Į KT kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), prašydamas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Administracinių nusižengimų kodeksas, nes jame nenumatyta galimybė teismui, nutraukus bylą dėl to, kad pažeidimas nepadarytas, advokato išlaidas priteisti administracinės teisenos iniciatoriui ieškovui.

Aukščiausiojo Teismo teigimu, tokia tvarka gali prieštarauti konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

Dabar Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad kai asmeniui byla nutraukiama, jo gynėjo išlaidos atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš jų biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Tai reiškia, kad asmens, kurio pažeidimas nebūna nustatytas, patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės lėšų.

LAT teigimu, galimos situacijos, kai piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis ieškovams inicijuojant administracinę teiseną, todėl teismas, nutraukdamas administracinę bylą ir atmesdamas nukentėjusiojo skundą, turėtų turėti galimybę spręsti, kas privalo atlyginti išlaidas už advokato paslaugas.

Anot Aukščiausiojo Teismo, valstybė, atlyginusi asmeniui minėtas išlaidas, lėšas gali susigrąžinti regreso tvarka, tai yra išieškoti pinigus iš pareiškėjo, kuris piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tačiau, pasak LAT, tai truktų ilgiau nei išlaidų tiesioginis priteisimas iš pareiškėjo.

Bylą KT nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Į KT kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), prašydamas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Administracinių nusižengimų kodeksas, nes jame nenumatyta galimybė teismui, nutraukus bylą dėl to, kad pažeidimas nepadarytas, advokato išlaidas priteisti administracinės teisenos iniciatoriui ieškovui.

Aukščiausiojo Teismo teigimu, tokia tvarka gali prieštarauti konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

Dabar Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad kai asmeniui byla nutraukiama, jo gynėjo išlaidos atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš jų biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Tai reiškia, kad asmens, kurio pažeidimas nebūna nustatytas, patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės lėšų.

LAT teigimu, galimos situacijos, kai piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis ieškovams inicijuojant administracinę teiseną, todėl teismas, nutraukdamas administracinę bylą ir atmesdamas nukentėjusiojo skundą, turėtų turėti galimybę spręsti, kas privalo atlyginti išlaidas už advokato paslaugas.

Anot Aukščiausiojo Teismo, valstybė, atlyginusi asmeniui minėtas išlaidas, lėšas gali susigrąžinti regreso tvarka, tai yra išieškoti pinigus iš pareiškėjo, kuris piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, tačiau, pasak LAT, tai truktų ilgiau nei išlaidų tiesioginis priteisimas iš pareiškėjo.

LAT teisėjų kolegija šią savaitę kreipėsi į KT dėl Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, kad asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad jo veika neturi administracinio nusižengimo požymių, išlaidų advokatui atlyginimą galima priteisti tik iš valstybės.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijai tiek, kiek nenustato galimybės teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti išlaidų advokatui atlyginimą iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo, t. y. nukentėjusiojo.

Kaip pranešė teismas, LAT išplėstinė Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos L. V. prašymą, kuriuo ji ginčijo iš jos priteistų 500 eurų išlaidų advokato paslaugoms atlyginimą D. R. naudai.

Pastarosios atžvilgiu pagal L. V. pareiškimą buvo pradėta administracinė teisena ir nutraukta nustačius, kad, nepaisant kilusio konflikto, D. R. veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo požymių. L. V. šį sprendimą apskundė teismams ir jos skundas buvo atmestas kelių instancijų.

Šiaulių apygardos teismo nutartyje tarp faktinių bylos duomenų nurodoma, kad L. V. į policiją su skundu kreipėsi dėl 2021 metais kilusio incidento.

Moteris nurodė, kad statybos inspekcijai atliekant patikrinimą dėl galimo D. R. pažeidimo ji piktybiškai, iš chuliganiškų paskatų, nedėvėdama veidą dengiančios kaukės, prieš ją užlindo, stūmė ir „tyčia sukėlė riziką užkrėsti COVID-19 infekcija“.

Tyrusi tokį skundą Radviliškio rajono policija administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nenustačiusi įvykio sudėties požymių, su šiuo sprendimu nesutikdama L. V. pateikė skundą Radviliškio teismui.

Teismas policijos nutarimą paliko nepakeistu, konstatavęs, kad D. R. įvykio metu jokių necenzūrinių, užgauliojančių, įžeidžiančių ar žeminančių pareiškėją žodžių neišsakė, taip pat nerodė jokių netinkamų gestų.

Pirmosios instancijos teismui L. V. skundo netenkinus, moteris sprendimą apskundė apeliacinei instancijai, kuri irgi skundą atmetė. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą bylos nagrinėjimas atidėtas tol, kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Prie nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą yra pridėta ir atskiroji teisėjo nuomonė, pažymint, kad sprendžiant dėl traukto administracinėn atsakomybėn asmens išlaidų advokatui atlyginimo turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad sąžiningas pareiškėjas neprivalo atlyginti šių išlaidų.

Todėl, teisėjo nuomone, į Konstitucinį Teismą būtina kreiptis tik su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja nenustatyta galimybė priteisti advokato išlaidas iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo, t. y. nukentėjusiojo, kuris piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Šią pinigų sumą pernai spalį priimtu nuosprendžiu R. Skaisgiriui iš prokuratūros priteisė Lietuvos apeliacinis teismas.

Lietuvoje galioja įstatymo norma, jog išteisintiems asmenims apmokamos advokato išlaidos.

„Sumokėjo visą sumą. Aš esu dukart išteisintas, dviejų teismų. Tie pinigai, kurie sumokėti prokuratūros, vadinkim valstybės, už mano advokato išlaidas, absoliučiai yra š... ir niekas, kiek aš esu apš...  ne kai kurių žurnalistų ir ne kai kurių....pačios valstybės iš principo. Mano moraliniam veidui, mano moraliniams dalykams buvo nepataisoma žala padaryta“, – BNS penktadienį sakė R. Skaisgiris.

Mano moraliniam veidui, mano moraliniams dalykams buvo nepataisoma žala padaryta.

Jis tai pat svarsto galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės 2019 metais metiniame pranešime paminėtą „Pirk dramblį“ bylą vertina kaip spaudimą teismams.

Prodiuseris sako, kad dėl kaltinimų patyrė stiprų sukrėtimą, mano, kad baudžiamasis persekiojimas prisidėjo prie jo šeimos iširimo.

Prokuratūra su nuosprendžiu nesutinka

Tuo metu Generalinė prokuratūra su Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą, juo prašoma grąžinti bylą atgal į Apeliacinį teismą, prokuratūra mano, kad kriminalinės žvalgybos būdu šioje byloje surinkti duomenys turi būti pripažinti įrodymais.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos surinkti duomenys fiksuojant asmenų telefoninius pokalbius, taip pat asmenų pokalbius Rimanto Antano Ručio darbo vietoje, restoranuose, kuriais grindžiami kaltinimai, yra gauti neteisėtu būdu, neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl – ir įrodymams keliamų reikalavimų.

„Todėl negali būti laikomi įrodymais byloje ir jais negali būtų grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui taip pat pateikė kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas buvęs partijos atsakingasis sekretorius R. A. Ručys bei verslininkas Vytautas Banys, jie prašo nutraukti jų bylą.

„Skundai priimti nagrinėti, posėdis dar nepaskirtas“, – BNS sakė Aukščiausiojo Teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Priėmė kyšius už pagalbą viešuosiuose pirkimuose

Buvęs Seimo narys R. A. Ručys byloje pripažintas kaltu už tai, kad pažadėjo paveikti tuometinius Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus.

Partija taip pat pripažinta kalta už tai, kad pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti ministerijai pavaldaus Turto valdymo ir ūkio departamento ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus.

„Tvarkai ir teisingumui“ buvo skirta beveik 113 tūkst. eurų bauda, iš jos konfiskuota daugiau kaip 279 tūkst. eurų.

Ikiteisminis tyrimas šio byloje buvo pradėtas 2014-ųjų pabaigoje, kilus įtarimams, kad 2013 metų rudenį privačios bendrovės padengė dalį partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

Tiesa, žemesnės instancijos teismo teigimu, šis renginys negali būti laikomas kyšiu, tad jį organizavęs verslininkas R. Skaisgirys buvo visiškai išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Visi kaltinamieji šioje byloje anksčiau savo kaltę neigė ir stebėjosi teisėsaugos veiksmais.

Prokurorai teigė, kad iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto galbūt gautus daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų) „Tvarka ir teisingumas“ panaudojo savo veiklai viešinti.

Tai KT konstatavo nustatęs, kad ankstesnėje Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) ir dabartinėje Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) redakcijoje neįtvirtinta galimybė atlyginti išlaidas nutraukus bylą ar žmogų išteisinus prieštarauja Konstitucijai.

Šį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjęs fizinio asmens skundą dėl jam taikytų ATPK nuostatų, kad asmuo, kurio naudai priimtas sprendimas nutraukti administracinę bylą, nesant pažeidimo įvykio ar sudėties, negali reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš valstybės. Ši galimybė nuo 2017 metų nebegaliojančiame kodekse nebuvo numatyta.

Anot KT, toks teisinis reguliavimas pažeidžia žmogaus teisę į gynybą ir teisę kreiptis į teismą bei konstitucinį teisinės valstybės principą.

„Pagal tą teisinį reguliavimą, jokiais atvejais, pabrėžiu, jokiais atvejais, asmeniui, kuriam nutraukta administracinė teisės pažeidimo byla, nenustačius pažeidimo įvykio ar sudėties, nebuvo atlyginamos bylos nagrinėjimo teisme metu patirtos išlaidos advokatui“, – sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Jo teigimu, toks reguliavimas gali sudaryti situaciją, kai žmogus, nusprendęs ginti savo pažeistas teises teisme ir pasiekęs išteisinimo, atsiduria blogesnėje padėtyje nei iki teismo, nes savo pažeistų teisių gynybai pasinaudojo advokato pagalba.

„Paprasčiau tariant, kartais advokatas galėtų kainuoti brangiau, negu ta bauda, kuri yra paskirta ir kuri yra ginčijama“, – pažymėjo teismo pirmininkas.

Paprasčiau tariant, kartais advokatas galėtų kainuoti brangiau, negu ta bauda, kuri yra paskirta ir kuri yra ginčijama.

Anot jo, tokiu būdu visiškai nepagrįstai pasunkinamas asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas.

D. Žalimas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas ir neginčijo Baudžiamojo proceso kodekso normų, tačiau teismas jas vis tiek jį nagrinėjo, nes privalo iš teisės sistemos šalinti visas nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja bylos nagrinėjimo metu.

„Todėl Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos tuos pačius santykius reguliuojančios nuostatos, privalo tai konstatuoti. Štai kodėl Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėjo ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatą, kuri taip pat pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai“, – paaiškino D. Žalimas.

Jo teigimu, nuo 2017 metų įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse, sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, yra nurodoma, kad tai darant remiamasi BPK normomis, tačiau šiose normose yra nustatytas tik išlaidų apmokėjimas, o ne jų atlyginimas, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

„Tokiu teisiniu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijoms, kai nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui, net ir tuo atveju, kai asmuo būtų išteisintas, asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių, naudodamasis advokato pagalba“, – sakė KT pirmininkas.

D. Žalimas taip pat pabrėžė, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinamas ne formalus, o realus ir veiksmingas asmens teisės į gynybą įgyvendinimas.

Tai buvo ketvirtasis Konstitucinio Teismo išnagrinėtas individualus skundas ir antrasis, kuris patenkintas.

Skundą pateikęs asmuo teigė, kad teismai nenagrinėjo jo prašymo dėl patirtų išlaidų advokato gynybai ir ekspertizės atlikimui atlyginimo, konstatavę, kad tuometinėje Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijoje nebuvo nustatyta tokia galimybė.

Skunde taip pat nurodyta, kad asmeniui padarytos moralinės ir materialinės žalos atlyginimas yra konstitucinis principas ir negali būti išimčių, kuomet ši žala nėra atlyginama, tačiau, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, žmogui įrodžiusiam savo nekaltumą administracinėje byloje, nuostoliai nėra atlyginami.

Pareiškėjo teigimu, net ir laimėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą asmuo patiria nuostolių, kurie gali būti didesni nei paskirta nuobauda ir kurie neatlyginami, jei neįrodomi neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai.