– Turbūt šią savybę reikia ugdyti nuo vaikystės? Ką atskleidė jūsų atlikti tyrimai?
R. G.: Iš tiesų tyrimo rezultatai parodė, kad yra labai svarbi vaiką supanti aplinka. Taigi galima pradėti nuo pačių tėvų auklėjimo stiliaus. Lyderiai išskiria būtent autoritetingą auklėjimo stilių. Daugelis lyderių išskyrė, kad jų tėvai kėlė aukštus reikalavimus, mokino laikytis disciplinos, bet tuo pačiu kūrė ir šiltus santykius. Skatino prisiimti atsakomybę, ugdė pasitikėjimą savimi. Visą tą gyvenimo kelią jie jautė tėvų pasitikėjimą jais, motyvaciją ir palaikymą.
A. G.: Galima iš kitos pusės pridėti, pakalbėti apie autoritarinius tėvus, kurie daug reikalaudavo, kartais pakeldavo ir ranką, ir ištardavo frazę „padaryk taip, kaip sakiau“. Iš jų pusės nebūdavo jokių paaiškinimų, diskusijų, kodėl būtent reikia daryti taip, o ne kitaip.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Iš vaikų, vadinasi, galima daug reikalauti, bet svarbiausia – paaiškinti, kodėl to reikalaujama?
A. G.: Reikėtų pabrėžti, kad auklėjant ir ugdant lyderį, svarbus emocinis ryšys, palaikymas. Tarkim, jei veža tėtis arba mama vaiką į treniruotę, tą laiką galima išnaudoti stipriai motyvacijai, kad ateityje jis norėtų siekti dar daugiau.
– O ar daug įtakos turi kita supanti aplinka: seneliai, mokykla, draugai, tetos, dėdės?
R. G.: Tyrimas parodė, kad tai irgi turi didelės įtakos. Jeigu kai kurie tyrimo dalyviai vaikystėje neturėjo tokio stipraus tėvų pavyzdžio, tai jie gavo iš aplinkos. T. y. – iš kitų šeimos narių, giminaičių, draugų, kompetentingų ir autoritetą turinčių pedagogų, profesionalių trenerių, kurie su jais diskutavo, bendravo kaip su sau lygiu. Tyrimo dalyviai pabrėžė, kad jautė tą motyvaciją, palaikymą ir tai ateityje jiems padėjo tapti lyderiais.
Vienas tyrimo dalyvis iš Jungtinės Karalystės pastebėjo, kad jam mokykla sutrukdė siekti aukštesnių tikslų. Bijodama, kad mokinė sugadins reitingus, neleido stoti į geriausius universitetus.
A. G.: Norėčiau pridėti iš trenerio perspektyvos. Vienas iš lyderių, kuris žaidė krepšinio komandoje, pasidalino vaikystės patirtimi. Jis pabrėžė, kad jį labai motyvavo jo treneris, kuris skatino klysti, vis kartodavo, kad jei ne dabar, tai 101 kartą tau vis tiek pavyks atimti kamuolį. Sakė, kad ši trenerio frazė jam labai padėjo gyvenime, kad ja vadovaujasi iki šiol – nepavyko dabar, pavyks iš kito karto. Svarbu – nebijoti bandyti, daryti, klysti. Dar labai įdomus dalykas. Mes tyrėme tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės. Lietuviai labiau pabrėžė, kad jiems didžiausią įtaką darė jų artima aplinka: tėvai ar seneliai, o britai išskyrė – mokyklą, mokytojus arba kitų draugų tėvus.
– Vadinasi, norint užauginti lyderį, reikia skatinti vaiką klysti, mokytis iš savo klaidų?
A. G.: Tai yra pakankamai svarbu, nes skatina prisiimti ir atsakomybę. O sritys gali būti pačios įvairiausios, pradedant kad ir nuo namų tvarkymo. Visada reikia paskatinti vaiką, kad jei šįkart gerai nepavyko, kitąsyk, tikėtina, pavyks geriau. Arba jei vaikas gavo mokykloje dvejetą, galima akcentuoti, kad pasimokei iš savo klaidos, tikėtina, kad kitą kartą įdėsi daugiau pastangų, jog rezultatas būtų geresnis. Tas procesas – mokymasis iš savo klaidų, yra pakankamai svarbus ugdant lyderį šeimoje.
– Kiek svarbu pasiekimai mokykloje? Ar nebūtinai tik pirmūnai, labai gerai besimokantieji vėliau tampa lyderiais?
R. G.: Manau, kad ne, nes mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad tarp tų apklaustų lyderių buvo turėjusių ir gerus pažymius, ir blogus. Tad galima sakyti, kad tai nėra pagrindinis, lemiamas dalykas.
A. G.: Tačiau labai svarbu paminėti, kad pati mokykla daro milžinišką įtaką. Klasės draugai gali paskatinti tiek siekti geresnių rezultatų, tiek pradėti vartoti narkotikus ir pan. Tą paminėjo tiek apklausti lyderiai, tiek ne lyderiai. Taip pat didelės įtakos turi ir pedagogai. Pavyzdžiui, vienas tyrimo dalyvis iš Jungtinės Karalystės pastebėjo, kad jam mokykla sutrukdė siekti aukštesnių tikslų. Bijodama, kad mokinė sugadins reitingus, neleido stoti į geriausius universitetus.
– Kiek įtakos turi šeimos finansinė, socialinė padėtis?
A. G.: Jeigu žiūrėtume iš turtinės perspektyvos, jei turi daugiau pinigų, turi daugiau galimybių vaiką lavinti – samdyti korepetitorius, leisti į būrelius ir pan. Tačiau buvo dalyvių, kurie teigė, kad būtent tas nepriteklius juos paskatino siekti daugiau, kopti karjeros laiptais.
R. G.: Lyderiai dažnu atveju minėjo, kad vaikystėje sudėtingesnė finansinė padėtis ar emocinė aplinka juos būtent paskatino siekti geresnio gyvenimo ateityje. O ne lyderiai pabrėžė, kad jie tiesiog susitaikė su tokia aplinka.
