Apie tai, kokių pokyčių pastebėjo administracinių bylų teisėjai per pirmąjį pusmetį po naujojo kodekso įsigaliojimo, "Kauno diena" kalbasi su Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja administracinių nusižengimų byloms Laima Šeputiene.
– Ar pastebite kokius nors pasikeitimus įsigaliojus naujam administracinių nusižengimų kodeksui?
– Pagrindinis skirtumas įsigaliojus naujam administracinių nusižengimų kodeksui, kad teisme sumažėjo administracinių nusižengimų bylų skaičius. Šiemet iki birželio 1 d. Kauno apylinkės teismas gavo 1 tūkst. administracinių nusižengimų bylų. Pernai ir užpernai per tą patį laiką gauta 4 tūkst. bylų. Tai reiškia, kad keturis kartus sumažėjo bylų skaičius.
– Kas lėmė tokį ryškų bylų sumažėjimą?
– Šį sumažėjimą lėmė du veiksniai. Pirmiausia – pasikeitė teisinis reguliavimas ir daug bylų dabar nagrinėja policija. Teismai tik revizuoja policijos priimtus nutarimus. Nedidelė dalis bylų likusi teismo kompetencijoje. Daugiausia tai yra tie atvejai, kai atsakomybėn traukiamas asmuo yra nepilnametis arba nukentėjęs nepilnametis, pareigūnų įžeidinėjimas, bylos, susijusios su kreditorių teisių pažeidimu. Tai nedidelė kategorija bylų, likusių nagrinėti teismui. Dabar teismas daugiausia nagrinėja skundus.
Kitas veiksnys, lėmęs bylų sumažėjimą teismuose, kad kriminalizuotas nusižengimas, kai asmuo vairavo automobilį būdamas neblaivus ir jam nustatoma daugiau nei 1,5 promilės girtumas. Tokios bylos jau nagrinėjamos baudžiamąja tvarka, o ne administracine.
– Remiantis pranešimais viešoje erdvėje, susidaro įspūdis, kad neblaivių vairuotojų pasitaiko dar daug.
– Tokių baudžiamųjų bylų Kauno apylinkės teisme jau gauta 130. 94 bylos nagrinėtos pagreitinto proceso tvarka, t.y., kai pradedamos ir baigiamos dažniausiai per pirmą posėdį. 13 – su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo, kai nerengiamas posėdis. 20 bylų nagrinėjamos bendra tvarka – nagrinėjimas vyksta ilgesnį laiką, atliekamas ikiteisminis tyrimas.
– Ar manote, kad bylų mažėjimo tendencijos ir išliks?
– Galiu pasakyti, kad tiek policijos pareigūnai, tiek visuomenė jau pripranta ir supranta naują Administracinių nusižengimų kodeksą. Manau, kad dar po pusmečio didės skundų skaičius. Dabar bylos išnagrinėtos, kaip ir pirmoje instancijoje, tik policijoje. Nusprendusiųjų skųsti policijos priimtus sprendimus, skundai dar tik pasieks Kauno apylinkės teismą. Turi praeiti šiek tiek laiko.
– Gal per pusmetį įvyko dar kokių nors pokyčių, kuriuos turėtų žinoti visuomenė?
– Norėčiau atkreipti dėmesį, kad reorganizavosi pats skyrius. Anksčiau visos administracinių nusižengimų bylos Kaune buvo nagrinėjamos Kęstučio gatvėje esančiame Kauno apylinkės teismo pastate. Dabar skyrius persikėlė į centrinius Kauno apylinkės teismo rūmus Laisvės alėjoje. Pasikeitė administracinių bylų nagrinėjimo vieta. Tie patys teisėjai ne tik nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, bet atlieka ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Teisėjams praplėsta kompetencija.
Mane labai maloniai džiugina, kad mūsų visuomenė darosi teisiškai labiau išprususi.
– Gal ne tik sumažėjo nagrinėjamų bylų skaičius, bet ir pasikeitė bylų pobūdis?
– Bylų pobūdis iš esmės liko nepakitęs – smulkios vagystės, įvykdytos nepilnamečių, ir kiti nusižengimai, kuriuose bent vienas iš proceso dalyvių yra nepilnametis, nagrinėjamos tik teisme. Administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys teisėjai taip pat nagrinėja bylas, kuomet pakartotinai vairuoja neblaivūs vairuotojai ar neblaivūs ir neturėdami teisių ir būdami neblaivūs sugadina svetimą turtą, nežymiai sutrikdo sveikatą, kuomet pastariesiems nustatytas iki 1,5 promilės girtumas.
– Dar iki įsigaliojant naujam administracinių nusižengimų kodeksui minėjote, kad senasis nuo 1985 m. galiojęs kodeksas aiškiai neapibrėžė proceso dalyvių teisių ir pareigų, taip buvo miglota paties proceso tvarka. Ar dabar šių neaiškumų liko mažiau?
– Naujas administracinių nusižengimų kodeksas sureguliavo aiškiau patį procesą. Yra tam tikrų netikslumų dėl apskundimo tvarkos, bet teisių išaiškinimas apibrėžtas aiškiau. Senajame kodekse nebuvo aiškiai nurodyta asmenų, iš kurių konfiskuojamas turtas, pavyzdžiui, transporto priemonės, teisės ir kiti procesiniai dalykai.
Su naujojo kodekso įsigaliojimu prasiplėtė pareigūnų įgaliojimai. Pavyzdžiui, jei pareigūnas susiduria su asmeniu, kurio psichika jam kelia pagrįstų abejonių, pagal administracinių nusižengimų kodeksą jis turi teisę kreiptis į teismą dėl tokios ekspertizės skyrimo asmeniui.
Aiškesnė ir nagrinėjimo teisme procedūra – kokie veiksmai kokia eilės tvarka turi sekti. Senasis kodeksas nebuvo pakankamai aiškus.
– Ar visuomenei nesunku prisitaikyti prie naujų pasikeitimų? O gal pastebimas ir visuomenės teisinis išprusimas?
– Mane labai maloniai džiugina, kad mūsų visuomenė darosi teisiškai labiau išprususi. Žmonės kuo toliau, tuo geriau žino savo teises. Jie geriau išmano ir pradeda orientuotis toje teisinėje aplinkoje, kada ir kokiu būdu ginti savo teises.
Teismų įvaizdžio gerinimas, teismų informacijos sklaida – lankstinukai, žurnalai ir kitos priemonės – tikrai prisideda prie to, kad visuomenė darosi labiau teisiškai išprususi. Žmonės žino, kaip elgtis teismo proceso metu, mažėja jų baimė teisme. Be to, į teismus atėję žmonės pastebimai mažiau priešiškai nusiteikę, linkę į kitus procesus, pavyzdžiui, mediacija. (Mediacija – kai šalių ginčas išsprendžiamas be teisinio nagrinėjimo, yra švelnesnis ir labiau tausojantis būdas spręsti mūsų pačių, mūsų šeimos narių, bendradarbių ir partnerių konfliktus – red. past.)
Daugėja bylų, kurios perduodamos mediacijai. Mokomės kompromisinio sprendimo. Tai rodo, kad žmonės suvokia, jog ilgas teisinis procesas kainuoja ne tik daug lėšų, bet ir sveikatos, o tai, suprantama, didesnis turtas negu pinigai.
