Renginyje sportines rungtis išbandyti ir skirtingus judesius lavinti susitiko 35 ikimokyklinio ugdymo įstaigų komandos iš Kretingos, Šilutės, Gargždų, Mažeikių, Plungės, Šilalės, Tauragės, Telšių bei Jurbarko.

Kiekvieną komandą sudarė 3 mergaitės, 3 berniukai ir 2 pedagogai. Renginio pagrindas – skirtingų estafečių varžybos. Specialios užduotys yra skirtos visapusiškam vaikų fizinių savybių lavinimui. Net 280 festivalio dalyvių bėgiojo, šuoliavo, laipiojo, treniravo pusiausvyrą ir žaidė žaidimus, lavinančius skirtingus judesius.

Šventės metu dalyvius aplankė ir veiklas stebėjo olimpietis, dviratininkas Gediminas Bagdonas bei jaunimo olimpinių žaidynių laimėtoja, plaukikė Agnė Šeleikaitė. Vaikystėje plaukimą pamilusi mergina yra tikra – pedagogo ar trenerio vaidmuo formuojant požiūrį į fizinį aktyvumą, yra labai svarbus.

– Agne, nuo kelių metų pradėjote sportuoti ir kaip prasidėjo jūsų kaip sportininkės kelias?

– Plaukimą lankyti pradėjau nuo aštuonerių. Į baseiną atėjau, nes mėgau vandenį ir norėjau išmokti plaukti. Buvo visko – ir patiko, ir nepatiko, bet galiausiai net nepastebėjau kaip pradėjau nebe lankyti, o sportuoti plaukimą, dalyvauti varžybose.

– Kaip manote, kas jus labiausiai įkvėpė būti ir išlikti fiziškai aktyvia?

– Šeima. Turiu aktyvią šeimą, kuri neįsivaizduoja savo gyvenimo be sporto, todėl nuo pat mažumės buvo ugdomos fizinio aktyvumo vertybės bei jo nauda, todėl ir mano gyvenime sportas tapo neatsiejama dalis.

– Projekto metu fizinį vaikų aktyvumą skatina profesionalūs treneriai bei pedagogai. Koks, jūsų nuomone, yra jų vaidmuo siekiant sukurti vaikams džiaugsmą judėti?

– Manau, kad vaidmuo yra labai didelis. Sakyčiau, didžiausią įtaką daro šeima, o antroje vietoje – pedagogai bei treneriai. Visgi pedagogų bei trenerių darbas yra išmokyti vaiką fizinio aktyvumo teikiamos naudos, parodyti, jog sportas yra ne tik smagu, bet ir naudinga. Tai pat norisi, jog treneriai formuotų sveiką santykį su sportu, kad vaikas mėgautųsi procesu, o ne turėtų asociacijas su nuovargiu ar bausme.

– Renginyje yra akcentuojama lyčių lygybė, kiekvieną komandą sudaro 3 mergaitės ir 3 berniukai, kurie atlieka tas pačias užduotis. Kaip manote, kiek tai svarbu jau vaikystėje?

– Manau, kad visos pagrindinės vertybės yra ugdomos vaikystėje. Noriu tikėti, jog visi vaikai patys iš savęs yra tolerantiški ir tik vėliau išmoksta elgtis taip, kokį pavyzdį mato savo aplinkoje. Todėl manau, kad svarbu yra formuoti sveiką, tolerantišką individą, o viso to pradžia yra vaikystėje.

– „Lietuvos mažųjų žaidynės“ jau finišo tiesiojoje. Ko norėtumėte palinkėti visiems mažiesiems sportininkams?

– Noriu palinkėti, kad kiekvienas atrastų laimę fiziniame aktyvume, o jau atradę – nepamirštų ir kasdien vadovautųsi olimpinėmis vertybėmis!

8-asis žaidynių festivalis, šiemet įtraukęs net 44 tūkst. dalyvių visoje Lietuvoje, baigsis jau sekmadienį, Palangoje, kur bus surengta paskutinė finalinio etapo sporto šventė.

Projektą globoja pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Organizatoriai – Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija.

Projektas iš dalies finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Agnė Šeleikaitė – 2018 metų jaunimo olimpinių žaidynių čempionė. Po šio triumfo laukė sudėtingas perėjimas į suaugusių pasaulį, todėl praėjęs sezonas nebuvo pats geriausias.

Nepaisant to, plaukikė intensyviai ruošėsi naujiems startams ir į šį sezoną dėjo daug vilčių. Bet tuomet visą pasaulį užklupo COVID-19 pandemija ir vietoj pirmųjų sezono varžybų laukė ilgas ir nuobodus karantino laikotarpis.

Dabar, Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas, sportininkams jau yra leidžiama sportuoti, bet Kaune gyvenanti plaukikė ir šio malonumo dar negali sau leisti. Mat laikinojoje sostinėje šiuo metu nėra baseinų su prileistu vandeniu. Sportininkė nekantrauja, kada galės kibti į darbą su treneriu Giedriumi Martinioniu Šilainių ir Girstučio baseinuose.

„Vis dar negrįžau į baseiną. Kaune kol kas nėra baseino, kuriame būtų prileista vandens. Liūdna, kad viskas sukasi apie pinigus, o ne apie patį sportą“, – Sportas.info teigė A. Šeleikaitė.

Ji, kaip ir dauguma sportininkų, galimybių pajudėti rado namų aplinkoje.

„Karantino pradžioje buvo labai keista ir neįprasta – daug laisvo laiko ir mažai veiklos. Esu įpratusi prie griežtokos rutinos, tai pirmas dvi savaites tikrai nebuvo lengva. Kovo 19-21 d. turėjo vykti Lietuvos plaukimo čempionatas, kuriam ruošiausi, tai buvo labai gaila, kad netekau galimybės startuoti ir pasitikrinti save. Buvau gana geros fizinės formos, nesinorėjo nustoti sportuoti, todėl stengiausi susikurti režimą su sportu namuose. Po kelių savaičių susidarė rutina ir karantinas tapo lengvesnis, nebuvo taip, kad atsikeli ir nežinai, ką šiandien veikti (šypsosi, – red. past.)“, – pasakojo plaukikė.

Plaukikams karantino laikotarpis buvo sudėtingas dėl to, kad tobulinti įgūdžius ar palaikyti formą nesant vandenyje yra praktiškai neįmanoma.

„Gyvenu už miesto, prie miško, tai pagrindinis sportas buvo bėgiojimas. Šiaip bėgioti nelabai mėgstu, bet buvo puiki galimybė išbandyti kažką naujo. Taip pat dariau bazinius pratimus, kuriems nereikia inventoriaus. Dėl įgūdžių praradimo sunku pasakyti. Plaukimas – labai specifinė sporto šaka, neplaukiojus kelias dienas būna keistas pojūtis vandenyje. Labai lengva prarasti vandens pojūtį, „pamesti“ grybšnį, o dabar, nebuvus 7 savaites baseine, neįsivaizduoju kaip viskas bus grįžus. Bet pažiūrėsime“, – kalbėjo sportininkė.

A. Šeleikaitė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto antrakursė. Nuo sporto atitrūkti nenorinti plaukikė studijuoja kineziterapiją.

„Su studijomis – įdomus dalykas. Nuo kovo 17 dienos turėjo prasidėti 7 savaites truksianti praktika. Kadangi prasidėjo karantinas, neturėjome galimybės praktikuotis gydymo įstaigose. Buvo paskelbtos atostogos, per kurias universitetas svarstė, ką daryti su studijų programomis, kurioms šiuo metu turėjo vykti praktika. Pavyko sukeisti kelis dalykus vietomis, tačiau ne visus, tai šiuo metu paskaitų nėra daug – tik kelios teorinės paskaitos per savaitę. Tačiau studijų kokybė nepasakyčiau, kad suprastėjo. Tikrai nuotoliniu būdu galime dirbti taip, kaip dirbame auditorijose“, – pabrėžė A. Šeleikaitė.

2018 metais Buenos Airėse (Argentina) iškovotas jaunimo olimpinių žaidynių aukso medalis kol kas yra didžiausia karjeros pergalė. Nors padidėjo dėmesys, atsirado net palyginimai su Rūta Meilutyte, bet pati A. Šeleikaitė džiaugėsi, kad į padebesius skrajoti ji nepradėjo, o ir gyvenimas aukštyn kojomis neapvirto.

„Nepasakyčiau, kad po jaunimo žaidynių kažkas pasikeitė. Ko gero tik tai, kad 2018-2019 metų sezonas buvo neįprastas, nes spalio mėnesį buvo pagrindinės varžybos, kai įprastai svarbiausias startas būna vasarą, sezono gale. Daugiau niekas nepasikeitė, tikrai nepasakyčiau, kad atsirado daugiau dėmesio ar galimybių. Jaunimo sportas nėra populiarus, daugelis nežino, kad išvis yra tokios varžybos kaip jaunimo Olimpinės žaidynės“, – pabrėžė plaukikė.

2019 metais A. Šeleikaitė skambiais rezultatais nepasižymėjo. Pasak jos, tai buvo sunkiausi metai jos gyvenime.

„Tikrai nesu patenkinta praėjusiais metais. Buvo daug sunkumų ne tik plaukime, bet ir asmeniniame gyvenime. Psichologiškai ir emociškai buvo, ko gero, sunkiausi metai mano gyvenime. Tai tikrai turėjo įtakos ir rezultatams, motyvacijai. Buvo sunku, – sakė Agnė. – Labai laukiau 2020-ųjų, nes jaučiau, kad tai tiesiog buvo ne mano metai. Tačiau per juos daug išmokau ir kitaip pradėjau vertinti daugybę dalykų“.

Bet kokiu atveju, koronavirusas jau smarkiai koreguoja visas šių metų varžybas, kurios vienos po kitų yra atšaukiamos arba atidedamos. Šiais metais nevyks ir Europos čempionatas. Kaip rasti motyvacijos sportuoti nežinant varžybų datų?

„Visada buvau sportininkė, kuri sportuoja tik dėl varžybų, tačiau praeitais metais išmokau mėgautis ir treniruočių procesu. Žinoma, smagu varžytis, jausti tą adrenaliną ir panašiai, tačiau, kad varžybose netektų jausti nusivylimo, turi būti joms gerai pasiruošęs, o pasiruošimas galimas tik atiduodant save treniruotėse. Kol kas manau, kad motyvacijos užteks. Galbūt pradžioje bus sunku įsivažiuoti, kai nežinai, kam tiksliai ruošiesi, kada bus artimiausios varžybos ir panašiai. Bet visiems situacija yra tokia pati. Nieko nepakeisi“.

Didžiausias metų sporto renginys – Tokijo olimpinės žaidynės – taip pat nukeltos į 2021-uosius. A. Šeleikaitė olimpinėmis mintimis sau galvos nekvaršina, bet tikisi, kad 2020 metais galės pagerinti savo rezultatus.

„Manau, kad olimpinių žaidynių nukėlimas yra teisingas sprendimas ir dauguma sportininkų apsidžiaugė. Tikiu, kad visada yra kur tobulėti, o papildomas laikas tam suteikia galimybę“, – teigė A. Šeleikaitė.

B finale šeštadienį lietuvė (31,71 sek.) finišavo trečia. Atrankos varžybose (35 dalyvės) A. Šeleikaitė (31,74 sek.) buvo 11-a.

Pagrindiniame finale triumfavo 14-metė italė Benedetta Pilato - 30,28 sek.

Vyrų 50 m plaukimo krūtine B finale lietuvis Giedrius Titenis (27,81 sek.) užėmė penktąją vietą, o galutinėje įskaitoje jam atiteko 13-a pozicija. Atrankos varžybose (59 dalyviai) mūsiškis (27,88 sek.) buvo 15-as.

Vyrų 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi atrankoje (86 dalyviai) Simonas Bilis (50,19 sek.) liko 30-as, o Tadas Duškinas (50,94 sek.) - 53-ias.

Moterų 100 m plaukimo nugara atrankoje (51 dalyvė) lietuvė Ugnė Mažutaitytė (1.04,38) užėmė 29-ąją vietą.

Čempionės titulą apgynė Agnė Šeleikaitė. Moterų 50 m krūtine finale ji finišavo per 31,74 sek. ir aplenkė estę Maria Romanjuk (31,79 sek.). Bronza atiteko ketvirtadienį 100 m krūtine rungtyje šalies čempione tapusiai Kotrynai Teterevkovai (31,97 sek.).

Analogiškoje vyrų rungtyje nepralenkiamas buvo Andrius Šidlauskas (27,84 sek.), už nugaros palikęs latvį Janį Vitautą Silinį ir estą Jooną Niinę. Abu sportininkai užfiksavo identišką rezultatą - 28,77 sek.

Vyrų 100 m laisvuoju stiliumi finale nugalėjo Simonas Bilis. Plaukikas finišavo per 49,50 sek. ir įvykdė B normatyvą į Tokijo olimpines žaidynes. Antrąją vietą užėmė Povilas Strazdas (50,83 sek.), o trečias liko Julius Bačkulis (51,51 sek.). Rytinę atranką laimėjo Tadas Duškinas (49,95 sek.), tačiau finale dalyvauti atsisakė, taupydamas jėgas šeštadienio 100 m peteliške rungčiai.

Moterų estafetę 4x100 m laisvuoju stiliumi laimėjo Kauno plaukimo mokyklos 1-oji komanda (L. Šliburytė, I. Stackevičiūtė, D. Jaruševičiūtė, G. Jotautė) - 4 min. 6,39 sek.

Vyrų estafetė sėkmingiausiai susiklostė Vilniaus miesto sporto centro 1-ajai komandai (P. Konstantinovas, M. Zupkauskas, J. Rogožinas, P. Strazdas) - 3 min. 31,94 sek. Ketvirtąją vietą užėmusios Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro komandos pirmajame etape plaukęs Daniilas Pancerevas (52,30 sek.) įvykdė A normatyvą į Europos jaunimo olimpinį festivalį (52,32 sek.).

A.Šeleikaitė jau antrą jaunimo olimpinių žaidynių dieną užkopė ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio. 18-metė kaunietė triumfavo 50 m plaukimo krūtine finale. Su geriausiu laiku į finalą prasibrovusi lietuvė finale 50 m distanciją nuplaukė per 31,37 sek. Artimiausią persekiotoją australę Chealseą Hodges lietuvė aplenkė 0,05 sek. Trečia liko slovėnė Tina Celik (31,75 sek.).

"Prieš plaukimą jaučiau jaudulį, kas man nėra būdinga. Tikėjausi geresnio rezultato, bet medalis yra, tai gal viskas gerai. Smagu, labai smagu, pirmą kartą man skambėjo Lietuvos himnas. Svarbiausia dabar neužmigti ant laurų, nes manęs dar laukia 100 m plaukimas," – po apdovanojimų ceremonijos kalbėjo A.Šeleikaitė.

Vis dėlto po auksinio starto estafetę iš A.Šeleikaitės perėmė vilnietė K.Teterevkova. 50 m varžybose devintą vietą užėmusi plaukikė dvigubai ilgesnėje distancijoje pateko į finalą, o jame finišavo trečia. Auksą iškovojo Rusijos sportininkė Anastasija Makarova (1 min. 07,88 sek.), o antra atplaukusi airė Niamh Coyne (1:08,90) lietuvę aplenkė vos 0,05 sek. Taip pat finale dalyvavusi A.Šeleikaitė užėmė septintą vietą (1:09,40). "Pusfinalyje mano rezultatas buvo geresnis, todėl labai laiminga nesijaučiu. Spėju, kad dėl streso išsiderino technika, vandenyje ne viskas pavyko. Tačiau medaliu nesidžiaugti negaliu. Jis man svarbus, jis iškovotas pasaulinio lygio varžybose. Jis – dovana mano broliui  gimtadienio proga," – vos išlipusi iš baseino pareiškė K.Teterevkova.

Po kelių dienų 16-metė vilnietė sukūrė nedidelį stebuklą 200 m distancijoje. Merginų 200 m plaukimo krūtine rungties finale tik aštuntuoju takeliu plaukusi K.Teterevkova (2 min. 28,18 sek.) finišavo antra ir iškovojo sidabrą. Mūsiškė nusileido tik japonei Shiori Asabai (2:26,80). Trečia finišo sienelę palietė Pietų Korėjos atstovė Heesong Wang (2:28,83). Beje, į finalą K. Teterevkova pateko su paskutiniu, aštuntu, rezultatu, nes atrankos varžybose plaukė net trimis sekundėmis lėčiau (2:31,36). "Treneris po plaukimo pasakė, kad padariau neįmanomą, – sakė jaunoji plaukikė. – Man ir pačiai medalis yra kiek netikėtas. Tačiau į plaukimą atėjau ne varžytis su kitais, o su savimi. Šiandien ši kova buvo sėkminga". A.Šeleikaitė 200 m rungtyje į finalą nepateko.

Kol kas nedrįsčiau Agnės ir Kotrynos lyginti su Rūta. Užtat bus labai įdomu sekti šių plaukikių startus ateityje, stebėti, kaip jos konkuruoja, tobulėja ir žengia į priekį.

Jaunosios plaukikės iki 16-os padidino jaunimo olimpinių žaidynių istorijoje surinktą Lietuvos medalių kraitį. Beje, prieš ketverius metus Nandzinge vykusiose žaidynėse du aukso medalius (50 ir 100 m plaukimo krūtine rungtyse) iškovojo ir R.Meilutytė.

"Vilniaus dienos" kalbinta olimpinė čempionė Lina Kačiušytė pripažino negalinti pasakyti, kodėl Lietuvos plaukikės geriausius rezultatus pasiekė būtent plaukimo krūtine rungtyse. "Net ir pati sau negaliu atsakyti, kodėl lietuvaitės istoriškai geriausius rezultatus rodo plaukdamos krūtine. Šiame plaukimo stiliuje reikia labai stiprių kojų, gal tai ir yra mūsų merginų skiriamasis bruožas, kad jos tvirtai stovi ant žemės", – linksmai kalbėjo 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse 200 m krūtine rungtyje auksą iškovojusi L.Kačiušytė.

– Ar tikėjotės tokio sėkmingo Lietuvos plaukikių pasirodymo šiose žaidynėse?

– Šie plaukikių medaliai man tikrai netapo staigmena. Pastaraisiais metais abi merginos demonstravo aukštus rezultatus ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje, sėkmingai dalyvavo Europos ir pasaulio jaunimo čempionatuose. Pernai A.Šeleikaitė užėmė aukštą šeštą vietą pasaulio jaunimo čempionato 50 m plaukimo krūtine rungtyje, o praėjusį mėnesį Kazanėje vykusiose pasaulio plaukimo taurės pirmojo etapo varžybose, taip pat 50 m distancijoje iškovojo bronzą. Taip pat trečia ji buvo 200 m distancijoje, o 100 m – penkta.

Savo ruožtu Kotryna liepą puikiai pasirodė Helsinkyje vykusiame Europos jaunimo plaukimo čempionate. Šiose varžybose ji iškovojo auksą 100 m krūtine rungtyje ir bronzą dvigubai ilgesniame nuotolyje. Tad galima konstatuoti, jog merginų pasiekimai Buenos Airėse yra dėsningi, tai yra ne atsitiktinumas, o ilgo ir sunkaus darbo treniruotėse rezultatas.

– Agnė ir Kotryna neišvengiamai lyginamos su R.Meilutyte? Kokių panašumų ir skirtumų įžvelgiate?

– Agnė yra tikra sprinterė, šiomis savybėmis ji gal labiau primena R.Meilutytę. Iškalbingas faktas, kad ją treniruoja ir pirmasis Rūtos treneris Giedrius Martinionis. Agnei jau 18 metų, tačiau pagal dabartines plaukimo tendencijas tai dar labai jaunas amžius. Mano laikais 18-mečiai jau baigdavo savo karjeras, nes alinančios treniruotės ir varžybos juos išsunkdavo iki paskutinio lašo. Dabar plaukikės geriausius rezultatus demonstruoja ir įkopusios į trečią dešimtį.

Kotryna geriau atsiskleidžia ilgose distancijose, nors iš principo, kol kas dar anksti kategoriškai sakyti, kad ji negali sužibėti ir 50 m distancijoje. Tai, kad šiose žaidynėse jai labiau sekėsi ilgesniame nuotolyje, o Agnei – trumpesniame, gali būti susiję su pasirinkta treniruočių metodika, tam tikrais pasirengimo niuansais. Kol kas nedrįsčiau Agnės ir Kotrynos lyginti su Rūta. Užtat bus labai įdomu sekti šių plaukikių startus ateityje, stebėti kaip jos konkuruoja, tobulėja ir žengia į priekį.

– Sutapo, kad plaukikėms kovojant dėl medalių jaunimo olimpinėse žaidynėse jūs ir kiti garsūs šalies sportininkai pasirašė premjerui ir sostinės merui skirtą peticiją priekaištaudami, kad piktybiškai žlugdoma Vilniaus plaukikų karta. Kas paskatino tokią iniciatyvą?

– Padėtis, bent jau Lietuvos sostinėje, yra tiesiog tragiška. Kaune veikia olimpinius normatyvus atitinkantis "Girstučio" baseinas, tad Agnė turi galimybę svarbiausiems sezono startams ruoštis tinkamoje aplinkoje, nors kasdienis darbas treniruotėse vyksta Kauno miesto Šilainių mikrorajone veikiančiame nedideliame baseine, kuriame savo karjerą pradėjo ir R.Meilutytė. Ir jis, beje, nuo tų laikų nė kiek nepasikeitė. Vilniuje reikalai su baseinais yra labai prasti. Pernai buvo nugriautas senasis Lazdynų baseinas, Vilniaus miesto savivaldybė žadėjo, kad jau šiais metais duris atvers keli nauji baseinai. Buvo žadama, kad vasarį arba kovą veiklą pradės baseinas Fabijoniškėse, o metų pabaigoje plaukikus priims ir naujas, modernus baseinas Lazdynuose. Vis dėlto, šiuo metu nė vienas baseinas neveikia, o geriausi sostinės plaukikai yra priversti blaškytis tarp Elektrėnų ir Širvintų, arba išvykti į užsienį. Kreipėmės ir į sostinės vadovus, tačiau įtikinamo atsakymo nesulaukėme, išgirdome tik pažadus, kad visos problemos bus išspręstos. Kaip, kada – nėra žinoma.

Aišku, galima sakyti, kad geriausi plaukikai tobulėti galėtų ne Lietuvoje, o užsienyje. Tačiau ar tai tikrai tinkamiausia išeitis? O ką daryti plaukikų treneriams? O ką daryti patiems mažiausiems, vaikams, norintiems mokytis plaukti? Juk būtent iš jų po kelerių metų turėtų išaugti nauja plaukikų karta, tačiau dėl atmestino Vilniaus miesto valdininkų požiūrio mes tą plaukikų kartą jau praradome.

Lietuvė – greičiausia

Buenos Airėse (Argentina) vykstančių 3-iųjų jaunimo vasaros olimpinių žaidynių 50 m plaukimo krūtine finale A.Šeleikaitė aplenkė visas varžoves.

Aukso medalį 18-metei kaunietei lėmęs rezultatas – 31,37 sek. Vos 0,05 sek. atsiliko antrąją vietą užėmusi australė Chealsea Hodges. Trečia finišavo slovėnė Tina Celik – 31,75 sek.

A.Šeleikaitę treniruoja Giedrius Martinionis – plaukimo specialistas, dirbęs ir su R.Meilutyte, kuri 2014-aisiais Nandzinge (Kinija) laimėjo 50 m ir 100 m plaukimo krūtine finalus.

Vakar Agnė kartu su vilniete Kotryna Teterevkova dalyvavo 100 m atrankos varžybose.

K.Teterevkova 50 m krūtine varžybų pusfinalyje buvo devinta – 32,30 sek. Jai iki finalo pritrūko tik 0,12 sek.

Prieš finalą jaudinosi

– Tikėjausi geresnio rezultato, bet jei medalis yra, tai gal viskas gerai? Pirmą kartą man skambėjo Lietuvos himnas, labai smagu! – po auksinio pasirodymo džiūgavo A.Šeleikaitė.

– Agne, kokio rezultato tikėjotės?

– Stengiausi pagerinti savo asmeninį šios rungties rekordą (31,24 sek. – red. past.). Deja...

– Kaip manote, kodėl taip atsitiko?

Ji išskirtinio talento, motyvuota, atsidavusi savo mėgstamai sporto šakai.

– Prieš finalą jaudinausi, nors tai man nebūdinga.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) kineziterapijos pirmakursė turėjo galimybę išvykti į JAV, bet plaukikės karjerą nusprendė tęsti Lietuvoje.

"Aštuonerius metus dirbame su treneriu, jis daug laiko dėl manęs paaukojo ir stengėsi, manau, būtų negražu taip išsiskirti", – prisipažino plaukikė.

"Esu laimingas, kad galiu treniruoti Agnę, esame gera komanda. Ji išskirtinio talento, motyvuota, atsidavusi savo mėgstamai sporto šakai", – auklėtinę gyrė G.Martinionis.

Diena po dienos

Argentinos sostinėje Lietuvai atstovauja 15 jaunųjų olimpiečių.

Į pusfinalį pateko irkluotojos Vytautė Urbonaitė ir Kamilė Kralikaitė – tai joms garantavo 6-oji vieta atrankos varžybose.

Gimnastė Eglė Stalinkevičiūtė už laisvuosius pratimus pelnė 12,2 taško ir užėmė 13-ąją vietą, o už atraminius šuolius surinko 12,7 tšk. ir buvo 19-oji. Lietuvė dar išmėgins jėgas ant lygiagrečių ir buomo.

Stalo tenisininkas Medardas Stankevičius savo grupėje 3:4 pralaimėjo malaiziečiui Javenui Mas Choongui, 1:4 iraniečiui Aminui Ahmadianui ir nepateko į aštuntfinalį.

Vakar šaudymo varžybose startavo Greta Rankelytė, o plaukimo – Arijus Pavlidis ir Alanas Tautkus. Rytoj jėgas išmėgins disko metikas Dovidas Petkevičius, poryt – rutulio stūmikas Dominykas Čepys.

„Nesu patenkinta savo laiku. Galiu plaukti bent dvejomis dešimtosiomis greičiau. Tačiau stebuklų nerodė ir varžovės. Finale tiesiog stengsiuosi pagerinti savo asmeninį rezultatą,“ - išlipusi iš baseino sakė A. Šeleikaitė.

Pirmąjį medalį Lietuvai plaukikė gali iškovoti pirmadienį. Lietuvos laiku 50 metrų plaukimo krūtine finalas vyks naktį iš pirmadienio į antradienį, iškart po vidurnakčio.

Per žingsnį nuo finalo liko kita plaukikė Kotryna Teterevkova, pusfinalyje finišavusi per 32,30 sek. Nuo bilieto į finalo plaukimą ją skyrė vos 0,12 sekundės.

Vaikinų 100 metrų nugara pusfinalyje dalyvavęs Alanas Tautkus į finalą taip pat nepateko. Šiaulietis po pusfinalių užėmė 10 vietą (56,49 sek.).

Gimnastė Eglė Stalinkevičiūtė laisvųjų pratimų varžybose užėmė 13 vietą iš 35 dalyvių. Pirmadienį sportininkė varžysis atraminio šuolio, antradienį – lygiagrečio, trečiadienį – buomo rungtyse.

Stato teniso varžybų pirmo etapo pirmoje dvikovoje Medardas Stankevičius 2-4 (9:11, 11:8, 7:11, 11:9, 3:11, 5:11) turėjo pripažinti Manavo Thakkaro iš Indijos pranašumą. Pirmajame etape lietuvio laukia dar dvi kovos. Pirmadienį M. Stankevičius susitiks su Aminu Ahmadianu iš Irano ir Javenu Choongu iš Malaizijos.

„Bus reikalingos abi pergalės, vienos jau gali būti per maža,“- trumpai po pirmųjų varžybų kalbėjo M. Stankevičius.

Žemesnę nei tikėjosi poziciją parengiamajame plaukime užėmė irkluotojos Kamilė Kralikaitė ir Vytautė Urbonaitė. Lietuvės beveik 1000 metrų distanciją su apsisukimu nuplaukė per 3 minutes 50,06 sekundės ir liko aštuntos.

„Nepavyko apsisukimas, vien jame praradome kokias 5 sekundes. Tačiau tikrosios varžybos prasidės rytoj. Dar niekas neprarasta,“- kalbėjo merginos.

Antrasis ir trečiasis Lietuvos įgulos plaukimas vyks pirmadienį.

Lietuvė distanciją įveikė per 31,50 sek.

Greičiausiai atrankoje (13 dalyvių) plaukė rusė Julija Jefimova (31,03 sek.), antra buvo kita rusė Natalja Ivanejeva (31,38 sek.).

Finale varžysis aštuonios plaukikės.

200 m krūtine distancijoje A. Šeleikaitė užėmė trečiąją vietą, o 100 m nuotolyje buvo penkta.

100 m plaukimo laisvuoju stiliumi atrankoje (18 dalyvių) A. Šeleikaitė buvo 13-a (1.00,49).

Vyrų 100 m plaukimo nugara atrankos varžybose (16 dalyvių) Lietuvos atstovas Alanas Tautkus liko 11-as (58,81 sek.) ir į finalą nepateko. 

Lietuvė finišavo per 2 min. 34,34 sek. Greičiau plaukė tik dvi Rusijos atstovės - Vitalina Simonova (2.23,86) ir Darja Čikunova (2.25,29).

Atrankos varžybose A. Šeleikaitė tarp 3 dalyvių buvo ketvirta (2.36,01).

Vyrų 200 m plaukimo nugara atrankoje (12 dalyvių) Lietuvos atstovas Alanas Tautkus liko dešimtas (2.09,59) ir į finalą nepateko.