Lietuvoje brandinama idėja įkurti modernų mokslo muziejų, kuris padėtų šviesti visuomenę ir žadintų moksleivių susidomėjimą mokslu.

Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, radus partnerių versle, muziejus duris galėtų atverti 2018-2019 metais.

„Tai būtų trečios kartos mokslo muziejus. Tokių mokslo muziejų pasaulinė patirtis rodo, kad tai yra viena efektyviausių priemonių ugdyti visuomenės mokslinę kultūrą ir mokslinį išprusimą. O jaunimą tai gali paskatinti domėtis mokslais, sužadinti smalsumą ir rinktis tyrėjo profesiją“, – BNS sakė švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.

Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galėtų susipažinti su žmonijos atradimais, išradimais, mokslo ir technologijų naujovėmis, jame būtų pristatomos inovatyvios Lietuvos įmonės.

Moksleiviams svarstoma įrengti modernias laboratorijas, sudaryti galimybę centre stažuotis mokytojams.

„Toks mokslo muziejus galėtų būti puiki kompetencijų tobulinimo bazė mokytojams: čia būtų ir naujausios technologijos, ir laboratorijos, kur būtų organizuojami seminarai mokytojams“, – sakė S.Kauzonienė.

Vieta muziejui dar neparinkta, kol kas nėra žinoma. Projekto finansavimui norima pasitelkti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę.

„Šiuo metu mes ieškome privataus verslo galimybės pasireikšti statant tokį objektą“, – sakė viceministrė.

Lietuvos mokslų akademijos pernai atliktoje Mokslo muziejaus (centro) Lietuvoje galimybių studijoje nurodoma, kad Baltijos šalyse mokslo centrai šiuo metu veikia Estijoje (AHHAA) ir Latvijoje (Rygos vaikų muziejus).

Žodį „išmanusis“, prieš gerą dešimtmetį beveik neegzistavusį bendrinėje kalboje, dabar girdime kone kiekvieną dieną. Turbūt reto iš mūsų namuose nėra išmaniojo telefono, kai kas galbūt turi ir išmaniuosius televizorius, skalbimo mašinas ar šaldytuvus. Išmaniosios technologijos veržiasi ir į automobilių pasaulį, tik tą daro kiek lėčiau nei mobiliojoje sferoje, nes transporto priemonėse sumontuoti įrenginiai privalo veikti ne du ar tris metus, o dešimt ir daugiau.

Kokį automobilį šiais metais galima vadinti išmaniausiu, „TopGear“ apdovanojimų 2015“ dalyviai spalio 8 d. aiškinosi Estijoje, Tartu mieste esančiame AHHAA mokslo populiarinimo centre.

Jei vairuojate praeitame dešimtmetyje pagamintą automobilį, visai gali būti, kad jo išmanumas apsiriboja informaciniu kelionės kompiuteriu. Iš tokio persėdę tiesiai į šiandien gaminamus technologiškai pažangiausius automobilius galite pagalvoti, jog persikėlėte į ganėtinai tolimą ateitį. Naujausiuose automobilių pramonės kūriniuose kompiuterių ir programinių modulių yra daugiau, nei suskaičiuotume vidutinio dydžio biure.

Šiuolaikinių automobilių „išmanumo“ sąvoka yra kur kas platesnė nei ta, kurią turime omenyje kalbėdami apie mobiliuosius įrenginius. Spalvoti, didelės raiškos ekranai, navigacijos žemėlapiai, nuotraukų ar vaizdo medžiagos peržiūros galimybė ir netgi gebėjimas prisijungti prie interneto jau nieko nebestebina bei yra tapę automobilių industrijos norma.

Išmanumą šiuolaikinėse transporto priemonėse galima apibūdinti kaip trijų vertybių – patogumo, saugumo ir autonomiškumo – mišinį. Kiekvienas automobilio kampelis prikaišiotas radarų, kamerų ir daviklių. Visos technologijos pasitelkiamos tam, kad šias savybes pagerintų ir galiausiai leistų sukurti visiškai savavaldę, vairuotojo nevarginančią ir į eismo įvykius nepatenkančią transporto priemonę.

Daugelis šių metų „TopGear“ apdovanojimuose dalyvaujančių automobilių turi išmaniąsias pastovaus greičio palaikymo, automatinio stabdymo, įspėjimo apie priekyje ar aklojoje vairuotojo matymo zonoje pasirodžiusią kliūtį sistemas. Jie patys gali susirasti stovėjimo vietą aikštelėje ir į ją atsistoti – vairuotojui tereikia spaudyti greičio ir stabdžių pedalus. Šie įrenginiai (tiesa, kol kas tik už papildomą mokestį), siūlomi ne tik prabangiausiuose modeliuose, bet ir paprastuose šeimyniniuose hečbekuose ar universaluose.

Brangesnių automobilių pirkėjai gali mėgautis ir tokiais privalumais kaip pėsčiųjų stebėjimo, naktinio matymo sistemos ar 360° laipsnių apžvalgos kameros, leidžiančios vairuotojui matyti viską, kas vyksta aplink automobilį ir manevruoti net anksčiausiose stovėjimo aikštelėse. Budrios elektroninės akys neleidžia nukrypti iš eismo juostos, atsitrenkti į priekyje važiuojantį automobilį ar netinkamoje vietoje persirikiuoti į kitą eismo juostą.

Visas šias naujausių modelių savybes įvertino „TopGear“ apdovanojimų 2015“ komisijos nariai. Kas nusipelnė išmaniausio metų automobilio titulo bei kas tapo geriausiu „TopGear“ Baltijos šalių automobiliu sužinosite jau šį ketvirtadienį, spalio 9 d., „TopGear“ apdovanojimų dalyviams finišavus Estijos sostinėje Taline.