Vienas tokių kampelių veikia ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje – čia jau renkasi knygomis susidomėję ukrainiečių vaikai ir jaunimas. 

„Vilniuje jau glaudžiasi daugiau kaip 11 tūkst. Ukrainą palikusių žmonių, tarp jų – daugybė vaikų ir jaunimo. Visi drauge stengiamės naujiesiems vilniečiams sukurti tokias sąlygas, kad jie jaustųsi ne tik saugūs, bet ir pažintų Vilnių – UNESCO literatūros miestą. O galimybė skaityti gimtąja kalba, tikiuosi, padės ukrainiečiams ir jaustis arčiau namų“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Naujasis poilsio ir knygų kampelis skaitytojų laukia šviesioje ir jaukioje bibliotekos erdvėje. Čia jau sukaupta daugiau kaip 100 knygų ukrainiečių kalba, beveik 200 leidinių anglų ir rusų kalbomis, daugiau kaip 100 stalo žaidimų. Poilsio kampelį įrengė ir baldais bei knygomis pasirūpino studija „DO Architects“ ir knygynas „Vaikystė“ bei įmonės MCMP, „Persiški kilimai“, „Korgas“ ir „LT Project“.

Anot knygyno „Vaikystė“ vadovės Ritos Paškevičienės, idėja kartu su kitais partneriais įrengti vaikų kampelį kilo iš didžiulio noro, kad tik kuo daugiau vaikų turėtų galimybę skaityti – susitikti patogioje lokacijoje, Vilniaus Senamiestyje. A. Mickevičiaus viešoji biblioteka tam puikiai tiko. Vaikai galės skaityti rusų, anglų, ukrainiečių kalbomis išleistas grožinės literatūros knygas. Vaikų kampelyje galima apsilankyti bibliotekos darbo metu – pirmadieniais-šeštadieniais nuo 11 iki 19 valandos.

Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojai pastebi, kad ukrainiečiai jau dabar noriai lankosi  bibliotekoje – vieni ieško galimybės pasinaudoti kompiuteriu ir internetu, kiti – skaitinių ukrainiečių kalba (šiuo metu nemaža dalis leidinių jau yra lankytojų pasiskolinti į namus). Bibliotekos interneto svetainėje yra ir sąrašas elektroninių bei garsinių knygų, kurias galima skaityti internete. Palaikydami iš Ukrainos atvykusius karo pabėgėlius, vilniečiai irgi prisideda prie knygų fondo ukrainiečių kalba turtinimo – dovanoja knygas, rašytojai perduoda savo išverstus kūrinius.

Iš JAV atkeliauja per 1000 dovanotų knygų

Pagalba Lietuvoje įsikūrusioms ukrainiečių šeimoms atkeliauja ir iš JAV. Rėmėjai Cynthia Pasky su partneriu Paul Huxley bei Rita ir Mantautas Paškevičiai drauge pasirūpino knygomis ukrainiečių kalba – dovanoja Ukrainos vaikams per 1000 leidinių.

„Dėkojame Mantautui ir Ritai Paškevičiams už prisidėjimą organizuojant knygų rinkimą – dovaną Ukrainos vaikams, o merui Remigijui Šimašiui – už palaikymą. Mes su partneriu Paul Huxley didžiuojamės, galėdami paremti nuostabią idėją. Mums svarbu, kad visi kartu, mažais ar didesniais žingsniais, pasauliui parodytume, kad palaikome Ukrainą ir jos nuostabius žmones“, – sako mecenatai Cynthia Pasky ir Paul Huxley.

Dovanas siunčiantys geradariai tikisi, kad šios knygos bent šiek tiek palengvins vaikų kasdienybę, kol jų šeimos ras laikiną prieglobstį, pradės kurti naujus namus Lietuvoje. Knygos – ir būdas laikinai pamiršti vargus, ir galimybė tęsti mokymąsi sunkiu metu.

Ukrainiečiai laukiami ir kitose Vilniaus miesto bibliotekose – vyksta susitikimai, dirbtuvės vaikams, mokoma lietuvių kalbos. Pastebima, kad ukrainiečiai ieško informacijos apie Lietuvą, Vilnių, domisi istoriniais bei turistiniais gidais. Bibliotekos noriai padeda, kartu ieško būdų ir galimybių pasiūlyti dar daugiau veiklų ir suteikti visą reikiamą pagalbą. Apsilankyti bibliotekose ukrainiečiai gali nemokamai.

Poilsio ir knygų kampelius taip pat galima rasti Dzūkų, Gerosios Vilties, Grigiškių, Lazdynų, Karoliniškių, Kalvarijų, Naujosios Vilnios, Pilaitės, Tomo Zano, „Saulutės“ bibliotekose.

„Labiausiai džiaugiuosi, kad pavyko išsaugoti ir parodyti beveik visus rastus objekto gyvavimo per šimtmečius ženklus, kurie praplečia bibliotekos lankytojų žinias apie Vilniaus senamiesčio pastatų istoriją bei gerokai praturtina šio valstybės saugomo objekto vertingąsias savybes“, – kalbėjo per visą rekonstravimo laikotarpį prie šio objekto dirbusi projekto vadovė Irena Staniūnienė, Kultūros infrastruktūros centro (KIC)  Projektavimo priežiūros tarnybos projektavimo vadovė.

„Rekonstruotomis patalpomis jau džiaugiasi bibliotekos lankytojai, čia vyksta renginiai, įvairūs mokymai, galima pasiskolinti knygų ar kitų dokumentų, rasti jaukią vietą pasiklausyti muzikos įrašus, pasižiūrėti filmus, pabendrauti su draugais, padirbėti kompiuteriu. Tačiau atnaujinta tik maždaug pusė bibliotekos, kitos pusės dar laukia kapitalinis remontas. Tikiuosi, kad po kelerių metų galėsime džiaugtis pilnai atnaujintu, senovę menančiu Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmų ansambliu, kuriame įsikūrusi biblioteka“, – sakė bibliotekos direktorė Emilija Banionytė.

Tvarkybos darbai dalyje bibliotekos pastatų pradėti dar 2006 metais, o nuo 2016 metų jie tęsėsi toliau – buvo įgyvendindama projektas „Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos pastatų Trakų g. 10, 12, Vilniuje, modernizavimas“. Darbai tiek užsitęsė dėl skiriamo finansavimo – kiek buvo gaunama pinigų, tiek darbų konkrečiu laikotarpiu galėta atlikti. Visu šiuo laiku bibliotekos rekonstrukcija rūpinosi dabartinio Kultūros infrastruktūros centro (KIC) (anksčiau – VĮ „Lietuvos paminklai“) specialistai. Jie parengė projektą, organizavo rangos darbus, atliko projekto techninę ir vykdymo priežiūrą.

Namai, pasakojantys Vilniaus istoriją

Trakų g. 10 pastatai priklauso senamiesčio 28 kvartalo 394-ai posesijai. Atlikti statinių, jų rūsių tyrimai gali daug papasakoti apie šios vietos, net apie viso Vilniaus praeitį, išduodami, kada vyko gaisrai, kokias rekonstrukcijas atliko besikeičiantys pastato savininkai. Nes jau nuo seniausių laikų šioje miesto dalyje virė gyvenimas, ji pateko į gynybinės sienos juosiamą teritoriją ir jau XVI amžiuje buvo tankiai užstatyta. Dabartinėje Trakų gatvėje, tuomet vadintoje  Senatorių vardu, stovėjo aukštų Lietuvos pareigūnų rūmai, o minimoje posesijoje XVIII amžiaus pradžioje būtume išvydę tris nedidelius paskirus namus.

Bibliotekos nuotr.

1748 metais Vilnių nuniokojęs gaisras neaplenkė ir šio kvartalo. Tačiau gana greitai po jo, dabartinės Trakų gatvės 10-namo vietoje jau stovėjo dviejų aukštų pastatas su piliastrais, jis jungėsi su šalia esančiu dabar 12 numeriu žymimu namu.

Kaip liudija istorinė medžiaga XVIII amžiaus pabaigoje minima posesija priklausė Lietuvos kariuomenės generolui Jeronimui Zenkovičiui. Namas jau vadinosi rūmais, jis buvo rekonstruojamas, kiemo gale pastatytos dviejų aukštų arklidės, o dabar čia įsikūrusi bibliotekos administracija.

Nuo XIX amžiaus vidurio pastatas priklausė Sofijai ir Juozapui Tiškevičiams. Paskutinį kartą statiniai rekonstruoti XIX amžiaus pabaigoje: buvo naujai suformuotas Trakų gatvės fasado dekoras, padidintos langų angos, užstatytas trečias aukštas. Iki šių dienų išliko šio laikotarpio durys, langai, krosnys, interjerų lipdiniai.

Tikiuosi, kad po kelerių metų galėsime džiaugtis pilnai atnaujintu, senovę menančiu Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmų ansambliu, kuriame įsikūrusi biblioteka.

XX amžiaus pirmoje pusėje posesijoje pastatyti sandėlis ir mūrinis vieno aukšto namas. Dar vėliau, praėjusio amžiaus antroje pusėje buvusių rūmų patalpos buvo suskirstytos į daugybę butų, į kuriuos įsikėlė šeimos. Ilgą laiką statiniuose nebuvo vykdomi jokie didesni tvarkybos darbai. Eilinių remontų metu į pastatus įvestas vanduo, kanalizacija, kuri gadino sienas, interjerus; kieme buvo pristatyta sandėliukų, rūsiai užversti šiukšlėmis. Šiuo istoriniu etapu posesija labiausiai ir nukentėjo.

Į tokią istoriją pasakojančius pastatus 1951 metais įsikėlė biblioteka. 2003 metais pastatas įtrauktas į Lietuvos Kultūros vertybių registrą kaip Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmai. Iki to laiko apie šį pastatą rašę tyrinėtojai vadino jį Zenkovičių (V. Drėma), Zenkovičių – Tiškevičių (V. Čaplinskas) rūmais.

Restauruojant siekta išsaugoti visus istorinius ženklus

Dabar Trakų gatvės 10 numeriu pažymėtų pastatų grupę sudaro centriniai bibliotekos rūmai ir vienaukštis kiemo pastatas, kurie pagal projektą buvo sujungti požeminiu koridoriumi su likusiais pastatais.

Centrinių bibliotekos rūmų pastatas rekonstruotas ir restauruotas, išsaugant jo esamą paskirtį, bet įrengiant šiuolaikinius poreikius atitinkančias skaityklas – fondus, kultūrinių renginių patalpas, užtikrinant maksimalų vidaus erdvių panaudojimą. Buvo išnaudota net pastogė – čia įkurtos patalpos darbuotojų reikmėms – darbo ir poilsio erdvės. Į pastatą dabar gali patekti ir žmonės su negalia, nes įrengtas liftas. 

Bibliotekos nuotr.

Labai svarbu, kad tvarkant pastatus, jie ne tik geriau pritaikyti skaitytojų bei darbuotojų poreikiams, bet pavyko atskleisti ir lankytojams parodyti šio pastato istoriją. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad po pastatu esantys rūsiai yra labai seni (seniausia dalis yra XV amžiaus, kita - XVI amžiaus) ir architektūros prasme vertingi, jie buvo išvalyti, restauruoti ir tapo prieinami lankytojams – čia vyksta miestiečių pamėgtosios ekskursijos po biblioteką ir jos rūsius, ateityje numatyta interneto skaitykla-kavinė.

Rekonstruotas ir kieme esantis pastatas, jame  įsikūrė bibliotekininkų mokymo klasės. Adresu Trakų gatvė 12 bibliotekai priklausančioje dalyje suremontuotos I aukšto Vaikų skyriaus patalpos ir po jomis esantis rūsys.

„Buvo restauruotas ir eksponuojamas XVIII amžiaus vidurio–XIX amžiaus  sienų ir lubų spalvinis dekoras; restauruoti XX amžiaus pradžios lipdiniai, jų spalvos; išsaugoti sienų dekoro elementai – lipdinių kartušų centruose esantys veidrodžiai; tapybos restauratorių netikėtai atidengtos ir restauruotos pusiau apskritos nišos su jose  įkomponuotomis gėles barstančių angeliukų figūromis. Skaityklų patalpose eksponuojami kelių etapų polichrominio dekoro fragmentai, rodantys ilgą istoriją Vilniaus senamiesčio pastato, atsiradusio iš kelių gotikinio laikotarpio namų, kurie po 1748 metų gaisro sujungti ir paversti rūmais, vėliau jie buvo nuomojami ir suklestėjo valdant grafams Juozapui ir Sofijai Tiškevičiams“, – kvietė atkreipti dėmesį į pastato istorijos žymes jo restauravimo projekto vadovė I. Staniūnienė.

Skaitytojai į biblioteką dabar gali užsukti ne tik knygų, bet ir susipažinti su unikaliais pastatais, iškalbingomis detalėmis atskleidžiančiais Vilniaus istoriją.

„Labai gražus darbas ir labai tikiuosi, kad matant archyvus, kiek daug knygų, ir nučiupinėtų, ir naudotų... Tai reiškia, kad ir šiandien (...) mes matome ir vaikus, ir vyresnio amžiaus žmones, kuriems labai svarbu, kad ši biblioteka atsidaro, nes iš tiesų tai mūsų Senamiesčio identiteto dalis“, – žurnalistams sakė šalies vadovė.

„Tai buvo pagrindinė mano vaikystės biblioteka. Čia vaikščiojau, ieškojau knygų, jų tikrai buvo tuo metu, man atrodė, be galo daug“, – teigė ji.

Tai buvo pagrindinė mano vaikystės biblioteka. Čia vaikščiojau, ieškojau knygų, jų tikrai buvo tuo metu, man atrodė, be galo daug.

Po rekonstrukcijos darbų bibliotekoje buvo supaprastintas leidinių skolinimasis ir grąžinimas, atnaujintos erdvės individualiam, grupiniam ir kūrybiniam darbui, poilsiui ir bendravimui.

Bibliotekoje atsirado nauja įranga muzikos perklausoms, vaizdo įrašų peržiūroms, taip pat kolekcijos besidomintiems A. Mickevičiaus kūryba ir Vilniaus regiono krašto istorija.

Prezidentė teigė, kad per aštuonerius jos inicijuotos akcijos „Knygų Kalėdos“ metus Lietuvos bibliotekoms buvo padovanota virš 300 tūkst. knygų.

Pasak šalies vadovės, tai bibliotekoms tapo atrama pačioje akcijos pradžioje, nes ekonominės krizės laikotarpiu buvo mažinami asignavimai knygų įsigijimui.

„Ši iniciatyva pirmiausia pakėlė bibliotekų prestižą, suteikė bibliotekoms galimybę suburti bendruomenes, save pristatyti ir pritraukti ne tiktai žmonių, bet ir verslo, ir įvairių kitų organizacijų dotacijas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Lankydamasi bibliotekoje prezidentė politinių aktualijų nekomentavo.