V. Pozingis gruodžio 8 dieną Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu buvo suimtas iki gruodžio 17 dienos. Jis įtariamas, kad iš konkursus rajone laimėjusių bendrovių reikalavo apmokėti jo privataus namo statybas.

Manoma, jog už kyšius V. Pozingis galėjo pasinaudoti savo, kaip Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, tarnybiniais įgaliojimais, sudarant išskirtines sąlygas statybų bendrovėms dalyvauti ir laimėti savivaldybės vykdomus viešuosius pirkimus, sudaryti pirkimų sutartis ir jas įgyvendinti.

Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė yra sakiusi, kad neteisėtų paslaugų vertė viršijo 40 tūkst. eurų.

V. Pozingis nuo administracijos vadovo pareigų teismo sprendimu buvo nušalintas trims mėnesiams – iki kitų metų kovo 17 dienos.

Taryba laikinai eiti pareigas pavedė Administracijos direktoriaus pavaduotojai Daivai Žebelienei.

„Aš perdaviau ją mūsų daugumai (...) Toks patyręs žmogus tikrai galėtų ateiti pas mus dirbti“, – BNS antradienį sakė Kalvarijos meras Vincas Plikaitis.

„Jis ir pats atvažiavo pas mane ir pasisiūlė, aš pagalvojau, kad visai neblogas būtų žmogus“, – pridūrė jis.

Kandidatūrą dar turės apsvarstyti tarybos dauguma.

„Dabar daviau apsvarstyti kandidatūrą daugumai, bet iš veidų mačiau, kad netinka“, – svarstė Kalvarijos vadovas.

Jo teigimu, jeigu daugumai pasiūlytas kandidatas vis dėlto tiktų, dar šią savaitę būtų šaukiamas tarybos posėdis, kuriame būtų galima dėl kandidatūros balsuoti ir galbūt pagaliau paskirti nuolatinį administracijos vadovą.

„Posėdis numatytas 26 dieną (...) Darysim anksčiau, jeigu nutarsim. Galim net ir šią savaitę“, – kalbėjo V. Plikaitis.

Jis taip pat sakė turintis dar ir kitą kandidatą, tačiau šio pavardės kol kas neįvardino.

„Gebėčiau daryti tą darbą“

52-ejų G. Skamaročius BNS teigė „kalbėjęs su žmonėmis“ apie situaciją Kalvarijoje, kurioje jau kurį laiką nepaskiriamas nuolatinis administracijos vadovas ir dėl to savivaldybei gresia tiesioginis valdymas.

„Aš būčiau suinteresuotas, kad Kalvarijos kraštas neturėtų netekčių, kad tą darbą gebėčiau daryti, jeigu būtų politinis palaikymas“, – teigė svarstomas kandidatas.

Jis ir pats atvažiavo pas mane ir pasisiūlė, aš pagalvojau, kad visai neblogas būtų žmogus.

„Ar bus formali kandidatūra siūloma, niekas kol kas to nepatvirtino, tik žinau, kad šiandien turėjo vykti pasitarimai, kurių metu galbūt ir galėjo būti svarstomos kandidatūros“, – pridūrė jis.

Jis kartu su Naglio Puteikio vadovaujamos Centro partijos-tautininkų sąrašu 2020 metais dalyvavo Seimo rinkimuose, tačiau teigė nepriklausantis ir nepriklausęs jokiai partijai.

„Aš esu nepartinis, tiesiog buvau pakviestas dalyvauti rinkimuose su sąrašu“, – sakė G. Skamaročius.

Jis vadovauja Nemuno euroregiono Marijampolės biurui, o visuomeniniais pagrindais – ir Kristijono Donelaičio draugijai.

Iš Kalvarijos apylinkių, Gulbiniškių kaimo, kilęs G. Skamaročius yra baigęs tuometinę Žemės ūkio akademiją, įgijęs magistro laipsnį, moka anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.

Tiesioginio valdymo grėsmė

Tiesioginio valdymo grėsmė Kalvarijos savivaldybei kilo, kai vasario 17 dieną taryba nusprendė atleisti iš pareigų administracijos direktorių Kęstą Spūdį, o laikinai šias pareigas eiti paskyrė direktoriaus pavaduotoją Karolį Babecką, tačiau ir jis buvo atleistas balandžio 6-ąją.

Savivaldybės taryba laikinai į administracijos direktoriaus pareigas praėjusią savaitę paskyrė Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiąjį specialistą Gintarą Bujauską, tačiau nuolatinio direktoriaus dar neturi.

Įstatymas numato, kad tiesioginis valdymas savivaldybėje gali būti įvedamas administracijos direktoriaus nepaskyrus per du mėnesius, toks režimas gali būti įvedamas Vyriausybės teikimu, Seimui priėmus atitinkamą nutarimą.

Vyriausybė jau pateikė Seimui projektą dėl tiesioginio valdymo įvedimo.

Savivaldybės tarybai pritarus, iš pareigų jo paties prašymu atleidžiamą Povilą Poderskį turėtų pakeisti ilgametė savivaldybės administracijos darbuotoja Lina Koriznienė.

Jos kandidatūrą tarybai trečiadienį teikia meras Remigijus Šimašius.

L. Koriznienė savivaldybėje įvairiose pozicijose dirba 16 metų.

P. Poderskis Vilniaus savivaldybės administracijai vadovavo nuo 2017-ųjų lapkričio, prieš tai jis dirbo R. Šimaišiaus patarėju informacinėms technologijoms. Jis toliau ketina dirbti privačioje informacinių technologijų kompanijoje „Tesonet“.

Už jo skyrimą penktadienį balsavo 22 tarybos nariai, du buvo prieš.

J. Krasnicko kandidatūrą pateikė meras, taip pat socialdemokratas Nerijus Cesiulis.

Alytaus savivaldybės administracija vadovo neturėjo nuo rugsėjo pradžios, kai taryba iš pareigų atleido Rolandą Juonį.

J. Krasnickas vadovavo miestui nuo 2012-ųjų iki 2015-ųjų.

Prieš pat pirmuosius tiesioginius merų rinkimus internete išplatintas garso įrašas, kuriame J. Krasnickas, vartodamas daug necenzūrinių žodžių, keikė mažą mero atlyginimą ir valstybę, kalbėjo apie „milijonų“ pasisavinimą ir išsipirkimą iš teisėsaugos institucijų.

„Aš perpratau mechanizmus, aš manau arba sėsiu, arba užsidirbsiu bent keturis milijonus iš karto. (...) Tai suprask mane kaip žmogų teisingai, aš linkęs sužaisti „va bank“, – įraše girdimas kalbantis J. Krasnickas.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo 2015 metais buvo pradėjusi ir Generalinė prokuratūra, tačiau vėliau tyrimas buvo nutrauktas.

J. Krasnickas kelerius metus su įrašą paviešinusia buvusia Alytaus miesto teatro vadove, dabartine tarybos nare Laura Radzevičiūte bylinėjosi teismuose.

V. Zelenskis, buvęs komikas, neturintis jokios politinės patirties, didele persvara laimėjo prezidento rinkimus praėjusį mėnesį, o per savo kampaniją žadėjo atnaujinti politinę sistemą ir pažaboti galingų oligarchų įtaką.

Tačiau antradienį jis paskyrė savo artimiausią patarėją Andrijų Bohdaną savo administracijos vadovu. Iki šiol A. Bohdanas buvo verslininko Ihorio Kolomoiskio asmeninis advokatas.

Per priešrinkiminę kampaniją V. Zelenskis nuolat neigė jam mestus kaltinimus esą jis kandidatuoja į prezidentus atstovaudamas I. Kolomoiskio interesams. Verslininkui, be kita ko, priklauso televizijos kanalas, transliuodavęs komiko pasirodymus.

Ukrainos valdžia I. Kolomoiskį kaltino išgrobsčius 5,5 mlrd. dolerių iš didžiausio šalies banko „PrivatBank“, kuris vėliau, 2016-aisiais, buvo nacionalizuotas.

Žiniasklaida pranešė, kad oligarchas praėjusią savaitę grįžo į Ukrainą po beveik dvejų metų, praleistų Šveicarijoje ir Izraelyje.

Kritikai sako, kad A. Bohdano paskyrimas yra ne tik politiškai įtartinas, bet ir neteisėtas, nes jis dirbo šalies vyriausybėje, kai Ukrainai vadovavo prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, vėliau nuverstas iš savo posto.

Asmenims, dirbusiems vyriausybėje valdant V. Janukovyčiui, įstatymas dabar draudžia užimti tam tikrus įtakingus valdžios postus.

„Zelenskis pažeidė įstatymą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė vienas iš šio teisės akto autorių parlamentaras Jehoras Sobolevas.

Prezidentas „suteikia sau viršenybę prieš įstatymą ir visai šaliai demonstruoja savo tikrąjį požiūrį į įstatymo viršenybę“, pareiškė Tetiana Kozačenko, taip pat prisidėjusi kuriant minimą teisės aktą.

JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris per derybas telefonu su V. Zelenskiu „primygtinai rekomendavo nepaskirti Bohdano“ administracijos vadovu, skelbia vietos žiniasklaida.

Pats A. Bohdanas Ukrainos televizijai sakė, kad tvirtinimas, jog jis pažeidžia įstatymą, yra „neteisingas“, o jis turi teisę dirbti naujoje administracijoje.

Vaikystės draugas

Praėjus mėnesiui po triuškinamos pergalės prieš ligšiolinį valstybės vadovą Petro Porošenką 41 metų V. Zelenskis tapo jauniausiu Ukrainos prezidentu nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Antradienį jis paskelbė paleidžiantis parlamentą ir liepos 21-ąją šaukiantis pirmalaikius Aukščiausiosios Rados rinkimus. Toks jo kontraversiškas sprendimas daugelio yra laikomas bandymu įgyti pagreitį ir sustiprinti savo valdžią pačioje populiarumo viršūnėje.

Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad naują V. Zelenskio partiją „Liaudies tarnas“, pavadintą taip pat kaip ir serialas, kuriame jis vaidino Ukrainos prezidentą, palaiko 44 proc. respondentų.

Trečiadienį prezidentas paskyrė partijos „Liaudies tarnas“ lyderį Ivaną Bakanovą į vieną svarbų postą Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU). Šis jo sprendimas taip pat sulaukė prieštaringų vertinimų.

I. Bakanovas neturi patirties valstybinio saugumo srityje, tačiau yra V. Zelenskio vaikystės draugas.

Be to, I. Bakanovas dirbo teisininku V. Zelenskio studijoje „Kvartal 95“ ir buvo jo kampanijos vadovas rinkimų laikotarpiu.

Dalį praėjusios kadencijos V.Šiliauskas vadovavo savivaldybei, prieš tai dirbo administracijos direktoriaus pavaduotoju. Antradienį miesto taryba leido jam tęsti darbus. Pats administracijos direktorius tikino, kad šioms pareigoms puikiai tinka, nes žino, kokie yra pagrindiniai miesto reikalai ir turi patirties tam, kad darbai nesustotų.

„Keturis metus dirbau savivaldybėje. Buvau ir administracijos direktoriaus pavaduotoju ir direktoriumi. Aš buvau atsakingas už kietąją infrastruktūrą, tokią kaip miesto gatvės, keliai. Buvau atsakingas ir už projektų įgyvendinimą, tad dabar reikalingas tęstinumas. Žinau miesto problemas, tad galima atstovauti miestiečius būtent jei vykdai tęstinę veiklą“, – atsakydamas į tarybos narių užklausą, kodėl jis yra tinkamas užimti šias pareigas, kalbėjo V.Šiliauskas.

Anot jo, dabar svarbiausia užtikrinti, kad būtų toliau įgyvendinami jau pradėti didieji miesto projektai, tokie kaip S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, Laisvės alėjos rekonstrukcija. Taip pat, pasak V.Šiliausko, šioje kadencijoje bus siekiama dar efektyviau sudėlioti Kauno biudžetą ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus turėti naują ledo areną, sutvarkyti gatves ir įvykdyti kitus projektus.

„Kauno diena“ primena, kad šią kadenciją V.Šiliauskas su „Vieningu Kaunu“ buvo išrinktas į miesto tarybą, tačiau dėl administracijos direktoriaus posto, atsisakė tarybos nario mandato.

Antradienį taryba patvirtino ir du administracijos direktoriaus pavaduotojus. Jais tapo iki šiol Socialinių paslaugų skyriui vadovavusi Jolanta Baltaduonytė bei Plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas Tadas Metelionis. Kol kas neaišku, kas užims trečiąją pavaduotojo vietą. Miesto valdžia dar nepateikė siūlymo šiam postui užimti.

Anot savivaldybės pranešimo, ketvirtadienį Raseinių politikai iš pradžių balsavo, kad iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų atleidžia Liudą Kavaliauską, nes teismo sprendimu į šias pareigas grąžintas R. Ačas.

Kitu sprendimu jau R. Ačas atleistas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus posto. Šį savo sprendimą tarybos nariai grindė gruodžio 5 dieną gautu Specialiųjų tyrimų tarnybos raštu, kad R. Ačas įtariamas korupciniu nusikaltimu.

Už R. Ačo atleidimą ketvirtadienį per slaptą balsavimą buvo 14 tarybos narių, penki balsavo prieš, penki biuleteniai rasti sugadinti.

Po šio balsavimo į administracijos vadovo pareigas grąžintas L. Kavaliauskas.

Pirmą kartą R. Ačas administracijos direktoriaus pareigų neteko balandį, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai nusprendus, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Tačiau Regionų apygardos administracinis teismas lapkričio 22 dieną nusprendė, kad atleidžiant R. Ačą savivaldybės tarybos posėdyje padaryta procedūrinių pažeidimų. Teismas nurodė R. Ačą grąžinti į darbą skubos tvarka.

R. Ačas tą pačią dieną kreipėsi į „Registrų centrą“ ir šis teismo sprendimo pagrindu jį įregistravo administracijos direktoriumi.

Tačiau Raseinių meras Algirdas Gricius kitą dieną išleido potvarkį, kuriuo kyšininkavimu įtariamas administracijos direktorius nušalinamas nuo pareigų. Pasak mero, šį potvarkį R. Ačas turėjo pateikti „Registrų centrui“ ir darbe nebepasirodyti, kol nebus panaikinti įtarimai.

Mero potvarkį dėl nušalinimo R. Ačas yra apskundęs teismui.

Teisėsauga lapkričio pradžioje pateikė įtarimus R. Ačui dėl kyšio paėmimo tuo metu, kai jis ėjo administracijos direktoriaus pareigas.

Prokurorai įtaria, kad politikas už kyšį vykdant kol kas neįvardijamą viešąjį pirkimą galėjo sudaryti išskirtinai palankias sąlygas vienai privačiai bendrovei, pasirašiusiai sutartį su Raseinių rajono savivaldybės valdomu autobusų parku.

R. Ačas 2003 metais buvo prezidento Rolando Pakso, vėliau pašalinto per apkaltą, patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2004–2011 metais kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys dirbo Seime. 2011–2012 metais jis ėjo Raseinių rajono mero pareigas.

R. Ačas yra pasitraukęs iš „tvarkiečių“ gretų, prieš kelerius metus jis mero rinkimuose nesėkmingai kandidatavo kaip rinkimų komiteto „Tavo Raseiniai“ atstovas.

Raseinių administracijos direktoriumi R. Ačas buvo paskirtas 2016 metų gruodį, kai baigė savo, kaip Seimo nario, kadenciją.

Taip pat nuspręsta pradėti mero Artūro Visocko įgaliojimų netekimo procedūrą. Šiam sprendimui pritarė 18 tarybos narių, vienas susilaikė.

Už administracijos direktoriaus ir vicemero atleidimą balsavo visi posėdyje dalyvavę 19 tarybos narių.

„Dar vakar mano darbotvarkė buvo pilna tarnavimo miestui, rytdienos lapelis – tuščias. Sunku vertinti save, bet miestą pamilau ir sąžiningai jam dirbau“, – po sprendimo priėmimo sakė A. Bartulis.

„Kerštu srūvanti neapykanta sutraiškė mano meilę Šiauliams. Ši neapykanta buvo stipresnė už mane, nes ją sukūrė agonijos traukulių kamuojamos tradicinės partijos – visos partijos prieš Visocko komitetą ir jo komandą. Išeinu pralaimėjęs, bet ne nugalėtas“, – pridūrė jis.  

Posėdyje nei meras, nei jo pavaduotojas nedalyvavo, teigdami, kad sušauktas tarybos posėdis yra neteisėtas. Meras šiuos klausimus svarstyti planavo gruodžio 20 dienos posėdyje. Taip pat posėdyje nedalyvavo dešimt frakcijos „Dirbame miestui“ narių.

Meras dėl minėtų tarybos sprendimų teigė ketinantis kreiptis į prokuratūrą, taip pat gynė atleistą administracijos direktorių ir žadėjo skųsti teismui priimtus sprendimus.

„Ir posėdis neteisėtas, ir sprendimas neteisėtas – čia yra dvigubas neteisėtumas. Be jokios abejonės, skundimas bus. Tarybos nariai puikiai žinodami, kad daro neteisėtą posėdį, vis tiek jį darė“, – BNS sakė Šiaulių meras A. Visockas.

„Aš galvoju, kad visa tai apsivers ir antru lazdos galu tvos tam tikriems žmonėms, kurie čia padarė visiškai netinkamą dalyką“, – pridūrė meras.

A. Bartulis teigė nesutinkantis su tarybos narių priekaištais, tvirtino tiesiog vykdęs tarybos narių priimtus sprendimus.

Balsų daugumą turinčios opozicijos atstovai teigė, kad meras su kitais savivaldybės vadovais siekė nutraukti civilinę bylą tarp savivaldybės ir Šiaulių arenos koncesininko „Pramogų salos“ dėl nepagrįstai gauto koncesijos mokesčio ir pateikė tarybai sprendimo projektą dėl taikos sutarties,o ši jį patvirtino.

Mero atleidimo siekiantys tarybos nariai teigia, jog tarybai buvo pateikta klaidinga informacija.

Apkaltą Šiaulių merui mėginta rengti ir anksčiau, tuomet teikimą nagrinėjusi komisija nusprendė, kad tam nėra pagrindo.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

Šiaulių savivaldybės taryboje dirba 31 tarybos narys.

Įteisinus tiesioginius merų rinkimus buvo apsunkinta ir jų pašalinimo procedūra – neužtenka tarybos narių balsavimo, būtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada. Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama.

Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.

Merui netekus įgaliojimų rengiami nauji rinkimai, nebent skelbtina naujų rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių savivaldybių tarybų rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieni metai.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovą.

„Sprendimas brendo dvejus metus. Yra politinis nepasitikėjimas, pagrindinis motyvas – kad administracijos direktorius neskiria atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios, painioja jas, bando pripinti prie savo politinės ideologijos, tai yra negerai. Aš, kaip tiesiogiai rinktas meras, nebegalėjau to toleruoti, o taryba apsispręs“, – BNS sakė P. Kuizinas.

Tarybos posėdis, kuriame būtų sprendžiamas nepasitikėjimo S. Urbonu klausimas, turėtų vykti gegužės 15 dieną.

Telšių valdančiąją koaliciją sudaro Darbo partijos bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, atitinkamai turinčios 7 ir 9 narius.

P. Kuizinas sako nekeliantis klausimo dėl partnerių buvimo koalicijoje ir reiškiantis nepasitikėjimą tik S. Urbonu.

„Aš nepasitikėjimą pareiškiau administracijos direktoriui, bet neiškėliau tokio reikalavimo, kad keistumėme koaliciją. Buvo pasiūlymas, kad gali išlikti koalicija, aišku, po diskusijų, susitarimų. Bet asmenybėje toje, kuri dabar užima administracijos direktoriaus funkcijas, aš aiškiai pareiškiau, kad galimybės dirbti nematau“, – tikino jis.