Anot jo, anksčiau sukurti ir dabar taikomi centro sprendimai šiandieninio visuomenės poreikio neatitinka, todėl naudotis jais nepatogu.
„Sprendimai gal buvo geri prieš eilę metų, bet šiandien mes, kaip visuomenė, jau esame pripratę prie kitokio lygio sprendimų, tai tą ir norisi išspręsti – kad būtų paprasta ir lengva“, – interviu BNS sakė A. Jusas.
Jis taip pat teigė, kad valstybės paslaugų gerinimui turi būti naudojamos naujausios technologijos, neatmetamas ir dirbtinis intelektas.
Saulių Urbonavičių pakeitęs A. Jusas šioje įstaigoje dirba nuo 2019 metų balandžio, iki tol jis dirbo konsultantu „Maxima grupės“ bendrovėje „Franmax“, kuri grupei teikia informacinių technologijų vystymo, priežiūros ir duomenų kontrolės paslaugas.
Per savo karjerą jis taip pat dirbo draudimo bendrovėje „Gjensidige Baltic“, audito bendrovėje „Ernst & Young“, banke „DNB Nord“, tuometinėje „Teo“, įmonėje „Duomenų bazės ir technologijos“.
BNS žiniomis, Registrų centro vadovo atrankoje 43 metų A. Jusas nurungė devynis kandidatus.
Kitos interviu temos
*Centro valdomi duomenys yra saugūs
*Istorija su užlietais centro serveriais neturėtų pasikartoti
*Nežinia dėl įmonės statuso keitimo netrukdo jai efektyviai dirbti
*A. Jusas sako, kad šiuo metu galvoja tik apie vieną vadovavimo kadenciją
– Organizacijose su naujo vadovo atėjimu dažnai siejama personalo kaita. Ar bus pakeitimų Jūsų komandoje, struktūroje?
– Kadangi esu pats vidinis kandidatas, ta pakankamai gerai žinau ir vidinę komandą, ir procesus, kurie šiandien yra veikiantys, sudėlioti – pats nemažai prisidėjau prie jų konstravimo. Tai sakyčiau, kad jokių esminių kažkokių permainų neplanuojame. Kadangi paskutinė reorganizacija vyko 2019 metais, tai tiesiog matome tokių higieninių pasitvarkymų, kažkur galbūt sustambinti padalinius, kurie galbūt per smulkūs.
– Po paskyrimo gana lakoniškai įvardijote savo, kaip vadovo viziją. Ar galėtumėte detaliau papasakoti, kokį matote Registrų centrą savo vadovavimo metu?
– Per paskutinius eilę metų iš tikrųjų reikėjo nuveikti labai daug darbų tokių higieninių, tai reiškia, kad tu sustatai komandas, procesus, rodiklius dėlioji, prioritetus: užtikrini efektyvią kasdieninę veiklą, kad klientų aptarnavimas gerai veiktų, kad incidentų mažiau būtų, kad paslaugos be problemų teikiamos.
Aš manau, kad tobulinimui vietos, žinoma, dar yra, bet nemažai dalykų mes pasiekėme, o dabar ateina tas etapas, kai galime pradėti galvoti apie pridėtinės vertės paslaugas visuomenei. Kaip pavyzdys būtų vienas iš pagrindinių mūsų projektų, krypčių, akcentų – mes jau pradėję dirbti ir labai norime pristatyti, perkelti mūsų paslaugas į naujos kartos savitarnos portalą.
Tos valstybės paslaugos iš esmės yra sudėtingos gana, žmogui dažnai nėra paprasta suprasti, ko jam tiksliai reikia, tai mūsų vizija yra, kad sukurti portalą, kuris remdamasis žmogaus gyvenimo įvykiais – gimė vaikas, perku namą, nuomoju butą, steigiu, uždarau verslą – kad žmogų galėtų nuvesti, nulinkinti ten, kur reikia, kokios, tikėtina, paslaugos tau reikalingos, padėti pasirinkti, kad būtų žymiai paprasčiau, mažiau galvoti, ko reikia iš Registrų centro. Tai viena iš esminių krypčių – prieiti prie tokio lygio paslaugų, kad už žmogų būtų pagalvota ir jam liktų tik patvirtinti užsakymą.
Dabar ateina tas etapas, kai galime pradėti galvoti apie pridėtinės vertės paslaugas visuomenei.
Pridėtinės paslaugos yra didžiausias akcentas.
Iš to, ką norėtųsi nuveikti jau įsivažiavus, tai yra dar pora krypčių, kurias vystėme mažiau. Viena, tai yra inovacijos, norime daugiau dirbti įvairių prototipų kūrime, vertinant, kaip naujosios technologijos gali keisti valstybės paslaugas. Tai tas pats dirbtinis intelektas, ko reikia, kaip tai atrodytų po kokių penkerių metų, kokią įtaką naujos ir modernios technologijos galėtų padaryti. Tai jau tam tikrus veiksmus pradėjome, akcentas kelių artimiausių metų turėtų būti rimtesnis, kad būtume pasiruošę, jeigu turėtų keistis ir paslaugų teikimo formatas. Aišku, čia ir teisėkūros sprendimai tam tikri turėtų būti priimti.
Trečia, matyt, turėtų būti tarptautinis aspektas. Man pačiam teko susitikti su didžiąja dalimi Europos šalių panašių institucijų į mus organizacijomis, tik dažniausiai jos yra išskaidytos ir matome labai didelį susidomėjimą kai kuriose šalyse apie jungimą, konsolidavimą registrų sistemų, tai labai norėtume pasidalinti savo praktika. Matome, kad turime ir sprendimų, kurie labai įdomūs toms šalims. (...) Kaip kokia e. sveikata, nepaisant jos liūdnos istorijos, taip, kaip ji šiandien veikia ir kokią naudą sukuria, tai labai įdomu daug šalių ir jau turime vizitų dėl vienų ar kitų procesų ir dalinamės praktika, galvojame, kad tai galėtume daryti žymiai aktyviau.
– Pristatant būsimos naujos savitarnos sprendimus labai aiškiai įvardijote dabartines supratimo problemas. Ar tai jūsų, kaip Registrų centro paslaugų vartotojo, ne specialisto patirtis?
– Klientų pasitenkinimas mums yra vienas iš kertinių rodiklių, kurio labai siekiame ir mes jį stebime per įvairius kanalus, kurie ateina fiziškai, užsisakinėja per savitarną, skambučių centrą. Mes labai aiškia matome, kur yra stipriosios mūsų pusės ir kur reikia tobulintis.
Savitarną esame įsivardiję – tai ta sritis, kurią reikia tobulinti, nes didžiosios dalies klientų tai žemiausiai vertinamas paslaugų gavimo kanalas, tą žinome. Tai ne emocija pagrįsta, o labai aiškiais skaičiais ir duomenimis.
– Tai sutinkate, kad ji veikia prastai ar vidutiniškai?
– Ji veikia pakankamai gerai technologiškai, tiesiog kadangi nemažai valstybės informacinių sistemų įrankių yra kurti gana seniai, tai jie tiesiog neatitinka vartotojo interfeiso, jis yra sudėtingas, tau sunku surasti, ko reikia, nėra intuityvu, kaip užsakyti. Sprendimai gal buvo geri prieš eilę metų, bet šiandien mes, kaip visuomenė, jau esame pripratę prie kitokio lygio sprendimų, tai tą ir norisi išspręsti – kad būtų paprasta ir lengva.
– O turite prioritetus – kurias iš gyventojų dažniausiai naudojamų sistemų pradėsite tvarkyti greičiausiai?
– Turime statistiką apie paslaugas, kurios yra populiariausios, kurios, tikėtina, duoda didžiausią visuomeninę naudą, pagrindiniai registrai: juridinių asmenų registras, kur kiekviena verslo įmonė vienaip ar kitaip susiduria ir turi pasinaudoti, tas pats nekilnojamojo turto registras, kur nemažai daliai gyventojų yra tekę susidurti, gyventojų registro dalis paslaugų.
Šie pagrindiniai ir yra, mes kol kas dėliojamės strategiją, kaip efektyviau tvarkyti – ar imti kertines paslaugas iš atskirų registrų, ar paimti vieną registrą ir, išsprendus jo esmines dalis – tai ta strategija pas mus dar gimsta, artimiausiais mėnesiais ją tikimės turėti.
– Pastaraisiais metais dažnai pabrėžiamas duomenų atvėrimas visuomenei, bet jie dar laikomi tam tikra mistika. Jūs galėtumėte populiariai paaiškinti, kuo tas didėjantis atveriamų duomenų kiekis gali būti svarbus eiliniam Lietuvos gyventojui?
– Kalbant apie atvirus duomenis – bent jau kiek mūsų patirtis, iš tam tikrų mūsų apklausų matome – kad labai skirtingi žmonės labai skirtingai traktuoja patį terminą. Vieni įsivaizduoja, jog jų duomenys jiems yra nemokamai teikiami, kirti įsivaizduoja, kad visų duomenys bendrai prieinami nemokamai ir galima pažiūrėti, kita dalis – kad tai nuasmeninti ir lengvai prieinami bei naudojami duomenys bet kokiems tikslams.
Mes daugiausiai vadovaujamės teisiniu aspektu, bet matome, kad ne visada yra aišku, kuris žmogus kokį įsivaizdavimą turi.
Šiandien esame netoli 800 failų duomenų atvėrę, kategorijomis – būtų apie 65. Iš pagrindinių registrų – juridinių asmenų, nekilnojamojo turto, gyventojų statistika, turto areštai ir visa aibė.
Atviri duomenys leidžia kiekvienam daugiau turėti informacijos priimant kažkokius sprendimus ar norint padaryti analizę, įvertinti vienas ar kitas situacijas. Pavyzdžiui, mes atvėrėme juridinių asmenų registro sąrašą, žinome, kad nemaža dalis verslo įmonių džiaugiasi, nes galėjo savo sistemose aktualizuoti savo įmones, tiekėjus, nes pavadinimai keičiasi ir jie, pavyzdžiui, turėjo neaktualią informaciją, tai susitikslindavo, atšviežindavo savo bazes.
Jaučiame, kad mes kažkur iš savo pusės didžiąją dalį darbų esame padarę, toliau, matyt, liks tie politiniai aspektai, klausimai, ar mes norime atverti kažkokią dalį duomenų, kurie yra pilkosiose zonose. Tie klausimai ir kitose Europos Sąjungos valstybėse yra.
– Duomenys tampa aukso vertės, o centras jų turi milžinišką kiekį. Kaip įvertintumėte jų saugumą, turint galvoje, kad pastaruoju metu daugėja su kibernetiniu saugumu susijusių iššūkių, DDoS (paskirstytos paslaugos trikdymo) atakų. Ar duomenų saugumo lygis yra toks, kad galite ramiai dėl to miegoti?
– Saugumas yra ta sritis, kur sudėtinga pasakyti, kad galima atsipalaiduoti. Žiūrime į tai, kaip į labai tęstinį procesą, per pastaruosius kelis metus bendrai į technologinę bazę po kelis milijonus eurų investuodavome ir matome, kad, tikėtina, tai turės tęstis. Iš infrastruktūros pusės – džiaugiamės prieš kelias savaites paleidę savo duomenų centrą, vieną iš moderniausių Lietuvoje ir net tarp verslo yra tik keli tokie centrai, valstybėje tokių apskritai nebuvo.
Tai leidžia saugiau jaustis technologine infrastruktūrine dalimi, o kalbant apie kibernetinės saugos dalykus, tai per paskutinius kelis metus pakankamai neblogai apsitvarkėme savo ūkyje, turime moderniausias ugniasienes, tinklo stebėseną, aukšto lygio antivirusines problemas.
Mūsų tinklas, kurį mums tiekia Kertinis valstybės telekomunikacijų centras, tai jie turi įsipareigojimą nuo DdoS atakų saugoti, o mes bet kokiu atveju turime savo monitoringą ištisą parą, mums padeda Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, jis paraleliai monitoringą daro.
Taip pat per paskutinius kelis metus labai daug investavome į darbuotojų ugdymą, to galbūt istoriškai mažiau buvo daroma. Turime didelį ratą darbuotojų, tai labai svarbu ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus pasisaugoti. Stebime atsako reitingą ir paskutiniai duomenys jau beveik džiugino, nes, lyginant su pirminiais, kai beveik 80 procentų būtų spaudę įtartiną nuorodą, tai dabar jau beveik visi žino, kad to negalima daryti.
Iki pilnos ramybės metų pabaigoje planuojame baigti tam tikrus sprendimus, perkame sudėtingą technologinį įrenginį, kuris daro labai rimtą skenavimą visų sistemų, kas su jomis vyksta, jis taip sukonfigūruotas, kad bet kokius nukrypimus nuo normos stipriai identifikuoja. Perkame saugos operacijų centrą – tai profesionalų komanda iš išorės, kuri stebi ir, tarkime, jeigu mūsų žmonėms nepavyktų įvertinti ar sureaguoti, tai būtų aukšto lygio profesionalai, į kuriuos būtų galima iš karto kreiptis.
Susitvarkius ir tą dalį, tada jau galbūt būtų galima sakyti, kad jau ramiau būtų. Nes pagal tai, ką žinome, rinkoje geriausi sprendimai egzistuojantys – mes juos turėsime.
– O kaip su fizine apsauga? Ar nepasikartos įvykis, kai po liūties Vilniuje užliejus serverius sutriko Registrų centro veikla? Ar gali tokia situacija pasikartoti?
– Mūsų naujai atidarytas duomenų centras mums leido išspręsti fizinės saugos klausimus. Tai yra tikrai vienas iš moderniausių centrų, galima sakyti, kad Lietuvoje tikrai, ko gero, ir Baltijos valstybėse. Tą sakome ne mes patys, o mus sertifikavęs tarptautinis „Uptime“ institutas.
Jie testuoja tiek apkrovas, tiek įvairias situacijas, tai tas sertifikatas yra kaip įrodymas, kad tai vienas iš moderniausių centrų, turime tą užtikrinimą ir jaučiamės tą vietą susitvarkę.
– Iki šiol dar nėra apsispręsta, kaip Registrų centras bus reorganizuotas iš valstybės įmonės. Ar aiškumo nebuvimas netrukdo tikslams siekti, neapriboja organizacijos?
– Tiesą sakant, esminių apribojimų mes nematome, susirinkus vadovų komandą prieš kokius keturis metus mes sau pasisakėme, kad ji turi dirbti kaip efektyvi įmonė pirmiausiai. Ir mes labai nuosekliai su tuo dirbome, kažkokių esminių ribojimų nėra. Galbūt kažkur galėtų būti efektyvesnis ar finansų valdymas, ar sprendimų priėmimas, kuris daugiau greičio ar lankstumo suteiktų, bet tikrai esame pasakę: politiniai sprendimai yra politiniai sprendimai, o mes efektyviai dirbame jau šiandien ir bandome pasiekti geriausią rezultatą, tą, ką galime ir neapsiribojame laukdami vieno ar kito scenarijaus.
Kol kas taip ir žiūrime, niekas nesikeičia. Kažkada sprendimai bus, mes, jeigu reikės, sakome savo nuomonę ir argumentus, bet tai netrukdo mums efektyviai judėti į priekį šiandien.
– Atrodo, kad turite daug idėjų ir planų. Ar visus sumanytus darbus galvojate atlikti per vieną kadenciją, o galbūt tai ilgesnė strategija ir maksimaliai išnaudotumėte galimybes vadovauti valstybės įmonei?
– Istorija, matyt, kelių pastarųjų metų, rodo, kad ilgalaikis planavimas, vizija, yra reikalingas, bet galbūt per daug juo neverta užsižaisti, nes Covid pandemija, karas rodo, kad tau tikrai gali reikti labai greitai persvarstyti prioritetus ir kryptis, ir vizijas.
Šiandien pagrindiniai darbai, siekiai, kuriuos minėjau, tai jie labiau orientuoti į tą, sakyčiau, 3–5 metų laikotarpį, juos norėtųsi pasiekti ir kol kas apie kažkokį ilgesnį laiką daug minčių nedėjau.
– Dėkoju už pokalbį.
